LEIDINYS

BENDROJI DALIS
Gabaus vaiko sąvoka ir samprata

Gabumai - tai individualios psichologinės žmogaus savybės, lemiančios vienokios ar kitokios jo veiklos sėkmę. Gabumai yra įgimti, tačiau jie kinta ir vystosi. Gabumai glaudžiai susiję su pažintiniais procesais - atmintimi, dėmesiu, mąstymu, kalba. O taip pat su asmenybės kryptingumu, pastoviais polinkiais į vienokią ar kitokią veiklą. Tų pačių kurios nors veiklos rezultatų galima pasiekti turint įvairių gabumų, be to, tas pats gabumas gali būti sėkmingos įvairių rūšių veiklos sąlyga. Todėl kurio nors gabumo stoką galima kompensuoti kitu gabumu.
            Gebėjimai – mokymu išugdyti protinis/fizinis gabumas konkrečiai veiklos sričiai. Gebėjimas (aktualija), skirtingai nei gabumas (potencija), gali būti matuojamas jam reiškiantis (cit. pgl. http://www.aikos.smm.lt/html/8/fcontent.html). Individo gebėjimai atsiskleidžia mokantis veiklos ir nustatomi pagal tai, kaip greitai, lengvai ir tvirtai, palyginti su kitais tokias pat sąlygas turinčiais žmonėmis, išmoksta ją atlikti.
            Dažniausiai skiriami bendrieji gebėjimai, kurie siejami su intelektu ir apibūdinami aukštais intelekto testų rezultatais. Bendrieji gebėjimai – tai pažinimo procesų ypatumai, būtini  bet kuriai protinei veiklai atlikti: gebėjimas sutelkti dėmesį, įsiminti, atgaminti informaciją, suvokti, lyginti, sisteminti, nustatyti priežasties ir pasekmės ryšius ir pan. (Šimelionienė, 2008).

           
Gabumų ir talentingumo modeliai

Intelektas - tai kognityviniai gebėjiami, susiję su gebėjimu efektyviai spręsti iškilusias problemas. Intelekto konstrukto pagrindiniai elementai: abstraktus, loginis produktyvus mąstymas, gebėjimas spręsti problemas, gebėjimas išmokti (Rhotman, cit. pgl. Grigaitė ir kt., 2009). Taigi, bendrasis intelektas, kurį matuoja psichometriniai intelekto testai, sudaro ypatingo gabumo pagrindą.
            Specialieji gebėjimai – tai gebėjimai pasireiškiantys vienoje ar keliose srityse (matematikos, kalbos, muzikos, socialiniai ir pan.).
            Itin dideli gabumai nusakomi talento ir genialumo sąvokomis.
            Talentingumas – tai ypatingi gebėjimai ir pasiekimai, visų pirma specialieji. Juos lemia gabumų, intelekto, žinių, motyvacijos, nuostatų visuma, nulemianti asmens sėkmę įvairiose srityse. Kai kurie autoriai talentingumą sieja su meniniais gebėjimais. F. Gagne (2007) talentingumą laiko sistemingai išugdytais gebėjimais.
            Genialumas – Tai didžiausi asmens gebėjimai, tiek bendrieji (intelektas), tiek specialieji. Genialių žmonių pasiekimai daro didelę įtaką visuomenės ir kultūros raidai.
            Pastarųjų dešimtmečių tyrimai parodė, kad gabūs vaikai labai skiriasi savo asmenybės, mokymosi, suvokimo ypatumais. Vieni jų turi motyvaciją ir norą tobulinti savo gebėjimus, kiti ne. Skiriasi ir jų gebėjimas greitai ir tiksliai suvokti naują informaciją, įgyti žinių, kurti naujas idėjas ir netgi amžiaus periodai, kuriuose atsiskleidžia gebėjimai.
            Pastebėti ir kultūrų skirtumai, padedantys ar žlugdantys talentų atsiskleidimą. Suvokiama, kad gabumai ir talentingumas yra sudėtingas ir daugialypis reiškinys, todėl atskleisti ir ugdyti talentus kiekvienu atveju reikia skirtingai. Pastaraisiais metais labiau imta domėtis tuo, ką vaikas galėtų padaryti artimiausiu metu, o ne vien tuo, ką jau gali padaryti dabar. Didžiausia problema įžvelgti, ką vaikas netrukus galėtų padaryti, išsiaiškinti, kodėl jis to nepadaro, ir jam padėti.
            Gabumų samprata Lietuvos Švietimo koncepcijoje
            2005 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-2667 Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministras patvirtino “Gabių vaikų ir jaunuolių ugdymo strategiją“. Joje patiekimas toks gabumų apibrėžimas: “Gabumas – tai anatominių-fiziologinių sėkmingos veiklos pradmenų, užuomazgų visuma, sąlygojanti lengvą, greitą ir kokybišką fizinių veiksnių plėtrą. Gabumas yra įgimtas, bet jis plastiškas, kinta, kokybiškai vystosi praktinėje veikloje. Jei įgimti gabumai neplėtojami, nelavinami, jie negali pasireikšti. Gabumas – visų gebėjimų, įgytų mokantis ir dirbant, pagrindas”
http://www.smm.lt/veikla/docs/ataskaitos/smm_atask_05.pdf
            Šios strategijos pagrindu buvo parengta Gabių vaikų ir jaunimo ugdymo programa (Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Nr. ISAK-258, 2006) ir jos tęsinys (Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas ISAK-105, 2009, ). Taigi Lietuvoje laikomasi šios nuostatos: „Gabūs vaikai – tai vaikai, galintys efektyviai įgyti žinių ir mokėjimų; juos pritaikyti naujoms problemoms spręsti; sparčiai mokytis iš patirties. Jų intelektinių gebėjimų lygis yra labai aukštas (individualiai testuojamų standartizuotais intelekto testais intelekto koeficientas yra du standartiniai nuokrypiai ar daugiau nei vidurkis). Turėdami šiuos intelektinius gebėjimus gabūs vaikai lenkia arba pajėgūs pralenkti panašios patirties ir aplinkos bendraamžius savo vienos ar kelių mokslo sričių akademiniais pasiekimais. Šiems vaikams būdingas aukštas kūrybiškumo lygis. Talentingi vaikai – tai vaikai, turintys ypatingų gebėjimų, kurie pasireiškia vienos ar kelių meno, mokslo ar sporto sričių pasiekimais“
http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=D4641718-40D0-4FC9-822A-90E3DACEA2AF

PAVEIKSLĖLIS RUOŠIAMAS

Kaip matyti iš piešinio, talentingumo pagrindą sudaro bendrieji gebėjimai (past. Gal schemoje būtų galima pakeisti tris apatinius stulpelius (uzjuodinta tai, ka reiktu pakeisti) Genetiškai nulemti gabumai, įgymiai. Ankstyvi gebėjimų pasireiškimai, Gebėjimai, mokslumas, polinkiai), kuriuos nulemia genetiškai nulemti gabumai (įgymiai), patirtis šeimoje ir mokykloje, motyvacija ir mokymosi stiliai. 
            J. F. Feldhuseno nuomone, gabumai, mokslumas, intelektas yra patirties ir motyvacijos rezultatas. Kūrybiškų įžvalgų įgūdžiai, "metakognityvūs“ gebėjimai („mąstymas apie mąstymą“) bei turimų žinių pagrindas nulemia, kokiose srityse pasireikš talentingumas. J. F. Feldhusen tvirtina, kad gabumai gana statiška sąvoka, susijusi tik su intelektiniais gebėjimais. Talentingumas, jo manymu, yra dinamiška sąvoka, kuri apima ir individualius specialiuosius sugebėjimus, ir jų ugdymą bei vystymąsi. Psichologai tyrimų objektu vis dažniau pasirenka gebėjimus ir talentingumą (kartais ir genialumą), kurie, kaip matyti iš schemos, apima ir kūrybiškumą.
Kūrybiškumas, kaip žinia, siejamas su naujo, originalaus produkto sukūrimu. O tam reikia gabumų, motyvų, žinių, mokėjimų, vaizduotės, intuicijos.

Gabumų fenomeno sudėtingumas

Gabumų sąvoka nėra vienareikšmiška, nes kiekvienas gabus vaikas išsiskiria individualiomis tiek pažinimo, tiek asmenybės savybėmis. Taip pat galimi įvairūs sutrikimai (dėmesio, suvokimo, asmenybės ir kt.), kurie neleidžia atpažinti vaikų gabumų. Požiūris į gabumų kilmę, atsiskleidimo sąlygas, ugdymą nuolat keičiasi. Nėra vieno gabumų apibrėžimo, kuris tiktų visiems vaikams. Todėl bus aptariami įvairūs gabių vaikų ypatumai, apie kuriuos turėtų žinoti mokytojai, dirbantys su pradinių klasių vaikais.
            Gabių vaikų atpažinimas, vertinimas ir ugdymas sudėtinga probelma, kuriai spręsti reikia įvairių kompetetingu specialsitų pastangos. Tam reikalinga mokyklos, tėvų pagalba bei palanki švietimo politika.  Pagrindinės priežastys, dėl ko gabiųjų atpažinimas tampa sudėtinga problema yra šios:
            Gabumų raiškos nevienodumas. Kiekvieno vaiko gabumai pasireiškia skirtingai, jie nėra statiški ir gali pasireikšti vienoje ar keliose srityse, o taip pat iošryškėti skirtingais raidos periodais.
            Gabumų fenomeno sudėtingumas. Vienų vaikų gebėjimai pastebimi iš karto, o kitų – gali likti nepastebįti dėl motyvacijos trūkumo švairių mokymosi negalių ir pan.
            Gabumų apibrėžimo problema. Iki šiol nėra bendros gebėjimų sampratos nei visuotinai priimto gabumų apibrėžimo, o įvairios gabumų teorijos juos apibrėžia skirtingai ir nurodo vis kitus juos lemiančius veiksnius.
            Gabių vaikų atpažinimo ir atrankos kriterijų problema. Nuo pasirinktų kriterijų priklausys, kokius vaius laikysime gabiais ir kaip juos ugdysime, kokius rinksimes vertinimo metodus ir pan. (Šimelionienė, 2008).
            Gabūs vaikai gali išsiskirti savo išreikštais gebėjimais ir aukštais pasiekimais (intelektiniais, specialiaisiais, kūrybiniais, meniniais, psichomotoriniais ir kt.). Taigi, vaikas, turintis gabumų ar jų potencialą tik vienoje ar keliose srityse vis tiek yra priskiriamas prie gabiųjų.
            Tokius vaikus lengva pastebėti ir esant tinkamoms sąlygoms (palanki mokyklos ir šeimos atmosfera),  jų gebėjimai dažniau ne tik atskleidžiami, bet ir tinkamai vystomi bei pastebimi, nes matomi konkretūs rezultatai.
            Kita vaikų grupė, kurių gebėjimai yra potencialūs, nepastebimi dėl įvairių priežasčių (asmenybės savybių, įvairių sutrikimų, nepalankios aplinkos). Tokie vaikai neretai taip ir lieka neugdomi, į juos nekreipiamas dėmesys, jų akademiniai pasiekimai dažnai minimalūs, jie taip ir lieka nerealizavę savo gebėjimų.
            Taigi, skirtingai vyksta gabių vaikų intelektinis vystymais (pavyzdžiui, vieni mokosi greičiau, kiti lėčiau, vieniems reikia daugiau pagalbos, kitiems – mažiau). Akivaizdu, kad svarbios yra ir aplinkos sąlygos, ir galimybių vystyti gabumus suteikimas. Todėl, norint tinkamai ugdyti gabius vaikus, būtina atsakyti į šiuos pagrindinius klausimus:
            Kokie yra gabūs vaikai?
            Kokias galimybes jie jau turi aplinkoje, kurioje auga ir mokosi?
            Ko mums, ugdytojams reikia ir ko mes siekiame, mokydami gabiuosius?
            Kaip ir ką privalu daryti, kad būtų įgyvendintas efektyvus gabiųjų mokymas ir ugdymas? (Leavitt, 2007).

Gabiųjų atpažinimas

Pastaraisiais metai požiūris į gabumus keičiasi – jei anksčiau svarbiausiu dalyku buvo laikoma IQ, tai dabar gabumai suprantami kaip įvairialypis reiškinys, priklausantis nuo įvairių veiksnių - gebėjimų, asmenybės savybių, motyvacijos ir kt. Tuo nesunku įsitikinti analizuojant įvairius gabumų modelius (pavyzdžiui, Sternbergo Triarchinis gabumų modelis (1997), Renzulli Trijų žiedų modelis (2005), Tanenbaum psichosocialinis gabumų modelis, Gagne ir kt. (cit. pgl. Gray, 2009).
            Dauguma autorių sutinka (Coleman, 2003; Ralph, 1996; Rogers, 2002, cit. pgl. Gray E., Favaro P., 2009), kad identifikuojant gabiuosius, svarbu laikytis multidimensinio požiūrio, t.y. atsižvelgti į įvairius veiksnius, nuo kurių priklauso gebėjimų sklaida ir raida. Siūloma tyrinėti intelektinius ir akademinius gebėjimus, interesus, kūrybinį mąstymą, motyvaciją, asmenybės savybes, bendravimo/lyderystės gebėjimus. Be to, būtina žinoti, kad gabumų atsiskleidimui ir pripažinimui gali kliudyti įvairios kliūtys: socioekonominis statusas (neturtingų tėvai, asocialios šeimos ir pan.), kultūriniai-tautiniai-rasiniai skirtumai (dažnai iškylantys kalbos, kuria mokomasi sunkumai, aplinkinių požiūris ir nusotatos ir kt.), įvairūs sutrikimai (klausos, regos, elgesio ir kt.)
      Gabumų pasireiškimo sritys (Takacs, 1986)
            Gebėjiami gali pasireikšti vienoje ar keliose išvardintose srityse.
            Intelektinė sritis. Gabūs vaikai paprastai išsiskiria mąstymo aštrumu, pastabumu, atmintimi, dideliu smalsumu, dažnai visa galva pasineria į jam patikusią veiklą, noriai ir lengvai mokosi, sugeba sklandžiai reikšti savo mintis, žinias sugeba pritaikyti praktikoje, žino tiek daug, kad jo bendraamžiai net neįtaria, išsiskiria sugebėjimu spręsti užduotis.
            Akademiniai pasiekimai. Skaitymas: labai mėgsta skaityti, kalba vaizdžiai (turtingas žodynas), naudoja sudėtingas sintaksines struktūras; ilgai išlaiko dėmesį, kai jam kas nors skaitoma; supranta ir ypač gerai įsimena skaitomą dalyką; sugeba ilgai išlaikyti atmintyje įvairius simbolius, raides bei žodžius; pats gerai skaito.
            Matematika: labai domisi skaičiavimu, matavimu, svėrimu ar objektų klasifikavimu (sutvarkymu); išmano apie laiko ir pinigų matavimo vienetus (laikrodžiai, kalendoriai); dažnai naudoja matematines sąvokas ir žinias per pamokas, nieko bendra neturinčias  su matematika.
            Gamtos mokslai: atkreipia dėmesį į reiškinius ir daiktus, domisi (arba sugeba) klasifikuoti; ilgai išlaiko dėmesį tyrinėdamas reiškinius, susijusius su gamta ar gamtos reiškiniais; dažnai užduoda klausimus apie daiktų kilmę ir funkcijas; domisi gamtos mokslo tyrimais ir eksperimentais; rodo pralenkiantį jo amžiaus sugebėjimą suvokti priežasties ir padarinio santykius; gerai suvokia abstrakčias sąvokas.
            Kūrybiškumas. Vaikas ypač smalsus ir linkęs tyrinėti, pasineria į mėgstamą veiklą ar darbą; būdinga didelė energija (produktyvumas ar išreikštas interesas daugybei ar keletui dalykų); vaikas išradingas vaizduojamosios veiklos srityje, žaidimuose ar naudodamasis idėjomis ir įvairia medžiaga; dažnai išsako įvairiausių pasiūlymų konkrečioje situacijoje; sugeba įvairiais požiūriais pažvelgti į problemą ar pasinaudoti įvairia medžiaga (lankstumas); sugeba kurti originalias idėjas arba surasti originalų sprendimą; mėgsta tobulumą ir tikslumą taikomojo meno srityje bei žaidimuose.
            Bendravimas ir lyderiavimas. Vaikai lengvai adaptuojasi naujose situacijose; kiti vaikai pirmiausia jį renkasi žaidimo ar kitos veiklos partneriu; prie kitų žmonių išlaiko pasitikėjimą savimi; turi polinkį vadovauti žaidimams ar kitų vaikų užsiėmimams; lengvai bendrauja su kitais vaikais ir suaugusiaisiais; siūlo idėjas ir suranda užduočių sprendimus; imasi asmeninės atsakomybės srityse, apie kurias bendraamžiai dar mažai tenutuokia; į jį dažnai kreipiamasi patarimo ar pagalbos.
            Meninė veikla. Vaizduojamasis menas: vaikas rodo ypač didelį susidomėjimą vizualia informacija; tai, ką pamato, įsimena su menkiausiomis smulkmenomis; daug laiko praleidžia piešdamas ar lipdydamas; rimtai žiūri į savo užsiėmimą ir jaučia didelį malonumą; išryškėja jo amžiaus vaikams nebūdingi sugebėjimai; originaliai naudoja meninės išraiškos priemones; eksperimentuoja naudodamas tradicines medžiagas ar priemones; sąmoningai kuria piešinio ar paveikslo kompozicijas, jo kūriniams būdingas detalumas; darbai skiriasi savo kompozicija, konstrukcija ir spalvomis; darbai originalūs ir pasižymi individualumu.
            Muzika. Vaikas rodo ypatingą dėmesį muzikiniams užsiėmimams; jautriai reaguoja į muzikos pobūdį ir garsus; lengvai pakartoja trumpas muzikines ištraukas; vos išgirdęs pirmuosius garsus, atpažįsta muzikinį kūrinį; su malonumu pritaria dainuojantiems; pasako, kuri nata iš dviejų aukštesnė, kuri žemesnė.
            Sportas. Vaikui labai patinka veikla, reikalaujanti subtilių bei tikslių judesių; pasižymi gera regos ir motorikos koordinacija; mėgsta judėti (bėgioti, šokinėti, šliaužioti); platus judesių diapazonas (nuo lėtų prie greitų, nuo banguojančių prie staigių); puikiai išlaiko pusiausvyrą, atlikdamas įvairius judesius (ant buomo, tramplino); labai gerai valdo kūną (startuodamas, sustodamas, tikslingai keisdamas kryptį ir pan.); pasižymi ypatinga fizine jėga, dar nebūdinga jo amžiui, išsiskiria pagrindinių judėjimo įgūdžių išsivystymu (ėjimas, bėgimas, šliaužiojimas, sugebėjimas mesti ir gaudyti daiktus).
            Gabiųjų ugdymas
            Vienas iš svarbiausių dalykų– „išplėsti“, paspartinti vaiko galimybes, arba pasak Vygotskio, orientuotis į „artimiausio vystymosi zoną“, t.y. padėti vaikui pasiekti tai, ko jis pats šiandiensavo jėgomis dar negali pasiekti. Tam geriausiai gali padėti tinkamos užduotys/mokymo medžiaga, kuri būtų įdomi, tačiau ne per lengva, bet ir  ne per sunki, kad keltų vaikams frustraciją (Leavitt, 2007).
            Mokslininkai (Gage ir Berliner, 1994; Southern, Jones ir Stanley, 1993, cit. pgl. Narkevičienė ir kt., 2002) nurodo tris ugdymo turinio įsisavinimo ir pateikimo prasme naudojamas gabių vaikų mokymo strategijas – diferencijavimą ir spartinimą ir praturtinimą. Kiti autoriai kalba apie grupavimą pagal gabumus (Leavitt, 2007).
            Diferenciijavimas – kai skirtingų gebėjimų mokiniams sukuriamos „skirtingos“ sąlygos – parenkamos atitinkamos užduotys ir pan.), nes vieism vaikams netinka vienodi mokymo metodai, programos, užduotys. Mokytojai parenka mokymo medžiagą, užduotis, metodus taip, kad jie kuo labiau atitiktų individualius kiekvieno vaiko poreikius (Tomlinson, 1999). Diferencijuojant mokinius, būtina žinoti, ką kiekvienas jų jau žino, kokie jų poreikiai, interesai, mokymosi stilius. Tik atsižvelgus į tai, galima kelti adekvačius  mokymosi tikslus, individualiai parinkti tinkamas užduotis, skirstyti į grupes, taikyti mokymo metodus ir pan. Intelektiniai gebėjimai nėra statiški, juos būtina vystyti, todėl mokymasis negali būti nei per sunkus, bet negali būti ir per lengvas. Vaikai turi patirti sėkmę, bet nenuobodžiauti. Taip pat labai svarbu, kad vaikai galėtų patys psirinkti iš keleto užduočių, kurios jiems įdomiausios, atitinka jų mokymosi poreikius, interesus, mokymosi stilių ir pan. (pavyzdžiui, tam tikra tema sukuriamos kelios uzduotys, kurias galima atlikti individualiai ar grupelėje, naudojant skirtingus įgūdžius, pavyzdžiui, rašymo, piešimo ar dramos).
            Kuriant diferencijuotą programą atsižvelgiama į mokymo/programos turinį (idėjas, sąvokas, informacijos pateikimą ir faktus), procesą (kaip, kokiais metodais dėstomas turinys) ir rezultatą  (ką mokinys turi suprasti ir išmokti). Taip pat turi būti sukurta mokymuisi palanki  aplinka, kurioje besimokantysis nebūtų kritikuojams, baudžiamas, nuvertinamas. Diferencijuota mokymo programa gali padėti greičiau, įdomiau, naudojant įvairesnius metodus mokyti ir išmokti. Mokymasis vyksta tiek individualiai, tiek grupėse (Procedural Guide for gifted education, 2011).
            Nėra vieno teisingo atsakymo ar metodo, kaip reikia diferencijuoti mokymąsi, tačiau svarbu atsiliepti į kiekvieno vaiko akademinius ir emocinius poreikius, o mokytojas turi „nutiesti tinkamiausius kelius“ skirtingiems mokinių gebėjimams, interesams ir mokymosi poreikiams. Taip vaikai galės pasirinkti ir eiti tinkamiausiu jiems keliu.
            Apibendrinus galima teigti, kad diferencijuojant mokymo turinį nurodomos keturias galimybės, kaip mokytojas gali diferencijuoti mokymą, dirbdamas mišriose gabumų požiūriu klasėse:
            teikti mokiniams skirtingas pagal sudėtingumo lygį užduotis;
            teikti bendras užduotis, bet reikalauti skirtingo jų atlikimo lygio;
            teikti vaikui galimybę įsisavinti kursą jo paties tempu;
            teikti vaikui papildomas užduotis, siekiant praplėsti žinias ir įgūdžius (cit. pgl. Narkevičienė, 2002)
            Spartinimas (angl. – acceleration) – tai paspartintas mokymasis, atitinkantis vaiko gebėjimus. Tai mokymasis, kai vaikui sudaromos sąlygos greičiau „pereiti“ per įprastą to amžiaus vaikams programą, ir pradėti mokytis pagal tą, kuri labiau atitiktų jo gabumus, poreikius ir labiau motyvuotų. Tačiau aksceleracija tai nėra vaiko stūmimas, spaudimas ar prievartinis mokymas (Colangelo, 2004, cit. pgl. Leavitt, 2008).
            Spartinimo formos gali būti: ankstyvas mokymas; „peršokimas į aukštesnė klasę; didesnis medžiagos kiekio įsisavinimas per trumpesnį laiką; greitesnis turinio išdėstymas (aukštesnės klasės programa); turinio praturtinimas (papildomos ir kūrybinės užduotys, kol kiti nagrinėja susijusias temas); turinio tobulinimas (sudėtingesnė informacija pagal programą), papildoma pamoka, užklasinė veikla ir pan; naujas turinys (ko mokykloje dar nėra).
            Šios formos gali būti efektyvios, tačiau reikia atsižvelgti į vaiko asmenybinius ypatumus, socialinius gebėjimus ir pan. Svarbu ir tai, kad toks mokymasis bus efektyvus tik tada, kai jis bus individualiai pritaikytas ir atitiks prigimtinius, natūralius kiekvieno vaiko gebėjimus, interesus, emocinę, socialinę brandą. Kitaip tariant, tikslas yra „pritaikyti“ udgymo programą (pasirenkant tempą, įsisavinamą medžiagos kiekį, metodų tinkamumą ir pan. Pagal kiekvieno gebėjimus ir asmenybės ypatumus) konkrečiam vaikui taip, kad ji labiausiai tiktų jo gabumams atskleisti ir vystyti. Kartais gabūs vaikai nenori papildomų užduočių, nes tenka dibrti daugiua nei kitiems vaikams klasėje (dėl motyvacijos stokos, užduočių pobūdžio, per didelių krūvių...). Todėl kartais geriau parengti ne papildomas individualias užduotis, kurios gali sumažinti motyvaciją dirbti daugiau/sparčiau, bet įdomias, „apdovanojančias“, pavyzdžiui, projektines užduotis.
            Apibendrinus galima teigti, kad spartinimas gali būti tokių rūšių (Southern, Jones ir Stanley, 1993, cit. pgl. Narkevičienė ir kt., 2002; Narkevičienė, 2007):
            ankstyvesnis priėmimas į mokyklą, akademinių metų “peršokimas,” kai vaikas mokosi visų ar tam tikrų dalykų su vyresniais vaikais, atskirų mokomųjų dalykų mokymasis su vyresniais pagal amžių vaikais, turinio įsisavinimo spartinimo, kai vaikas kartu su kitais bendraamžiais mokosi aukštesniu lygiu, nuolatinio progreso. Šiuo atveju moksleiviui yra duodama atitinkama mokomoji medžiaga, kai tik jis jai yra pasirengęs.
            Praturtinimas. Mokant gabius vaikus, nepakanka vien intensyvinti mokymosi tempą, praplėsti ir praturtinti mokymo turinį, jį diferencijuoti. Siekiant padėti pilnai atsiskleisti gabių vaikų potencialiosioms galioms, reikia keisti ne tik mokymo turinį, bet ir jo įsisavinimo organizavimo metodus (Narkevičienė ir kt., 2002).
            Grupavimas pagal gebėjimus. Kai gabūs vaikai grupuojami pagal gebėjimus pagal jiems pritaikytą, dažniausiai spartesnio mokymosi, programą (Gray E., Favaro P., 2009; Narkevičienė, 2007). Vieningos nuomonės apie tai, ar gabiuosius mokyti geriau atskirose klasėse ar kartu su įvairių gebėjimų vaikais, nėra. Kai kurių autorių nuomone (Kulik, Kulik, 1992; Kulik, 1993;   Slavin, 18987; cit. pgl. Gray E., Favaro P., 2009), efektyviausias gabiųjų ugdymas vyksta grupuojant vaikus pagl jų gebėjimus, t.y. homogeninėse grupėse, nes mišriose klasėse, kuriose mokosi įvairių gebėjimų vaikai neįmanoma skirti pakankamai dėmesio, kiek mokytojai noretų ir galėtų. M. U. M. Gross (2004), žymios gabumų tyrėjos iš Australijos nuomone, gabiųjų mokymas atskirai nuo kitų vaikai gali turėti neigiamas, ypač socialines, pasekmes, nes taip sukuriamos nerealūs ir kartais destruktyvūs lūkesčiai. Todėl siūloma gabiuosius mokyti kartu su kitais vaikais (Gross, 2004).
            Nurodomos pagrindinės sąlygos, reikalingos gabiųjų ugdymui:
            Vaikai atrenkami pagal gebėjimus ir turi galimybę mokytis su panašių gebėjimų vaikais;
            Su jais dirba specialiai tam parengti ir atsidavę mokytojai;
            Mokoma pagal specialiai parengtą programą;
            Atsižvelgiama į akademinius, emocinius ir socialinius vaikų poreikius;
            Mokiniai skatinami atsižvelgti į savo interesus ir išnaudoti savo gebėjimus bei tobulinti įgūdžius tam, kad maksimaliai atskleistų, išlavintų ir panaudotų savo potencialius gebėjimus (Gray E., Favaro P., 2009).

            Gabiųjų ugdymas kelia naujus iššūkius ir užduotis, nes akivaizdu, kad nėra vieno, visiems tinkančio gabumų modelio, tyrimo mtodo nei „tobulos“, kiekvienam gabiam vaikui tinkančios ugdymo programos, nes kiekvienas gabus vaikas yra individualus, - tiek savo gebėjimais, tiek asmenybės savybėnmis, patirtimi bei įgūdžiais.            
Asmenybiniai, kognityviniai, socialiniai gabių vaikų ypatumai

Vieningos nuomonės, kokiomis savybėmis išsiskiria gabūs vaikai nėra. Kiekvienas gabus vaikas yra individualus. Todėl labai svarbu stebėti vaiko elgesį, o ne tik testais nustatyti jo aukštus intelektinius gebėjimus. Kuo vaikas jaunesnis, tuo pastebėjimai gali būti vertingesni ir padėti atpažinti vaiko gebėjimus. Tačiau gabūs vaikai turi ne tik skirtingus gebėjimus, bet ir asmenybės savybes, poreikius, interesus. Kad gabūs vaikai neperdegtų, labai svarbu, kad jie nebūtų „spaudžiami“ rinktis to, ko nori suaugusieji, neatižvelgiant į jų emocinius ir fizinius poreikius. Taigi, suaugusieji turėtų suteikti tai, kas labiausiai padėtų ugdyti jo gebėjimus, tačiau kartu leisti džiaugtis vaikyste. Atkreipti dėmesį būtina tiek į vaiko stipriąsias puses, tiek ir į silpnąsias tam, kad jam būtų galima padėti (Sandhu, 2011).
            Žemiau išvardintos savybės gali būti būdingos gabiems vaikams, tačiau jos pasireikš individualiai, kiekvienam vaikui skirtingai, todėl daug svarbiau yra atsižvelgti į tuos individualius vaikų skirtumus ir ugdyti gabius vaikus įvairiapusiškomis ir emociškai stabiliomis asmenybėmis.
            Kaip atpažinti gabius vaikus? Suaugusieji, jei domisi vaiku ir bendrauja su juo, gana lengvai atpžįsta gabiems vaikams būdingas savybes. Taigi, gabūs vaikai, išsiskiriantys skirtingais gebėjimais (intelektiniais gebėjimais, akademiniais pasiekimais, kūrybišku mąstymu ir rezultatais, lyderio savybėmis, psichomomotoriniais gebėjimais ar meniniais gebėjimais), taip pat dažniausiai pasižymi ir bent trimis ketvirtadaliais žemiau išvardintų savybių. Pasak  I. K. Sandhu (2011), gabiems vaikams būdinga:
            Interesų platumas
            Puiki atmintis
            Gebėjimas ilgai išlaikyti dėmesį
            Neįprastas smalsumas
            Atkaklumas, užsispyrimas atliekant sunkias intelektines užduotis
            Kūrybiniai gebėjimai/divergentinis mąstymas
            Geri problemų sprendimo, samprotavimo įgūdžiai
            Greitas išmokimas
            Lyderio savybės
            Energingumas
            Aukštesnis už vidutinį kalbos išsivystymas
            Ankstyvas išmokimas skaityti/pomėgis skaityti
            Vyresnių draugų ar suaugusiųjų pasirinkimas bendraujant
            Neįprasta emocinė branda ir jausmų intensyvumas
            Pernelyg didelis jautrumas
            Geriau nei kiti jo amžiaus vaikia sprendžia skaičių/paveikslęlių galvosūkius/dėliones
            Linkęs viską stebėti
            Gyva vaizduotė
            Geras humoro jausmas
            Teisingumo ir moralinio jautrumo jausmas
            Perfekcionizmas
            Brandumas priimant sprendimus, išsakant nuomonę

            Asmenybiniai gabių vaikų ypatumai
            Nurodomi patys įvairiausi gabių vaikų asmenybiniai bruožai – pradedant geru humoro jausmu ir baigiant egzistencine depresija (jau vaikystėje gali kelti klausimus apie gyvenimo prasmę, mirtį it pan.), ypatingais emociniais ir bendravimo gebėjiamis. Gabūs vaikai išsiskiria jautrumu, idealizmu, intensyvumu, atlikdami įvairią veiklą), greitai pastebi nelogiškumą, nesuderinamus ar absurdiškus dalykus kitų elgesyje ar skelbiamose vertybėse. Šios savybės verčia juos užduoti nelengvus klausimus apie savo ir kitų prigimtį, gyvenimo tikslus, prasmę. Jie suvokia savo menkumą dideliame pasulyje ir kartais jaučiasi bejėgiai, negalėdami išspręsti pasaulio problemų, kurios juos kankina. Tai gali sukelti jiems net depresiją.
(Webb, Gore, Amend, & DeVries, 2007, cit. pgl. Webb, 2011).

Svarbu ugdyti ne tik gabumus, bet ir asmenybę
            Gabių ir talentingų vaikų ugdymas kol kas kelia daugiau klausi mų, negu pateikia atsaky mų. Vienas iš klausimų: ar užtenka ugdyti tik vai ko gebėjimus? Atsakymas – tikrai ne.
            Būtina. Pažinti ir ugdyti ne tik gabumus ir talentus, bet ir pačią asmenybę, skatinti ir motyvuoti būti altruistiškam, moraliam, plačių interesų ir pažiūrų, tapti išsilavinusiu, aktyviu, pilietišku žmogumi. Ypač svarbu, kad gabieji, siekdami karjeros ar įsitvirtindami konkurencingoje visuomenėje, kurios vertybės neretai apverstos aukštyn kojomis, mokėtų dalytis savo mintimis, patraukliai paaiškinti, įtraukti, pakvies ti ir kitus išdėstyti savo idėjas bei jas įgyvendinti. Juk ne veltui sakoma: „Jei aš tau duosiu obuolį ir tu man duosi obuolį, mes turėsime po vieną obuolį. Tačiau jei aš tau pasakysiu idėją ir tu man – kitą idėją, mes turėsime po dvi idėjas.“ Todėl dauguma tyrėjų jau seniai pripažino ir gabiems vaikams kuria programas, kurios apima ne tik gebėjimų, bet ir visos asmenybės – tiek psichologinės, tiek dvasinės, tiek ir fizinės sveikatos ugdymą.
            Taigi, mokytojams skiriamos tikrai nelengvos, iš pirmo žvilgsnio gal net sunkiai įveikiamos užduotys: pažinti kiekvieno vaiko gabumus, juos atskleisti ir ugdyti, o kartu lavinti asmenybę, kuri augdama gebėtų dalytis savo talentais ir gebėjimais su kitais. Priešingai gabumų ugdymas netektų prasmės. Artėjant Rugsėjo 1-ajai labia norisi palinkėti, kad mokytojams būtų sudaromos kuo geresnės sąlygos atpažinti ir ugdyti gabias asmenybes, kurios ateityje ir lems mūsų visų gyvenimą (tiek materialųjį, tiek ir dvasinį).
            Gabių vaikų išskirtinumas gali ir padėti, ir kliudyti. Lentelėje pateikiamos stipriosios gabiųjų asmenybės pusės, o taip pat - dėl jų galinčios kilti problemos (Webb, 2011).


Stiprybės

Galimos problemos

Meilė tiesai, lygybės teisingumo siekis.

Kūrybingumas ir iniciatyvumas; naujų kelių ieškojimas sprendžiant problemas.
Jautrumas, empatija; troškimas būti pripažintu.
Energingumas, gyvumas, judrumas; intensyvių pastangų periodai.
Nepriklausomas; labiau mėgsta dirbti individualiai, nepriklausomai pasitikėdamas tik savimi.
Įvairiapusiški interesai ir gebėjimai; visapusiškumas/universalumas
Stiprus humoro jausmas
Perfekcionizmas, troškimas viską atlikti tobulai

Sunkumai sprendžiant praktines problemas, bejėgiškumo jausmas dėl neisšpręstų pasulio problem
Gali atmesti tai, kas jau sukurta ir išbandyta;
Jautrumas kritikai ar bendraamžių atmetimui; tikėjimasis, kad kiti žmonės yra panašių vertybių;
Siekia, kad visur sektųsi geriauisai ir kiti tai pripažintų; gali jausti kitokiu ir svetimu.
Frustracija, kai nėra kas veikti; užsidegimas gali sugriauti kitų planus; nuolatinės stimuliacijos poreikis; gali atrodyti kaip hiperaktyvus.
Gali atmesti, nepripažinti tėvų, draugų pagalbos, indėlio; nekonformistas; gali elgtis neįprastai, netradiciškai.
Gali atrodyti “išsibarstė” ir neorganizuoti; patirti frustraciją, kad visko nepėja, nes per mažai laiko; kiti gali tikėtis, kad jie bus gabūs ir atsidavę visose srityse.
Pastebi situacijų absurdiškumą, humoro gali nesuprasti bendraamžiai; gali tapti “klasės klounai”/juokdariai, siekdami atkreipti dėmesį.
Kaltės, nerimo jausmas; negali, nesugeba sustoti, tobulina darbą iki “paskutinės minutės”.

             
            Apibendrinant galima pasakyti, kad ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus gabiems vaikams dažniau būdingos šios savybės (Takacs, 1986):
            1. Imlumas informacijai. Jie supranta ir „įsiurbia“ į save daugiau negu kiti. Jie daugiau mato, girdi, jaučia, gali sekti iš karto kelis įvykius. Pro jų akis nepastebėta nepraslysta niekas: intonacijos, gestai, pozos. Gabių vaikų suvokimo ypatumai kartais lyginami su kempine, sugeriančia į save viską.
            2. Pažeidžiamumas, padidėjęs jautrumas. Net netyčia ištartas žodis gali juos įskaudinti, sukelti kaltės jausmą. Reikia saugoti juos nuo stresų, bet ir neperlenkti lazdos, atimant džiaugsmą savarankiškai pažinti pasaulį. Suaugusieji neturėtų skųstis: „O kad jie nebūtų tokie jautrūs", bet ramiai ir kantriai reaguoti, kartais paaiškinti, kad ne visi žmonės elgiasi apgalvotai, bet įskaudinti jų tikrai nenori.
            3. Socialinio teisingumo jausmas. Kartais būna sunku suvokti vaiko norą pakeisti pasaulį įvesti teisingumą. Bet didieji pasikeitimai vyksta tik tokių idealistų dėka. Apie gabius vaikus yra taip pasakyta: „Žmogus, kurio suvokimas smarkiai pralenkia jo galimybes, visuomet yra streso akivaizdoje“. Kita vertus, juos reikia mokyti apsisaugoti nuo kvailių nepykti, nesuirzti, nenusivilti ir neliūdėti, o tik padėti suprasti, kad pastarųjų pakeisti neįmanoma.
            4. Interesų stiprumas. Jau 2-3-jų metų vaikai gali susikoncentruoti į vieną kokį nors jiems patinkantį užsiėmimą. Jie gali keletą dienų daryti tai, kas juos ypač žavi (paprastai tai nebūdinga šio amžiaus vaikams). Ir vėliau šie vaikai užsispyrusiai siekia savo tikslo ir žaisdami, ir dirbdami.
            6. Ypatingas smalsumas. Pastebimas didžiulis noras tyrinėti aplinką, ieškoti ryšių ir prasmės. Reikia išmokyti vaiką ieškoti pusiausvyros ir išmintingai pasirinkti labai konkrečią ir siaurą problemą, kurią jis pirmiausia turėtų išspręsti. Vaikas reikėtų padėti išmokti pačiam suplanuoti savo dieną, nepamirštant miego ir poilsio. Kartais vaikai imasi kelių darbų iš karto arba pasirenka pernelyg sudėtingą pagal savo jėgas veiklą, dažnai ima spręsti problemas, neatitinkančias jų jėgų. Vaiko vystymuisi šie bandymai yra labai svarbūs. Svarbu, kad tėvai rastų laiko kartu su vaikais eksperimentuoti. Taip pat reikėtų saugotis „aureolės“ efekto – suaugusieji dažniausiai tikisi, kad mažylis bus toks pat gabus bus ir kitose srityse.
            7.  Humoro jausmas, padedantis išlaikyti vidinę pusiausvyrą. Ši savybė neretai apsaugo vaikus nuo nemalonių išgyvenimų. Vaikų vaizduotė tokia gyva, kad jie dažnai sugeba įžvelgti juokingas ir šmaikščias smulkmenas. Talentingi vaikai tiesiog mėgaujasi žodžių žaismu, netikėčiausiais minčių blyksniais, perkeltinėmis prasmėmis, o juokingas situacijas įžvelgia ir ten, kur kiti nė nepastebi. Ši savybė kartais tampa sveikatą išsaugančiu skydu ar gelbėjimosi ratu, nes jautri, subtili psichika kartais tik taip tegali apsiginti nuo skausmingų smūgių, kuriuos suduoda nesupratingi žmonės. Šie vaikai gali pasišaipyti ir iš savo silpnybių, kai daugeliui tai padaryti yra sunku, nes retas taip pasitiki savimi, kad galėtų smagiai pasijuokti iš sąmojingo posakio, kuris tinka ir jam pačiam.
            Svarbu, kad suaugusieji irgi turėtų humoro jausmą arba jį ugdytų/si, nes sunku įsivaizduoti, kad paniurę, nuolat kažkuo susirūpinę tėvai patys bus kūrybingi. Vaikas, suvokęs, kad jo juokai šeimoje niekam nesuprantami, gali užsisklėsti savyje ir „išmokti“, kad gyvenime saugiau būti paniurėliu. Gabūs vaikai dažnai būna kandūs, mėgsta pasišaipyti iš kitų. Dažniausiai šis noras yra tik gynybinė reakcija ir todėl būtina ieškoti gilesnės priežasties. Paprastai vaikas jaučia nuolatinę širdgėlą ar kančią, jį nuolatos kažkas skaudina. Beje, šmaikščiai ar kandžiai atsikirsti dažniausiai pavyksta dėl dviejų priežasčių: a) vaikų vaizduotė ir žodynas labai turtingi,  b) sugebėjimas įžvelgti pažeidžiamiausias pašnekovo vietas taip pat neeilinis. Todėl pajudinus šį vaiką reakcija gali būti baisi ir labai skausminga. Išsiaiškinę kandumo atsiradimo priežastį, padėkite vaikui pabandyti savo skausmą verčiau išlieti dienoraštyje. Taip pat pat svarbu leisti vaikui suprasti, kur ir kaip galima juokauti neįžeidžiant kito žmogaus.
            8. Nepagrįsta baimė. Ankstyvojoje vaikystėje, kaip ir visi vaikai, gabuoliai irgi yra emocionaliai priklausomi, nekantrūs. Kartais jie moka gražiai pakalbėti, sugeba geriau išreikšti, ką jaučia. Tai ir suklaidina, sprendžiant apie jų emocinį brandumą. Tyrimai rodo, kad mažų vaikų baimės dažniausiai nepagrįstos ir suaugusieji niekaip negali suprasti, kaip galima labiau bijoti liūtų ar vaiduoklių, negu aplinkui zujančių automobilių. Svarbu – supratingumas, kantrybė, mokėjimas padėti vaikui atskirti, kas tikra, o kas – tik matyta filmuose ar kompiuteriniuose žaidimuose.
            9. Egocentrizmas. Ši savybė būdinga, beje, visiems ikimokyklinukams, o taip pat - ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikams. Šis terminas, pasiūlytas J. Piaget, padeda geriau suprasti kokybinius skirtumus tarp ikimokyklinuko intuityvaus suvokimo ir racionalesnio, į konkrečią realybę orientuoto vyresniųjų vaikų supratimo. Tik nepainiokime egocentrizmo su egoizmu, nes pirmasis neturi neigiamo atspalvio. Egocentrizmas dar vadinamas „vienpusišku suvokimu“, kai nesugebama suprasti kitokio nei mūsų požiūrio. Sunku priimti suaugusiųjų egocentrizmą, tačiau vaikams – tai visai natūrali ypatybė. Tik augdamas vaikas pradės suprasti, kad nebūtinai tai, ką mato ar supranta jis, taip pat suvokia ir kiti. Vaikui bręstant atsiranda ir sugebėjimas apsvarstyti kaip jis mąsto, kaip priima sprendimas, palyginti su kitų mąstymo būdu ir pan. (tai dar vadinama „metapažinimu“). Svarbu padėti vaikui išmokti pažiūrėti į dalykus ir kito žmogaus akimis, suprasti, kaip gali jaustis kitas įvairiose situacijose, kartais subtiliai sudarant tokias situacijas (juk ir jis ne viską dar žino, nėra vienodai gabus visose srityse). Svarbu, kad vaikas suprastų, kad kiekvienas žmogus yra vertas pagarbos ir pripažinimo, nes kiekvienas yra kitoks, bet turi savo stipriųjų ir silpnųjų pusių.
            Pastebėta ir tai, kad gabių vaikų tėvai dažniausiai nori auginti kuo mažiau vaikų, kad galėtų daugiau dėmesio skirti vienai ar keletui atžalų. Šiems tėvams dažnai ir į galvą neateina, kad broliai ar seserys gali padėti išvengti to išskirtinio dėmesio ir perdėto rūpestingumo, kuris gali vėliau pabloginti santykius su bendraamžiais. Psichologai mano, kad toks išskirtinis dėmesys, suteiktos didelės galimybės (materialine prasme) galbūt padeda vystytis gabumams, bet daugelis šių vaikų visą gyvenimą taip ir nesugeba užmegzti artimų santykių su žmonėmis.
            10. Perfekcionizmas, noras tobulai atlikti darbą (Comalilie-Caplan, 2011). Perfekcionizmas - puiki savybė, kai siekiama profesionio tobulumo (pavyzdžiui, iš chirurgo tikimės, kad jis viską atliks tobulai). Tačiau noras viską atlikti tobulai kasdieniniame gyvenime atima daug pastangų ir laiko. Pernelyg dideli reikalavimai, kuriuos jie kelia patys sau dėl patirties stokos, dažnai neleidžia pasiekti tikslo ir sukelia nepasitenkinimą. Tėvų ambicijos ar kritika gali tik pakenkti vaikui. Svarbu padėti vaikams suprasti, kad ne tik rezultatas yra svarbus, bet ir įdėtos pastangos, susidomėjimas, įgyta nauja patirtis. Tam, kad perfiokcionizmas netaptų kliūtimi, reikėtų skatinti pasirinkti vieną ar dvi sritis, kurioje gabus vaikas norėtų veikti „tobulai“. O pačius perfekcionistus reikėtų skatinti užduoti ir atsakyti į šiuos klausimus: 1. „Kas gali atsitikti blogiausio, jei aš nepadarysiu šio darbo tobulai?“, 2. „Ar tai iš tikrųjų vertinga, žvelgiant iš laiko perspektyvos?“/“Ar aš taip pat jaudinčiausi dėl šio darbo po 10 metų“?, 3. „Ar šis darbas pakankamai geras, kad galęčiau sustoti?“. Pakankamai geras reiškia, kad buvo padaryta tai, ką sugebėjau geriauisai ir džiaugiuosi pačiu darbo procesu. Vaikai, kurie džiaugiasi pačia veikla/procesu gali būti „sveiki“, aistringi perfekcionistai, gyvenantys kūrybingai ir realizuojantys save.
            11. Idealizmas. Gabieji ankstyvame amžiuje pasižymi idealizmu. Jie neretai mąsto ir išgyvena dėl pasaulyje esančio neteisingumo (badaujančių vaikų, karų, nelygybės ir kt.). Visuomenėje tai laikoma teigiama savybe, tačiau, jei gabus vaikas pasižymi ir jaudrumu, ši savybė gali sukelti jam skausmingus išgyvenimus. Gabūs vaikai dažnai stipriai nusivilia, kai suvokia, kad tėvai, mokytojai ir apskritai visuomenė neatitinka idealų. Dėl to šie vaikai gali tapti pikti, ciniški, išgyventi depresiją, ar savo jausmus išreikšti netinkamu elgesiu, pavyzdžiui, atsisakyti lankyti mokyklą.
            Kaip padėti gabiems vaikams ugdyti savo asmenybės savybes?
            Kaip teigia psichoterapeutė A. Miller (2011), labai svarbi yra emocinė aplinka, kurią lemia šios pagrindinės sąlygos:
            • esminio vaiko poreikio patenkinimas – aplinkinių pripažinimas ir pagarba;
            • pagarba ir tolerancija vaiko jausmams. Sveika vaiko raida galima tada, jei suaugusieji (tėvai, mokytojai…) patys užaugo panašiomis aplinkybėmis, kitaip jie yra stokojantys ir nuolat ieško pritarimo, pripažinimo, pasidaro pernelyg globojantys arba jų jausmai dažnai kinta. A. Miller teigia, kad visuomenė, traumuodama vaikus, neišvengiamai patiria tokio elgesio padarinius. Siekdami esminių permainų savo gyvenime, turime išsivaduoti iš aklo prievartos eskalavimo.
            • Baudimas, mušimas, manipuliavimas, atstūmimas, apgaudinėjimas neišdildomai pažeidžia vaiko asmenybės vientisumą. Labai svarbu išmokyti vaikus išreikšti pyktį priimtinais būdais (išsakyti jausmus, nukreipti energiją į sportą, atlikti įvairias užduotis ir pan.). Kitaip slopinamas pyktis bus nukreiptas į save (alkoholio, narkotikų vartojimas, savižudybės, psichinės ligos) arba į kitus (agresyvus elgesys su silpnesniais, nusikalstama veikla).
            • Užaugę vaikai, kurių integralumas vaikystėje nebuvo pažeistas, kurie patyrė suaugusiųjų globą, dėmesį, meilę, pagarbą ir sąžiningumą, nejaus poreikio žaloti kitus ir save. Jaunystės metais ir vėliau jie džiaugsis gyvenimu, bus protingi, jautrūs ir labai imlūs įspūdžiams.

                       

Asmenybės ir motyvacijos įtaka gabumų sklaidai

           

Vien išorinės motyvacijos skatinimas (gerų pažymių, sėkmingo egzaminų laikymo ir pan.) nėra teigiamas dalykas. Tačiau mokytojai neretai priversti skatinti tik išorinę motyvaciją, nes jų darbo rezultatai vertinami pagal gerai egzaminus išlaikiusių mokinių skaičių. Dažnai pagal sėkmingai ar nesėkmingai išlaikytus egzaminus gabieji pradeda vertina save (esu „sėkmingas“ arba ne). Tai gali turėti neigiamų padarinių: sumažėja atradimų džiaugsmas, pasitenkinimas mokantis, mokomasi tik dėl pažymių. Taigi, svarbu, kad mokytojai ir tėvai neskatintų vaikų mokytis tik dėl gerų rezultatų.
                        Įdomius tyrimus atliko vengrų psichologė E. Geferth (1995), tyrinėjusi asmenybės ir motyvacijos įtaką intelektinio potencialo kitimui. Buvo atliktas tyrimas su 9 metų vaikais, atrinktais iš 1033, pagal aukštus intelektinius gebėjimus. Po dvejų metų tyrimas buvo pakartotas. Penkiolika vaikų išlaikė tą patį intelektinį potencialą, o septynių jis ryškiai sumažėjo. Šios dvi grupės vaikų ir buvo tyrinėjamos, siekiant išsiaiškinti:
                        Kokia asmeninė, motyvacinė ar aplinkos įtaka lemia aukštesnį ar žemesnį intelektinį potencialą?
                        Kaip keičiasi intelekto struktūra, tyrinėtiems vaikams sulaukus 12 metų?
                        Ar šios dvi grupės skiriasi savo aspiracijų (siekių) lygiu?
                        Tyrimo tiklas buvo išanalizuoti kultūrinių, aplinkos, šeimos veiksnių (motyvacijos ir asmenybės bruožų, lemiančių intelektinio potencialo mažėjimą) įtaką.
                        Tiriant šiuos vaikus buvo taikoma: Raveno testas (9 ir 11 metų), Otiso ir Lenono protinių sugebėjimų testas, Torrance ‘s piešinių (Circles) testas, Urbano ir Jelleno TCT-DP kūrybiškumo testas, Crandallo ir Katkovsky’o intelektinių laimėjimų ir atsakomybės skalė, IARS testas sėkmės ir nesėkmės orientacijai matuoti ir anketos šeimos atmosferai tirti.
                        Rezultatai parodė, kad didžiausi grupių skirtumai yra laimėjimų, motyvacijos, Aš vaizdo (mokymosi srityje) ir palaikančios namų atmosferos srityse. Socialinės adaptacijos srityse, kaip buvo tikėtasi, skirtumų  nerasta. Autorės, norėdamos parodyti ypatingą aplinkos įtaką individo sugebėjimų raidai, apibendrino savo tyrimą keturių atvejų analize.
                        Atvejų analizė/pavyzdžiai
                        Autorės išskiria ir analizuoja  keturis gabių vaikų tipų pavyzdžius:
                        1. Bendraujanti, sociali Sonia: O, jeigu aš galėčiau nesimokyti!
                        Mergaitė yra mokytojų numylėtinė graži, populiari, gerai mokosi. Jos mama mokytoja, išsiskyrusi. Mergaitė jaučia, kad mama ja patenkinta. Vienintelis šios moters noras — kad mergaitė baigtų aukštąjį mokslą ir sukurtų gerą šeimą. Sonios jausmai ryškūs, stiprūs, įvairūs, pastebimas nedidelis nerimastingumas dėl moters vaidmens atlikimo. Jos siekis paklusti ir prisitaikyti yra gana stiprus, vertybių sistema nepasižymi vidiniais interesais ir nėra skirta kokiems nors siekiams įgyvendinti. Svarbiausias mergaitės tikslas gauti gerus pažymius. Kadangi jos intelektas pakankamai aukštas, ji tai lengvai pasiekia.
                        2. Pasyvusis Pėteris: Aš nežinau, ko iš manęs tikimasi.
                        Berniukas gyvena negatyvioje sociokultūrinėje aplinkoje, nors gyvenimo sąlygos yra normalios. Tėtis darbininkas, o mama siuvėja, dirbanti namuose. Pėteriui be didesnių pastangų gerai sekasi mokytis. Laisvalaikiu žaidžia futbolą. Nei mokykloje, nei šeimoje iš jo niekas niekada per daug nereikalavo. Jis yra gerai adaptavęsis vaikas, nors auga ir menkoje sociokultūrinėje aplinkoje. Galimybė, kad panaudos savo nedideles originalumo ir intelektines galias, menka.
                        3. Vienišasis Leo: Norėčiau didžiulės vilos, mersedeso ir lėktuvo.
                        Būdamas 9 metų vaikas norėjo, kad jo pamokų tvarkaraštis būtų sudarytas tik iš matematikos ir anglų kalbos. Kai sulaukė 12 metų, jam patiko tik fizinis lavinimas. Matematikos pažymiai buvo prasti. Į bet kokį klausimą, susijusį su mokykla, jis atsakydavo: Viskas gerai! Aš nedominu nei mokytojų, nei draugų. Visos jo svajonės susijusios su materialiais turtais. Visa, ko iš jo tikisi tėvai, tai mokymasis. Į klausimą, ar tėvai juo patenkinti, jis atrėžia: „Aš jų neklausiau!"
                        Leo būdingas stiprus, bet užslopintas agresyvumas. Jis nelinkęs analizuoti savęa, slepiantis savyje ugningą temperamentą po indiferentiškumo („man viskas vis tiek“) kauke (pagal Roršacho testą). Leo nesugeba priimti ir suvokti savo jausmų ir vengia konfliktų, Leo norėjo lengvos pergalės ir bijojo nesėkmės. Tam galęjo turėti įtakos jo tėvo statuso pasikeitimas, išėjus į pensiją.  Visa tai nulėmė Leo sunkumus. Todėl jo intelektinis potencialas, ko gero, ir toliau menkės, o agresyvumas  didės.
                        4. Piktasis Adolfas  kūrybiškasis Krisas: „Aš tiesiog tįsau ir šildausi saulutėje".
                        Adolfas ir Krisas pristatomi kartu norint parodyti, kaip nevienoda emocinė aplinka (aplaidus ar vaiką palaikantis aplinkinių požiūris) gali sukurti visai kitokias vaiko raidos ir skirtingo tų pačių intelektinių potencijų pasireiškimo sąlygas. Abu berniukai prastai mokosi, bet auga intelektualioje aplinkoje. Tiriant juos, kai jiems buvo 9 metai, jų intelektinis potencialas buvo aukštas: Adolfo intelekto rezultatai buvo netgi aukštesni už Kriso, abu buvo kūrybiški. Po dvejų metų didžiausi buvo Otis’o ir Lenono protinių sugebėjimų testo rezultatų skirtumai. Adolfo rezultatai labai suprastėjo, o Kriso    pagerėjo, kaip ir buvo tikėtasi. Išryškėjo Adolfo emocinė tuštuma, egocentrizmas, agresyvumas, prasta adaptacija, kai reikia susitarti, ir introspekcijos (savistabos)  nebuvimas. Krisas pasirodė labiau pusiausviras, išryškėjo jo domėjimasis technika, atsirado harmoninga identifikacija su savo tėvais (inžinieriais, užsiimančiais privačia praktika), kurie pripažino ir palaikė sūnaus, kartais ir neįprastą elgesį.
                        Tyrimo rezultatai parodė, kad: 1) tėvai turi labai skirtingus lūkesčius, susijusius su savo vaikais, ir nevienodai juos intelektualiai stimuliuoja. 2) svarbios yra sektino pavyzdžio pasirinkimas (identifikacijos) problemos. Kaip matėme, vienas vaikas „identifikavosi“ su žema sociokultūrine aplinka ir savo tėvais, kitas su tėvu, kurio karjera buvo nenusisekusi ir kuris per anksti turėjo išeiti į pensiją. Paskutiniu atveju (Adolfo) galimybės identifikuotis (rasti sektino pavyzdžio) nebuvimas lėmė ne tik originalumo ir intelekto potencijų sumažėjimą, bet ir emocinę tuštumą bei agresyvumą.
            Kognityviniai gabių vaikų ypatumai
                        Į ką reikia atkreipti dėmesį ugdant gabius vaikus, ir kuo gabūs vaikai išsiskiria iš savo bendraamžių (Tacacs, 1986; Grakauskaitė - Karkockienė, 2003; 2004):
                        Senzityvūs periodai. Tai „imliausias“  laikas tam tikriems dalykams išmokti. Pavyzdžiui, itin anksti, dar ikimokykliniame anžiuje, atsiskleidžia muzikiniai, kalbiniai, psichomotoriniai gebėjimai. Pražiopsojus šį svarbų laikotarpį, vėliau vaikų gebėjimus bus žymiai sunkiau tinkamai išvystyti. Tarkime, jeigu baletui ar muzikai gabus vaikas nebus pastebėtas ir ugdomas nuo 5-6 metų, vėliau vystyti talentą šiose srityse bus daug sudėtingiau ar iš viso neįmanoma.
                        Smalsumas. Dauguma vaikų ikimokykliniame amžiuje yra tikri „kodėlčiukai“. Tačiau gabių vaikų klausimai yra šiek tiek kitokie – jiems rūpi gilesni dalykai, nei paprastas atsakymas į klausimus „kodėl?“. Jie klausinėja, nes jų poreikis gauti informaciją yra toks natūralus ir stiprus kaip poreikis kvėpuoti. Tad jų klausimai labiau skirti dalyko esmei išsisaiškinti, pavyzdžiui: „Kodėl taip, o ne kitaip?“, „Kas būtų, jei pasikeitų…?“.  
                        Sugebėjimas pastebėti priežasties-pasekmės santykius ir daryti išvadas. Tokie vaikai domisi alternatyvių modelių ir sistemų kūrimu. Iš jų dažnai galima išgirsti svarstymus: „O kas, jeigu…?“. Vaikai gali pastebėti netikėtus sąvokų ar įvykių ryšius, kurie dažnai sudaro kūrybinių sugebėjimų esmę. Tačiau ir čia gali slypėti pavojus unikalus mąstymas gali  „paklaidinti“ pasirinktame kelyje, kuris gali būti neišmintingas,  beprasmis ir net pavojingas.  Išmintingi suaugusieji sugeba išsaugoti vaikų kūrybiškumą ir lanksčiai pakoreguoti jų pasirinkimą.
                        Puiki atmintis. Dalykai, kuriems vaikai yra gabūs, jiems lengvai įsimenami. Geros atminties pagrindas yra ansktyva kalba ir gebėjimas abstrakčiai mąstyti.
                        Sugebėjimas klasifikuoti ir kategorizuoti, dažnai pasireiškiantis kolekcionavimo aistra. Tokiems vaikams labiau patinka pertvarkyti, sisteminti turimą informaciją nei didžiuotis nuolatine, tvarkinga kolekcija.
                        Turtingas žodynas, sudėtingos sintaksinės struktūros, sugebėjimas suformuluoti klausimus. Šie vaikai su malonumu skaito enciklopedijas, žodynus, sugalvoja įvairiausių žodžių, kurie turi savo prasmę, mėgsta žaidimus ir veiklą, reikalaujančią protinių sugebėjimų.
                        Ypatinga dėmesio koncentracija, užsispyrusiai siekia rezultatų tose srityse, kurios jiems yra patrauklios. Įsigilinę į juos dominantį užsiėmimą, tokie vaikai pamiršta viską aplinkui, tačiau, turėdami mažai patirties, dažnai pradeda dirbti darbus, su kuriais niekaip negali susidoroti. Tuomet reikalinga subtili suaugusiųjų pagalba ir supratimas, nepabrėžiant nesėkmių.
                        Intuicija, kartais – ypatingi sugebėjimai numatyti, pajausti, ką kitas galvoja, jaučia. Gabuoliai labai jautrūs ne tik žodžiais demonstruojamiems jausmams, bet ir tyla išreikštai įtampai, tvyrančiai aplink juos. Kartais tokie vaikai turi sugebėjimą numatyti įvykius, „skaityti“ kitų mintis. Svarbu, kad suaugusieji reaguotų supratingai ir subtiliai, kad vaikas nesijaustų nenormalus. Mes dar tiek mažai žinome apie įvairius procesus, vykstančius smegenyse, kad negalime visiškai atmesti tokių sugebėjimų galimybės. Juk gali būti ir taip, kad tai, ką mes matome tarsi pro šydą, šie vaikai – labai ryškiai.
                        Gyva vaizduotė. Gabūs vaikai kartais  nesugeba atskirti ribos tarp fantazijos ir realybės. Jie taip „suauga“ su savo susikurtais fantazijų objektais, kad kartais tiesiog neaišku kur tiesa, o kur išgalvota istorija. Jų vaizduotė tokia ryški ir turtinga, kad fantastiniame pasaulyje gali sutilpti ir neegzistuojantys draugai, ir trokštamas brolis ar sesutė. Ir suaugę tokie vaikai gyvenime ir darbe išlieka kūrybiški, išradingi, žaismingi. Svarbu, kad suagusieji  neišsigąstų ir negalvotų, kad tai yra psichinis sutrikimas (kaip kartais atsitinka) ir mokėtų nukreipti vaiko vaizduotę tinkama linkme. Pavyzdžiui, galima skatinti vaiką kurti fantastines istorijas ir jas užrašyti arba, dar paprasčiau – įrašyti į garso kastę, o po to iššifruoti ir „išleisti“ jo istorijų knygelę su paties vaiko piešiniais ir padovanoti Kalėdų ar gimtadienio proga.
                        Specifiniai mokymosi poreikiai, tempas ir pateikimo būdas. Mokant gabiuosius, itin svarbu žinoti, kad jų mokymosi poreikiai kitokie negu kitų vaikų. Be to, gabieji mokysis greičiau, suvoks problemas suvoks giliau ir plačiau. Labai rimta gabių vaikų mokymo problema yra ta, kad jų mąstymo tobulinimui skiriama daugiau dėmesio negu praktiniams įgūdžiams ugdyti. Pavyzdžiui, pradėjus mokytis rašyti, jų mintys „skrieja“ greičiau negu ranka pajėgia užrašyti. Todėl parašyto darbo turinys gali būti paviršutiniškas, negilus. Tai trikdo mokytojus, nes jie žino, kad šie vaikai geba sklandžiai, įdomiai pasakoti. Šiems vaikams labiau patinka diskutuoti, o ne užrašinėti savo mintis. Kai kurie mokytojai tvirtina, kad šią problemą galima įveikti, jei vaikams būtų leista savo mintis užrašinėti kompiuteriu.
                        Jei vaikas labai greitai suvokė sąvokos esmę, tai jam reikės labai mažai pastangų (o gal net visai nereikės) išlaikyti ją atmintyje. Jei klasėje yra įvairių sugebėjimų vaikų, gali kilti sunkumų renkantis uždavinio ar problemos pateikimo būdą. Gabiesiems reikės greitesnio tempo jie net galės „peršokti“ tam tikrą mokymosi etapą, kurį kitiems vaikams būtina nuosekliai išmokti. Gabieji dažnai greičiau randa atsakymus negu mokytojas baigia formuluoti klausimą. Ypač skiriasi gabių matematikai vaikų mokymosi tempas. Diskutuojama, ar verta greitinti matematikos mokymosi tempą. Kai kurie mokslininkai siūlo keisti patį mokymosi objektą, t. y. vietoje papildomų matematikos žinių suteikti meninių. Sugebėjimas greitai suvokti idėją ir skubiai daryti išvadas gali ir pakenkti: anksčiau baigęs atlikti užduotis, vaikas visą laiką nuobodžiaus arba pradės išdykauti. Gabiesiems dėstomą medžiagą reikia pateikti giliau ir išsamiau, t. y. sudaryti jiems sąlygas išnagrinėti problemos detales, susieti nagrinėjamą klausimą su kitais dalykais. Tinkamai ugdydami gabiuosius pastebėsime, kad neišvengiamai didės praraja tarp gabiųjų ir kitų vaikų. Ji nebus tokia pavojinga, jei visi klasėje besimokantys žinos, kad kiekvienas jų yra vertingas dėl individualių savo gebėjimų ir nebus lyginamas vienas su kitu. (Takacs, 1986).
            Kūrybiškumo ugdymas
                        Jau seniai pastebėta, kad vien loginių sugebėjimų nepakanka sėkmingai veiklai (tiek mokykloje, tiek universitete, tiek ir darbe). Tad labai svarbu ugdyti vaikų kūrybiškumą, t.y. mokėjimą orientuotis įvairiose situacijoe, spręsti neįprastas užduotis, ieškoti nestandartinių sprendimų. O to išmokyti galima tik patiems susuagusiems būnant kūrybiškiems, nes, akivaizdu – jei suaugusieji nėra kūrybingi įvairiose, taip pat ir kasdieninėse situacijose (nežaidžia kartu su vaikais, nesugalvoja įdomių užsiėmimų, vadovaujasi tik įprastomis taisyklėmis), tai sulaukti to iš vaikų yra mažai tikėtina.
                        Kūrybiškumą lemia įvairūs veiksniai – tiek asmenybės bruožai, tiek aplinkybės (pavyzdžiui, kokioje šeimoje ar kultūroje augome), tiek mokykloje ar namuose vyraujančios nuostatos apie kūrybiškumą ir tinkamų sąlygų sukūrimas. Svarbiausi yra keturi kūrybiškumą lemiantys veiksniai – vaikystės patirtis, savęs vertinimo įtaka kūrybiškumui skleistis, kūrybinga atmosfera ir motyvacija.
                        Psichologai pabrėžia, kad gabumai (taip pat ir kūrybiniai) pradeda reikštis jau pirmaisiais gyvenimo metais. L. Nebrzydowskis (1990,cit. pgl. Grakauskaitė - Karkockienė, 2003) tyrė šeimos įtaką vaiko sugebėjimams ir nurodė 16 veiksnių, darančių įtaką intelektiniam vaiko vystymuisi. Tai įvairūs lavinimo būdai, tėvų pavyzdys, situacijos, kuriose reikia savarankiškai apsispręsti, sukūrimas, vaiko įtraukimas į diskusijas, natūralus aplinkos ir įvykių stebėjimas, galimybė patirti sėkmę ir kt. Vaikų sugebėjimai ir kūrybiškumas skleidžiasi tik demokratiškoje socialinėje aplinkoje (tiek mažoje grupėje, tiek visuomenėje), kurioje kiekvienas jaučiasi svarbus, kur gerbiama jo nuomonė, kiekvienas įtraukiamas į bendrą veiklą, sudaromos sąlygos dalytis idėjomis ir mokytis vienam iš kito. Labai svarbi yra teigiamas emocijas užtikrinanti atmosfera, kai vaikai jaučiasi saugiai, jų niekas neskirsto į gerus ir blogus, pastebimi jų skirtumai ir panašumai. Verta atsiminti, kad kiekvienas vaikas turi kūrybinių sugebėjimų, tik reikia juos įžvelgti ir sužadinti.
                        Idėjos kūrybingumui ugdyti
                        Naudoti įvairias žadinančias vaizduotę priemones: dažus, molį, tešlą, įvairiausią medžiagą koliažams, pasakas ir poeziją, lėlių teatrą, kaladėles, automobilius, žaislinius gyvūnėlius.
                        Naudoti įvairiausius būdus, žadinančius vaizduotę ir skatinančius mąstymo sugebėjimus.
                        Skirti laiko permąstyti veiklą ir pasvajoti.
                        Padrąsinti vaikus papasakoti apie savo idėjas.
                        Suteikti galimybę ir sąlygas tam, ką vaikas norėtų sukurti.
                        Leisti vaikui dirbti originaliai, kitaip negu visi vaikai.
                        Skatinti individualumą.
                        Būti subtiliems vertinant rezultatą  vaikas juo gali labai džiaugtis, nors darbas ir neatitiks suaugusiųjų standartų.
                        Ko nereikėtų daryti?
                        Naudoti modelių, kuriuos vaikas tik kopijuotų.
                        Prašyti papasakoti apie savo darbą tai, ko jis nenori papasakoti. Vengti įkyriai klausinėti (galbūt vaikas nepadarė nieko ypatingo, bet tik džiaugėsi galėdamas išreikšti save).
                        Lyginti vaikų darbus tarpusavyje.
                        Vertinti ar rašyti pažymius.
                        Nurodyti ar pasakyti vaikui, kaip atlikti užduotį, nebent jis prašytų pagalbos. Tuomet paskatinti jį atlikti darbą savarankiškai (Pvz., jis nori nupiešti namą, bet nežino kaip. Pakalbėkite su juo apie namą ir paskatinkite nupiešti tai, ką jis prisimena.)     
            Mokymosi stiliai
                        Mokymosi stilius -  tai pamėgtas mąstymo, informacijos apdorojimo ir supratimo būdas. Daugumai žmonių būdingas vienas iš minėtų mokymosi stilių, nors gali naudotis ir abiem stiliams būdingomis strategijomis. Mokinių, kurie mokosi mėgstamu, jiems labiausiai priimtinu būdu, mokymosi rezultatai yra geresni, todėl mokytojui labai svarbu apie juos žinoti daugiau. (Jensen, 2001).
                        Gabiesiems dažnai būdingi stipriai išreikšti vieno kurio mokymosi stiliaus ypatumai, dėl to jiems gali kilti tam tikrų sunkumų, jei suaugusieji į tai neatsižvelgia. (cit. pgl. Juknevičenė, 2011). Bus aptariami įvairūs mokymosi stiliai:
                        Regimasis/erdvinis. Mąstoma vaizdais, geriau išmokstama, kai užduotis pademonstruojama, geriau suvokiama, kai informacija pateikiama vizualiai, apdorojama visa informacija, labiau domimasi visuma nei detalėmis, mėgstamos abstrakčios užduotys, neapibrėžtos situacijos, kuriama sava  struktūra, polinkis improvizuoti, remiamasi intuicija, sprendžiamos pačių sugalvotas problemas, geriau sekasi samprotauti nei apskaičiuoti, į problemas žvelgiama žaismingai (cit. pgl. Juknevičenė, 2011).
                        Girdimasis/nuoseklus. Mąstoma žodžiais, mokomasi iš klausos, geriau suvokiama, kai informacija pateikiama žodžiu, informacija apdorojama nuosekliai. Girdimojo/nuoseklaus stiliaus mokiniams patinka faktai ir detalės; jie mėgsta tikslias instrukcijas, užduotis atlieka po vieną, nuosekliai, mėgsta struktūrą, yra gerai organizuoti; remiasi logika; būdingas analitinis mąstymas, sprendžia realias problemas, mėgsta konkrečias užduotis, kur yra vienas teisingas atsakymas (cit. pgl. Juknevičenė, 2011).
                        Aktyvus ir reflektuojantis mokymosi stiliai. Mokiniai, pasižymintys aktyviu mokymosi stiliumi, yra įsimena ir apdoroja informaciją  veikdami aktyviai – mokydamiesi naujos informacijos, jie yra linkę diskutuoti su kitais, aiškinasi informacijos kilmę, reikalingumą, prasmę. Pagrindinė frazė – „Pabandykim ir įsitikinsim, kaip tai veikia“.
                        Mokiniai, pasižymintys reflektuojančiu mokymosi stiliumi yra linkę pradžioje apdoroti informaciją  individualiai, o vėliau ja pasidalinti su kitais. Pagrindinė frazė –„Pirma pagalvokim, o tik po to veikim“.
                        Ramus sėdėjimas klasėje pamokos metu,  – ypač sunki užduotis abiems mokymosi stilių  tipams, tačiau aktyvaus mokymo stiliaus mokiniams – ypatingai.
                        Priklausomybė vienam ar kitam mokymosi stiliui gali būti: stipri, vidutinio stiprumo arba silpna. Šių dviejų mokymosi stilių priklausomybė yra derintina ir patartina. Daugelyje situacijų pradžioje svarbu  pasinaudoti reflektuojačiu stiliumi – t.y. pagalvoti apie situaciją ir tada jau taikyti aktyvų stilių – t.y. veikti jau  negalvojant (Felder, Soloman, 2011).
                        Jutiminis (sensorinis) ir intuityvusis mokymosi stiliai. Mokiniai, pasižymintys jutiminiu mokymosi stiliumi yra linkę  nesigilinti priežastinius ryšius bei ieškoti naujų galimų sprendimo būdų. Šio tipo moksleiviai mėgsta spręsti problemas jau patikrintais ir patikimais metodais, susierzina susidurę su naujovėmis, netikėtomis situacijomis, nemėgsta kartojimo, repeticijų. Jutiminio stiliaus mokiniai yra atidūs  ir kantrūs detalėms, gerai įsimena faktus, atlieka laboratorinius, atidumo reikalaujančius darbus, nemėgsta užduočių, kurių nebūtų galim pritaikyti realiame gyvenime, praktikoje.
                        Intuityvaus mokymosi stiliaus atstovai labiau linkę ieškoti naujų galimybių, sprendimo būdų, ryšių  besimokydami naujo dalyko. Šio tipo moksleiviai labiau linkę išbandyti naujus mokymo metodus, yra pakantesni netikėtumams. Mokiniai  greičiau įsisavina naują informaciją, jiems labiau sekasi spręsti abstraktaus mąstymo reikalaujančias užduotis, tačiau nemėgsta užduočių, reikalaujančių rutininio skaičiavimo, ilgai trunkačio įsiminimo užduočių.
                        Jutiminio mokymosi stiliaus mokiniai  labiau praktiški ir atidūs  lyginant su intuityvaus mokymosi stiliaus mokiniais. Tačiau pastarieji pasižymi didesniu darbo greičiu ir darbų novatoriškumu negu jutiminio mokymosi stiliaus atstovai.
                        Priklausomybė vienam ar kitam mokymosi stiliui gali būti: stipri, vidutinio stiprumo arba silpna. Efektyviam mokymui/si svarbu derinti abu mokymosi stilius. Jeigu  bus „skatinamas“ tik intuityvusis stilius, didės tikimybė, kad, atlikdami atidumo reikalaujančias užduotis mokiniai padarys daugiau klaidų. Tačiau, jei bus remiamasi tik jutiminiu mokymosi stiliumi, tikėtina, kad  mokiniai per daug susikoncentruos į rutiniško atlikimo reikalaujančią (skaičiavimo, gramatikos ir kt.) medžiagą ir negalės į užduotį žvelgti abstrakčiai ir novatoriškai (Felder, Soloman, 2011).
                        Vizualinis ir verbalinis mokymosi stiliai. Vizualinio mokymosi stiliaus atstovai labiau linkę prisiminti ir įsiminti informaciją, kurią jie mato – paveikslai, diagramos, lentelės, filmai, demosntracijos. Verbalinio mokymosi stiliaus atsovai labiau linkę koncentruotis į žodinę (rašytinę, sakytinę) informaciją informaciją. Tačiau daugiausia informacijos įsimenama naudojant ir derinant abu mokymosi stilius – vizualinį ir verbalinį. Mokyklose vis dar mažai informacjos pateikiama vizualiai, dauguma mokytojų tebetaiko popieriaus/lentos – pieštuko/kreidos metodą, kuris nėra toks veiksmingas, nes, kaip rodo tyrimai, dauguma mokinių – vizualinio mokymosi stiliaus atsovai ir jeigu būtų sudaromos tinkamos sąlygos mokyklose,  dėstoma informacija būtų pasisavinama efektyviau (Felder, Soloman, 2011).
                        Nuoseklus ir visuotinis(globalus) mokymosi stiliai. Nuoseklaus mokymosi stiliaus atstovai labiau linkę mokytis nuosekliai, detaliai, vienos užduoties atlikimą derindami su prieš tai buvusios. Mokiniai nuosekliai vykdo užduotis, sprendimo ieško nuodugniai, apsvarstydami, atsižvelgdami į buvusios užduoties rezulatą.Visuotinio(globalaus) mokymosi stiliaus atstovai labiau linkę mokytis naudodamiesi šiuolaikinėmis technikos priemonėmis, įsimena bendrus, abstrakčius dalykus, pernelyg nesigilindami į detales. Mokiniai  sudėtingas problemas sprendžia greitai, tačiau dažnai paviršutiniškai, sunku atsekti detales, loginę seką (Felder, Soloman, 2011).

           

            Ką turėtų žinoti mokyojas?
                        Dauguma mokinių mokosi kitaip nei jūs.
                        Kiekvienas mokinys turi savo, individualų mokymosi stilių.
                        Nė vienas mokymo metodas ideliaii netiks visiems klasės mokiniams.
                        Negalima visą laiką taikyti to paties mokymosi stiliaus klasėje (Learning styles, 2011)
            Psichosocialiniai gabių vaikų ypatumai
                        Duomenys paie psichosocialinius gabiųjų ypatumus yra prieštaringi. Vieni autoriai teigia, kad gabių vaikų socializacijos procesas yra sudėtingesnis, nes jų interesai, vertybės, gebėjimai ryškiai skiriasi nuo kitų vaikų. Kiti tyrimai rodo, kad gabiems vaikams socializacijos sunkumų iškyla tiek pat kiek įprastų gebėjimų vaikams, arba, netgi priešingai – gabių vaikų socialinė raida yra spartesnė (Gross, 2004).
                        Taip pat labai svarbu, kaip patys gabieji vertina savo gebėjimus ir kokia jų savaivertė. Tyrimai rodo, kad tų gabių vaikų, kurių savivertė yra žema, akademiniai pasiekimai taip pat yra žemesni (Whitmore, 1980; Tannenbaum, 1983; Davis, Connell, 1985, cit. pgl. Gross, 2004).
                        Pasak  Takacs (1986), gabiems vaikams dažniausiai yra būdingi šie ypatumai:
                        1. Teisingumo jausmas, kuris pasireiškia labai anksti. Vaikai jautriai reaguoja į neteisybę jų ar kitų žmonių atžvilgiu ir kovoja dėl tiesos, neretai susipykdami ar įsiveldami į konfliktus. Svarbu, kad suaugusieji nelaikytų savęs „aukštesniais“, daugiau išmanančiais ir nebūtų įsitikinę, kad jų žodis turi būti paskutinis. Taip, akivaizdu, bus greitai nuslopintas vaiko noras ieškoti tiesos, jis neišmoks ieškoti argumentų, tinkamai ginti savo nuomonės. Todėl svarbu mokyti vaikus tinkamai ginti savo nuomonę, diskutuoti. 
                        2. Asmeninė vertybių sistema dažnai būna labai „talpi“. Jie labai jautriai išgyvena dėl visuomenėje pasitaikančių neteisybių, kelia didelius reikalavimus sau ir kitiems, gyvai atsiliepia į kvietimą kurti teisingumą, harmoniją, gėrį. Pvz., išgirdę apie badaujančius pasaulio vaikus, gali prašyti  tėvų ką nors daryti, o patys nuspręsti  atiduoti visa, ką turi. Tai gali kelti aplinkinių pašaipas, kurios skaudins vaiką.
                        Svarbu, kad suaugusieji tinkamai kalbėtųsi su vaiku, kokias problemas jis gali išspręsti šiandien ir kokius būdus geriausia pasirinkti. Galima pasakyti, kad visų savo sutaupytų pinigų atidavimas kenčiantiems neišspręs esamos problemos, tačiau dalis pinigų gali šiek pagerinti kitų žmonių padėtį. Arba galima kartu su vaiku  padėti žmonėms, kuriems reikalinga pagalba (nebūtinai materialinė). Galima pasikalbėti su vaiku apie tai, kad jis, jei ruošis jau dabar, užaugęs galės tapti geru savo srities specialistu, kuris galės daryti įtaką globalioms problemoms spręsti.
                        3. Santykių su bendraamžiais ypatumai. Santykių su bendraamžiais sunkumai ypač neramina gabių vaikų tėvus ir mokytojus, kadangi tarpasmeniniai ryšiai svarbūs tiek prisitaikant mokykloje, tiek darbe. Šie ryšiai pradedami megzti dar darželyje, be to, tyrimai rodo, jog geri santykiai su kitais vaikais darželyje yra susiję su teigiamu požiūriu į mokyklą, taip pat kad vaikai, turintys mažiau draugų, pasižymi didesne rizika nelankyti mokyklos. J.T.Webb ir kt. (cit. pgl. Juknevičienė, 2011) teigia, kad gabiems vaikams gali būti sunku susirasti draugų. Darželyje jie žaidžia sudėtingesnius žaidimus nei kiti vaikai, linkę sugalvoti naujas taisykles, taip pat ir išimtis toms taisyklėms, o tai gali atstumti kitus vaikus. Pradinėje mokykloje dėl skirtingų interesų gabus vaikas gali jausti atskirtį nuo bendraklasių. Jis gali nesuprasti, kodėl kiti vaikai nemoka žaisti šachmatais arba neskaito knygų. Tipiška gabaus vaiko reakcija į šią situaciją bus dar didesnis susidomėjimas knygomis. Toks vaikas gali atsisakyti prisijungti prie bendraamžių žaidimų ir pasinerti į knygos herojų išgyvenimus.
                        Dažnai gabus vaikas ieško draugų tarp vyresnių vaikų ar tarp suaugusiųjų. Suaugusieji paprastai tam nepritaria ir skatina tokį vaiką susidraugauti su bendraamžiais. Tokiu būdu gabus vaikas pasmerkiamas vienatvei. J.T.Webb ir kt. (cit. pgl. Juknevičienė, 2011) apžvelgti tyrimai rodo, kad gabių vaikų išgyvenama vienatvė ir bendraamžių atstūmimas gali turėti neigiamą įtaką jų socialinei ir emocinei raidai. Vėlesniame amžiuje gabiems vaikams iškyla kitokio pobūdžio problemų dėl santykių su bendraamžiais. Norėdamas „pritapti“ prie bendraamžių ir neišsiskirti, vaikai neretai nustoja ugdyti savo gabumus.
                        Gabūs vaikai paprastai būna jautrūs ir dirglūs, jei nesugeba ko nors atlikti. Jų interesai dažnai labai skiriasi nuo daugumos vaikų, jie jaučiasi nesuprasti ir „kitokie“. Kartais juos atstumia bendraamžiai ir tai gali atsiliepti jų savęs vertinimui. Svarbu prisiminti, kad suaugusiems tenka svarbiausias vaidmuo, ugdant sveiką savęs vertinimą ir visavertiškumo pajautimą. Suaugusieji  turėtų rasti galimybių, kad vaikas bent kartais pabūtų tarp panašių gabumų vaikų, kur būtų suprastas ir galėtų pasidalinti savo idėjomis. Tai gali būti, pavyzdžiui, vasaros stovyklos gabiems, užklasinė veikla (tačiau neperkraunant vaiko ir būtinai atsižvelgiant ir į jo poreikius, interesus, sveikatą).
                        Mokyklos parinkimas taip pat vaidina nemenką vaidmenį. Jei klasėje, kurioje mokosi gabus vaikas, susiformuoja neigiama klasės draugų nuostat ( gerai mokytis yra „gėda“), klasės draugai  į žiniuką, proto bokštą reaguoja neigiamai, visi pravardžiuoja jį „moksliuku“,  gabus vaikas, neturėdamas kitos vietos, kur jaustųsi gerai ir galėtų tobulinti savo gebėjimus, greit praras motyvaciją mokytis. Klasės draugai kartais taip elgiasi nes jiems atrodo, kad gabuolis būtinai nori išsiskirti iš visų.
                        4. Elgesio problemos klasėje. Mokytojų ir vaikų nepasitenkinimą gali sukelti gabių vaikų sugebėjimas greičiau negu kiti vaikai atsakyti į mokytojo klausimą, noras pertraukti pašnekovą, nesugebėjimas vesti dialogą (dėl nekantrumo išklausyti kitus), spontaniškumas, įprotis pataisyti pašnekovą ir t. t. Įdomus yra įpročio pataisyti pašnekovą aiškinimas. Manoma, kad gabūs vaikai ypač nori būti teisūs ir teisingi, o suklydę labai kenčia ir jaudinasi. Todėl jiems gali atrodyti, kad ir kiti žmonės bijo suklysti, nori sužinoti tiesą. Tad vos pajutę, kad kiti klysta, skuba išgelbėti juos nuo klaidos negalvodami, kad pataisytajam gali būti nemaloniau išgirsti viešą pastabą, negu suklysti. Žinoma, mokyti vaikus iš mandagumo kartoti kito klaidas taip pat nesiūloma.
                        Gabūs vaikai, turėdami greitą orientaciją, iš karto pagavę pasakojimo ar anekdoto esmę ir pabaigą, patys skuba papasakoti panašius išgyvenimus, dažnai dar gyviau ir įdomiau. Tai irgi gali sukelti nepasitenkinimą ir antipatiją.
                        Poreikis būti pripažintam. Šis poreikis būdingas visiems žmonėms, tačiau gabiesiems ypač svarbus įvertinimas. Vertinti reikėtų konkrečiai, už tai, ką jis tikrai padarė puikiai (pavyzdžiui, vietoj „tu šaunuolis“, geriau sakyti „Tavo idėja ir kaip tu ją įgyvendinai, verta dėmesio ir yra netikėta, įdomi“).
                        Nepakantumas autokratiniam vadovavimo stiliui (kartais dar vadinamas imperatyviu, t. y. paremtu komandomis). Toks bendravimas ugdo pasyvų vaikų paklusnumą, priklausomybę ir konformizmą, o ilgainiui sukelia ir pasyvų priešinimąsi, kai klausoma komandos, bet viskas daroma vangiai ir lėtai. Vaikas atvirai nesipriešina, bet tempia gumą ir teisinasi: Betgi aš dar nebaigiau ir pan. Instruktuojantis (paaiškinantis) arba demokratinis vadovavimo stilius ugdo iniciatyvumą ir tvirtumą. Išklausyti vaiko argumentus visuomet būtina. Jeigu jūsų auklėtiniai nesusiduria su šiomis problemomis, nereikia manyti, kad yra negabūs, nes daugelis gabių vaikų puikiai randa savo vietą visuomenėje.
                        Aš  vaizdas ir savęs vertinimas. Dažniausiai mes save vertiname taip, kaip buvome girdėję apie save iš mus supančių, reikšmingų mums žmonių. Pavyzdžiui, Tu gali, Esi stiprus, Verkti berniukui gėda, Aš geriau padarysiu negu tu, Esi žioplas ir t. t. Jau nuo pat pirmųjų gyvenimo metų ugdomas pasitikėjimas savo jėgomis. Jei vaikas dažnai girdi apie save nuvertinančius aplinkinių teiginius, jo savivertė bus menka.
                        Apibendrinimas. Galima teigti, kad gabūs vaikai pralenkia  savo bendraamžius beveik visais raidos parametrais. Jie gali lengviau prisitaikyti socialinėje ir emocinėje srityse, lengviau mokosi ir geriau supranta medžiagą, ilgiau sugeba koncentruoti dėmesį, jų žodynas turtingesnis, jie greičiau išsprendžia įvairias užduotis ir labiau linkę abstrakčiai mąstyti. Gabūs vaikai priešinasi reikalavimui paklusti (konformizmui) ar kalimui, griežtai disciplinai, labiau linkę varžytis ir būti nepriklausomi, išsiskiria aukštais socialiniais idealais, turi tikslą, yra smalsūs, trokštantys pažinti ir sužinoti, išradingi, atkaklūs, labiau linkę į kūrybą ir jautresni žmonių nuotaikoms, turi humoro jausmą ir aštriau reaguoja į neteisybę. Srityse, kuriose akivaizdžiai išryškėja jų sugebėjimai, išsiskiria ne tik aukštu atlikimo lygiu, būdingu vyresnio amžiaus vaikams, bet ir pačiu darbo procesu, o rezultatai dažnai būna unikalūs. Taigi gabūs vaikai išsiskiria asmenybės savybėmis, kognityviniais ir psichosocialiniais vystymosi aspektais.

           
Sunkumai, su kuriais gali susidurti gabūs vaikai

Įvairūs sunkumai kyla ne tik gabiems vaikams. Tačiau,  jei sunkumai kyla gabiems vaikams, tikėtina, kad jų gebėjimai liks neatskleisti. Todėl mokytojams labai svarbu žinoti, kad labai svarbu yra atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius ypatumus,  suprasti ir žinoti, kokie sunkumai gali kliudyti gabumų sklaidai ir kaip jie gali pasireikštia įvairiais vaiko raidos etapais.  Kalbant apie gabius vaikus, neretai kalbama apie  „dvigubą diagnozę“, kuomet gabūs vaikai pripažįstami ir kaip gabūs, ir kartu, kaip turintys mokymosi sunkumų (kitų sutrikimų), kurie gali kliudyti tiek ir atpažinti gabius vaikus, tiek ir kliudyti atsiskleisti gabumams.  
            Toks gabus vaikas gali būti priskiriamas „dvejopai išskirtiniui“ gabaus vaiko tipui. Šie vaikai mokytojų neretai laikomi vidutiniais. Juos dažniausiai atpažįsta tik specialistai testuodami vaikus ir vertindami jų užduočių atlikimą. Tokie vaikai dažniau pripažįstami kaip turintys negalią, negu kaip gabūs vaikai. Jų elgesys klasėje gali būti destruktyvus, jų mokymasis nepastovus, santykiai su bendraamžiais, mokytojais, tėvais gali būti sudėtingi. Dažniausiai tokie vaikai negauna tinakmos pagalbos. Todėl jiems itin reikia ypatingo dėmsio ir galimybių atskleisti savo gebėjimus, mokyti socialinių įgūdžių, o taip pat – suteikti reikiamų specialistų pagalbą. Namuose tėvai turėtų leisti užsiimti veikla, atitinkančia jų interesus, taip pat naudinga įtraukti juos į šeimos narių bendrą veiklą (Šimelionienė, 2008).   
            Neretai gabiems vaikams klaidingai diagnozuojami įvairūs sutrikimai (hiperaktyvumas, nuotaikų sutrikimas, depresija ir kt.). Taip atsitinka tada, kai pernelyg mažai žinoma apie gabių vaikų ypatumus, kurie atsiranda dėl specifinių asmenybės savybių ir kurie kartais painiojami su sutrikimais, kuriuos kartais klaidingai nustato psichiatrai, pediatrai ar psichologai.
            Iki šiol daugiausia tyrimų buvo atlikta apie gabių vaikų intelektinius ypatumus ir akademinius pasiekimus. Per mažai dėmesio buvo skiriama asmenybiniams tokių vaikų ypatumams tyrinėti.  Todėl gabūs vaikai neretai priskiriami rizikos grupei, nes jie susiduria su įvairiais sunkumais, kurie gali būti vidiniai ir išoriniai. Vidiniai sunkumai dažnai kyla dėl išgyvenimų intensyvumo ir ypatingo jautrumo- kuo gabūs vaikai beužsiuimtų, jie viską daro „iš visų jėgų“, atsidavė, visiškai emociškai įsitraukdami. Išoriniai sunkumai kyla dėl netinkamos aplinkos – nuobodulio pamokų metu, tėvų neatsižvelgimo į vaiko interesus, tinkamos pagalbos nebuvimo (Webb, 2000).
            Mokytojui labai svarbu detaliau žinoti, kokie sunkumai gali ištikti gabius vaikus ir, jei reikia, ieškoti specialistų pagalbos, kurie nustatytų, ar sunkumai kyla dėl gabiems vaikams paprastai būdingų ypatumų ar dėl kitų priežasčių. Tad šiame skyriuje bus aptariami pagrindiniai sunkumai, su kuriais gali susidurti gabūs vaikai.
Išgyvenimų intensyvumas,  jaudrumas
            Daugelio autorių teigimu, beveik universali gabių vaikų savybė yra išgyvenimų intensyvumas (jaudrumas). Išgyvenimų intensyvumas ir gebėjimas susikoncentruoti, atkaklumas yra laikomos aukšto intelekto požymiais, pasireiškiančiais įvairiame amžiuje. Ypač plačiai gabių vaikų jaudrumą, išgyvenimų intensyvumą tyrinėjo K. Dabrowski (cit. pgl. Juknevičienė, 2011). Jis rėmėsi prielaida, kad gabūs vaikai ir suaugusieji pasižymi įgimta savybe intensyviau reaguoti į dirgiklius, ir šią savybę vadino jaudrumu.
            Jaudrumas gali pasireikšti vienoje ar keliose iš penkių sričių:
            - Intelektinio jaudrumo požymiai yra šie: smalsumas, klausimų kėlimas, gebėjimas susikaupti, pastabumas, greitas informacijos apdorojimas, gebėjimas lengvai ir greitai išmokti. Tokie vaikai linkę į savistabą, mėgsta galvosūkius, gali ilgai sėdėti ir mąstyti. Jie dažnai susitelkia ties moralinių vertybių ir sąžiningumo problemomis.
            - Vaizduotės jaudrumu pasižymintiems gabiems vaikams būdinga laki fantazija, polinkis užsisvajoti, vartoti metaforas kalboje, kūrybingumas. Dažnai ikimokykliniame amžiuje jie turi įsivaizduojamų draugų.
            - Į gabių vaikų emocinį jaudrumą dažnai pirmieji dėmesį atkreipia tėvai. Tokie vaikai demonstruoja didesnį susirūpinimą ir intensyvesnes reakcijas į aplinką. Jie linkę stipriai prisirišti prie žmonių, vietų, daiktų, todėl dažnai jiems prikišamas pernelyg jautrus reagavimo būdas. Jausmų intensyvumą atspindi tokios savybės kaip užuojauta, empatija, jautrumas.
            - Psichomotorinis jaudrumas pasireiškia didesniu aktyvumo ir energijos lygiu. Energijos perteklių gali atspindėti greita kalba, didelis entuziazmas, intensyvi fizinė veikla, nuolatinis veiksmo poreikis. Nors patys gabūs vaikai yra patenkinti būdami aktyvūs ir judrūs, tačiau aplinkiniams to gali atrodyti pernelyg daug. Suaugę šie žmonės išmoksta kontroliuoti savo psichomotorinį jaudrumą intensyviai sportuodami, užsiimdami rankdarbiais ar tiesiog nuolat siūbuodami kojomis.
            - Gabūs vaikai ir suaugusieji, pasižymintys pojūčių jaudrumu, intensyviau reaguoja į išorinius dirgiklius, veikiančius jų klausą, regą, lytėjimą, uoslę, skonį. Juos gali erzinti drabužių siūlės, mirksinčios lemputės, sintetiniai kvapai ar tam tikros konsistencijos maistas. Vaikus mokykloje gali išvarginti nuolatinis nedidelis triukšmas klasėje. Kita vertus, toks jautrumas suteikia galimybę šiems žmonėms ypatingai suvokti muzikos, meno, estetines daiktų savybes.
Jaudrumas ir klaidinga diagnozė
            Jaudrumas, kaip asmeninė savybė, nėra teigiamai vertinama visuomenėje. Dažnai minėtos savybės vertinamos kaip nervingumas, hiperaktyvumas, neurotiškas charakteris, perdėtas emocingumas. J.T.Webb (2000) aptaria atvejus, kuomet gabus vaikas dėl savo ypatingo jaudrumo klaidingai priskiriamas prie turinčiųjų mokymosi negalių. Gabiems vaikams, pasižymintiems psichomotoriniu jaudrumu, dažnai nustatoma hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimo diagnozė. Net ir būdami susitelkę ties užduotimi, tokie vaikai juda, sukinėjasi, todėl jų elgesys atrodo hiperaktyvus. Kita vertus, net jei pačiam vaikui toks elgesys netrukdo susikaupti ir įsisavinti mokymosi medžiagą, jis gali trukdyti kitiems, ir dėl to būti nepriimtinas. Jei vaikas akivaizdžiai nuobodžiauja, nes jis jau žino tai, ką pasakoja mokytoja, jis taip pat atrodys nesutelkęs dėmesio, o tai savo ruožtu gali patvirtinti įtarimus dėl hiperaktyvumo ar dėmesio problemų. Kai kurių gabių vaikų jaudrumas pasireiškia atkaklumu, užsispyrimu, todėl gali būti klaidingai painiojamas su elgesio problemomis, pavyzdžiui, prieštaraujančio neklusnumo sutrikimu, kuris pasireiškia vyraujančiu iššaukiančiu, nepaklusniu, provokuojamu elgesiu. Gabūs vaikai ir suaugusieji pasižymi gera dėmesio koncentracija, stipria motyvacija, bet tik tose srityse, kurias patys pasirenka, o ne kurias nurodo kiti. Jų entuziazmas gali būti beribis, tačiau kartu ir kraštutinis, ypač jei savo teisumu nori įtikinti aplinkinius. Bandymas paveikti jų interesus gali sukelti pykčio reakcijas. Taigi diagnozuojant dėmesio ar elgesio sutrikimus svarbu atsižvelgti į minėtas galimas gabių vaikų ypatybes (cit. pgl. Juknevičienė, 2011).
Jei gabus vaikas yra intravertas
Psichologai atkreipia dėmesį, kad gabūs vaikai gali būti intravertais (Lind, 2011).
Intravertai:
Turi tarsi dvi asmenybes – „privačią“ ir „viešą“;
Mėgsta dirbti atskirai, vieniems;
Gali atsiverti tiems žmonėms, kuriais pasitiki ir būti uždari su kitais;
Nemėgsta diskutuoti, aptarinėti, kaip jie jaučiasi, aptarinėti įvykių ir pan.
Labiau mėgsta mąstyti negu veikti;
Retai pertraukia kitus ir nemėgsta, kai nutraukia juos;
Mokosi stebėdami, analizuodami, mąstydami;
Pernelyg ilgai bendraudamas, tampa niurzgus
Turi stiprų asmeninės erdvės jausmą;
Mėgsta būti vienas;
Sunkiai kalba apie savo jausmus;
Kuklinasi kalbėdami, bijo pasirodyti neišmanėliais.
Kaip elgtis su intravertais mokykoje ir namuose?
Leiskite turėti asmninę erdvę, kurioje intravertai galętų pabūti vieni, niekieno nekliudomis ir „atstatyti savo energiją“;
Duokite jiems laiko apmąstyti, „sudėlioti viską į lentynėles“;
Sudarykite galimybes mokytis giliau ir intensyviau;
Sudarykite sąlygas, padėkite išmoktireikšti savo idėjas ir mintis viešai;
Leiskite jiems „pranokti“ pačius save, o ne kitus, varžantis su jais;
Mokykite, kaip kartais reikia „sustoti mąstyti“ ir pradėti veikti.
Svarbu:
Grįžtamojo ryšio suteikimas
Kalbėtis asmeniškai, duoti laiko vaikui atsakyti
Detalizuoti, paaiškinti
Užduočių skyrimas
Suteikti daugiu laiko apmąstymams;
Leiskite susikoncentruoti, nešokinėkite nuo vieno dalyko prie kito;
Suteikite alternatyvas žodiniams pristatymams
Mokymo/auklėjimo stilius
Gerbkite vaiko norą turėti asmneinė erdvė ir privatumą;
Duokite laiko pagalvoti
Paklauskite vaiko, ko jis pats norėtų labiauisiai (Lind, 2011).
Hiperaktyvumas ir dėmesio sutrikimai

            Daugelis tyrėjų sutinka, kad gabumai dažnai siejasi su dėmesio sutrikimais (Montgomery, 2006, cit. pgl. Juknevičienė, 2011). Kai kuriais atvejais dėmesio sutrikimų diagnozė gali būti klaidinga, kadangi gabumų požymiai klaidingai interpretuojami kaip neurobiologinės problemos. Ypatingas gabaus vaiko mokymosi stilius ar netinkama mokyklos aplinka gali lemti, kad toks vaikas praras susidomėjimą mokymosi medžiaga. Nustatyta, kad problemos, susijusios su dėmesio koncentracija, hiperaktyvumu, impulsyvumu, sustiprėja tuomet, kai mokymosi turinys suvokiamas kaip nuobodus. Šiuo atveju gabūs vaikai patenka į rizikos grupę. Tyrimai rodo, kad didelė dalis gabių vaikų mokosi ne pagal savo sugebėjimų lygį (t.y., galėtų įsisavinti sudėtingesnę medžiagą), o taip pat jie mokymosi medžiagą linkę įsisavinti greičiau nei vidutiniais gabumais pasižymintys bendraklasiai (Lovecky, cit. pgl. Juknevičienė, 2011). Vis dėlto tam tikra dalis gabių mokinių nesiskundžia nuoboduliu mokykloje, tačiau vis tiek sunkiai susikoncentruoja, trumpam sutelkia dėmesį, pamiršta atsinešti reikalingus daiktus, nepabaigia užduočių, nemėgsta rašto darbų. Galimi pagalbos būdai tokiems vaikams yra elgesio terapija, individualus konsultavimas ar net medikamentinis gydymas Montgomery, 2006, cit. pgl. Juknevičienė, 2011).
Autizmo spektro sutrikimai
            Šiai grupei priklausantys sutrikimai apibūdinami kokybinėmis socialinio bendravimo ir komunikacijos anomalijomis bei ribotu, stereotipiniu ir pasikartojančiu interesų ir veiklos ratu Dalis vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, pasižymi aukštais sugebėjimais. Tokiems vaikams diagnozuojamas Aspergerio sindromas. Aspergerio sindromas skiriasi nuo autizmo tuo, kad nėra bendro kalbos ar pažinimo raidos sulėtėjimo ar atsilikimo. Šių moksleivių poreikiai gali būti tenkinami mokant socialinių įgūdžių, struktūruojant mokymosi aplinką, taikant elgesio terapiją (Montgomery , 2009, cit. pgl. Juknevičienė, 2011).Tačiau Aspergerio sindromo diagnozė gali būti priskiriama ir klaidingai, jei nėra atsižvelgiama į gabiems vaikams būdingus ypatumus. Vienas iš Aspergerio sindromo bruožų – kokybiniai socialinio bendravimo trūkumai. D. Lovecky (cit. pgl. Juknevičienė, 2011) teigimu, dėl anksčiau minėtų bendravimo ypatumų gabus vaikas klaidingai gali būti priskiriamas šiai grupei. Šiuo atveju skiriamasi bruožas yra emocinis įsitraukimas į bendravimo procesą. Gabūs vaikai paprastai demonstruoja didelį susirūpinimą kitais žmonėmis, kai tuo tarpu Aspergerio sindromą turintys vaikai pasižymi emociniu atsitraukimu ar šaltumu. Kiti bruožai, būdingi Aspergerio sindromui – ribotas interesų ratas, intensyvus domėjimasis viena ar keliomis sritimis, apimantis visą jo laiką, netolygiai išsivystę gebėjimai (ypač gera ilgalaikė atmintis, gebėjimas susitelkti ties dominančiu dalyku), nerangi bendroji motorika, prastas socialinių taisyklių supratimas. Visomis minėtomis ypatybėmis gali pasižymėti ir gabus vaikas. Tačiau šiuo atveju svarbu atsiminti gabiesiems būdingą asinchronišką raidą. Gabaus vaiko bendravimo sunkumai gali turėti kitas priežastis (pavyzdžiui, klasėje nėra jo interesus, kognityvinę raidą atitinkančių bendraamžių).
Asinchroniška raida
            Asinchroniškumas reiškia, kad skirtingos vaiko funkcionavimo sritys vystosi nevienodu tempu. Dauguma gabumų tyrinėtojų raidos asichroniškumą laiko vienu skiriamųjų gabių vaikų bruožų. Problema liečia visas raidos sritis – emocinę, socialinę, kognityvinę, fizinės raidos. Asinchroniškumas taip pat apima tuos gabaus vaiko raidos aspektus, kurie nesutampa su visuotinai priimtomis raidos normomis. Pavyzdžiui, gabus vaikas savo kognityviniais gebėjimais gali lenkti bendraamžius (pavyzdžiui, jis pasižymės abstraktaus mąstymo gebėjimais), tačiau jo fizinė raida bus tokia pati, kaip ir bendraamžių. D. Lovecky (cit. pgl. Juknevičienė, 2011). primena, kad mokyklos aplinkoje svarbu atkreipti dėmesį tiek į teigiamus, tiek į neigiamus raidos asinchroniškumo aspektus. Pavyzdžiui, gabus vaikas, suvokiantis sudėtingas sąvokas, gali nesugebėti jų išreikšti taip gerai, kaip vyresnis mokinys, kuris jau mokėsi tą dalyką. Taip pat gabus vaikas, mokydamasis pagal paspartinto ugdymo programą, nesugebės atlikti daugiau namų darbų ar greičiau rašyti nei jo bendraamžiai. D.Lovecky nuomone, kuo didesni vaiko gabumai, tuo daugiau sunkumų jis patiria dėl netolygios raidos.
Galimi mokymosi sunkumai
            Kartais gabiems, kūrybingiems mokiniams priskiriamos elgesio, emocijų ar psichikos sutrikimų diagnozės. Jie gydomi ar bandoma pakeisti jų elgesį taip, kad geriau pritaptų šeimoje, mokykloje, kieme. Tokiu būdu šiems vaikams klijuojamos etiketės, žeidžiančios jų savivertę, darančios žalą patiems vaikams, jų šeimoms, visuomenei. Kiti tokie pat gabūs vaikai susiduria su kitokio pobūdžio problema. Jų sutrikimai nėra pastebimi, nes savo gabumų dėka jie kompensuoja trūkumus. Dar kitai grupei priklauso vaikai, kurie kenčia nuo tikrų sutrikimų, tačiau nei jie patys, nei su jais dirbantys specialistai nežino, kad tie sutrikimai kokiu nors būdu susiję su gabumais ar kūrybiškumu (cit. pgl. Juknevičienė, 2011). Ypatinga gabių vaikų grupė, kuriems nustatyta taip vadinama „dviguba diagnozė“ – vaikai, kurie pasižymi ir aukštais gebėjimais, ir turi mokymosi negalią. Jei vienas ar abu šių ypatumų nėra atpažįstami, tokie vaikai patiria skaudžių socialinių ir emocinių pasekmių. Gabūs moksleiviai, turintys skirtingų specialiųjų poreikių, gali būti laikomi dvigubai ypatingais. Dažniausiai bus tenkinami jų specialieji poreikiai, o gabumai ignoruojami. D. Montgomery (cit. pgl. Juknevičienė, 2011) teigimu, pritaikant mokymo procesą, įmanoma atsižvelgti į abu šiuos ypatumus – gabumus ir specialiuosius poreikius.
            D. Montgomery (2006, cit. pgl. Juknevičienė, 2011) skiria šias gabių vaikų, pasižyminčių žemais akademiniais rezultatais, grupes:
            - tie, kurių intelekto testų ir mokymosi rezultatai stipriai skiriasi. Šie mokiniai pasižymi netolygiai išsivysčiusiais gebėjimais.
- tie, kurių trūkumai užgožia gabumus.
            Skirtingi autoriai nurodo, kad nuo 15 iki 70 procentų gabių moksleivių neatskleidžia savo potencialo (Montgomery, 2006, cit. pgl. Juknevičienė, 2011). Tokiems moksleiviams dažniausiai būdingos šios savybės:
            - skiriasi jų rašto darbų ir atsiskaitymo žodžiu kokybė
            - nesugeba pabaigti klasės užduočių.
            - yra nuolat nepatenkinti savo pasiekimais
            - vengia išbandyti naujas veiklas
            - prastai atlieka grupines užduotis
            - prastai sukaupia dėmesį
            - turi neigiamą nuostatą mokyklos atžvilgiu
            - nemėgsta „kalti“ ir mokytis atmintinai
            - patiria sunkumų bendraamžių grupėje
            - pasižymi žemu savęs vertinimu
            - kelia sau nerealistiškus tikslus
            Kaip matome, gabūs vaikai pasižymi labai skirtingomis, net priešingomis ypatybėmis. Žinoma, gabiems vaikams paprastai nėra būdingos visos minėtos savybės. Aptariant gabaus vaiko ypatumus, stebimi ir bendri visiems vaikams bruožai, ir specifinės ypatybės, būdingos tik gabiems vaikams. Aptartos gabių vaikų ypatybės padės geriau suprasti, koks gali būti gabių vaikų elgesys, jausmai ir poreikiai, kokios gali būti netinkamo jų elgesio priežastys, galimi sunkumai, nes tai itin svarbu ugdant ir konsultuojant šiuos išskirtinius vaikus.

Mokyklos vaidmuo ugdant gabius vaikus

Mokytojas, dirbdamas su moksleiviais, kuriems tenka savarankiškai spręsti įvairius mokymosi ir praktinės veiklos uždavinius, nuolat susiduria su vienokiais ar kitokiais vaikų sugebėjimais.
            Tarp mūsų yra labai daug gabių vaikų, tačiau dažnai mes jų nepastebime. O juk norint išugdyti vaiko gabumus, svarbu juos anksti pažinti ir atitinkamai lavinti. Lavinimas, ugdymas paskatina  naujas vaiko veiklos formas, iškelia naujų tikslų, reikalavimų, suteikia vaikui reikiamų priemonių tiems tikslams pasiekti ir šitaip ją ugdo. Tam, kad gabumai anksti pasireikštų, reikia atitinkamų ugdymo sąlygų, specialaus lavinimo. O šitai daryti turėtų  specialiai parengti kvalifikuoti pedagogai, kurių dar labai trūksta.
            Tam, kad vaikas pasiektų rezultatų kurioje nors srityje, reikalingos trys sąlygos:
            Gebėjimai suvokimo, gyvos vaizduotės, abstraktaus mąstymo, matematiniai, kalbos, muzikiniai ar meniniai. Bet kurie sugebėjimai turėtų būti pripažinti ir palaikomi suaugusiųjų.
            Galimybės nuo pat ankstyvos vaikystės sudaryti vaikui sąlygas intelektiniam aktyvumui reikštis, interesams patenkinti, savarankiškai spręsti problemas, gauti iš suaugusiųjų viską, ką jie turi geriausio ir padėti suvokti save kaip turintį kompetencijos ir pasitikintį žmogų.
            Galimybė atsiskleisti individualioms savybėms. Vienos vaiko savybės gali padėti lavinti sugebėjimus, o kitos trukdyti. Pavyzdžiui, vaiko lėtumas, sudarius tam tikras sąlygas, gali susilpnėti, nors visai ir neišnykti. Drovumą galima mėginti įveikti, bet drovus vaikas niekada netaps labai lengvai bendraujantis. Daugelis asmenybės savybių atsiskleidžia jau ankstyvojoje vaikystėje, todėl atsižvelgti į jas reikia kuo anksčiau (Takacs, 1986).
            Koks mokytojas turėtų dirbti su gabiais vaikais?
            Mokytojas turėtų būti specialiai pasirengęs darbui su gabiaisiais. Daugelyje šalių yra programos universitetuose, kur galima įgyti darbo su gabiais vaikais, mokytojo diplomą. Nors Lietuvoje kol kas tokių galimybių dar nėra, mokytojai, dalyvaujantys įvairiose programose ir priojektuose, gali tokių žinių įgyti ir sękmingai dirbti su gabiaisiais.
            Taigi, mokytojas, dirbantis su gabiaisiais, turėtų:
            būti savo srities ekpertas, žinovas žinoti ir suprasti gabių vaikų asmenybinius, kognityvinius, socialinius ypatumus, emocinius poreikius ir potencialias problemas, galinčias kilti dėl skirtingos aplinkos, kurioje auga/mokosi vaikas.
            gebėti sukurti tinkamą aplinką, kuri skatintų gabius vaikus tobulinti ir vystyti savo gebėjimus;
            būti kuklus, lankstus, turėti humoro jausmą
            Mokėti tinkamai išsirinkti informaciją apie gabiuosius
            Mokėti sudaryti tinkamiausią diferencijuotą programą
            Būti netradicinė, turtingą vidinį pasaulį turinti asmenybė (Leavitt, 2007; Grakauskaitė- Karkockienė, 2003).
            Gabus vaikas - turime žvelgti į vaiką kaip į „visumą“
            Itin svarbu, kad į vaiką būtų žiūrimą kaip į „visumą“. Tai gerai iliustruoja optinių iliuzijų pavyzdys:

PAVEIKSLĖLIS RUOŠIAMAS

Ši optinė iliuzija, kai matome tik vieną vaizdą  arba tai, ko tikimės ar norime matyti, nepastebėdami visumos. Ugdant gabius vaikus, labai svarbu matyti vaiką kaip visumą, atsiliepiant į įvairius jo poreikius ir užtikrinant sėkmingą „pilnatvišką“ vaiko ugdymą (Leavitt, 2011).
            Siekiant atslipieti į šiuos gabių vaikų poreikius, galima užduoti ir atsakyti į šiuos klausimus:
            Kokios galimybės klasėje gali būti suteiktos gabiems vaikams, kad jie galėtų atskleisti ir dalintis individualiais gebėjimais?
            Kaip mokytojas gali surasti kuo įvairesnių būdų, metodų, siekdamas atsiliepti į savo akademiniuss, emocinius ir kitus individualius vaikų poreikius?
            Kai tokios galimybės suteikiamos kiekvienam gabiam vaikui kalsėje, kaip tai atsiliepia (nukenčia/padeda) kitų vaikų poreikiams?
            Kaip mokytojai ir tėvai galėtų labiau suvienyti jėgas ugdant vaikų gabumus klasėje ir už klasės ribų?
            Kaip galima pradėti diferencijuoti, keisti  mokymo metodus reikia nuo mažų žingsnelių (pradžioje pasirinkti vieną vaiką, pradėti taikyti vieną kurį nors metodą, strategiją, pravesti kitaip vieną pamoką) (Leavitt, 2011).
            Kliūtys gabumams atsiskleisti
            Kas labiausiai kliudo gabumams atsiskleisti? Karnes (1986) teigimu,gabumų atsiskleidimui labiausiai kliudo:
            Negatyvus požiūris į mokyklą ir mokymąsi apskritai.
            Blogi santykiai su tėvais.
            Nuotaikų svyravimas, depresija, vidiniai prieštaravimai.
            Žemas savęs vertinimas, „pastumdėlio“  savijauta; polinkis teisintis ir aiškinti savo trūkumus, kaltės priskyrimas kitiems.
            Polinkis fantazuoti.
            Blogi tarpusavio santykiai, nepasitikėjimas žmonėmis.
            Atkaklumo stoka, polinkis išsiblaškyti ir atidėlioti svarbius reikalus.
            Priešiškumas mokytojams, vadovams.
            Nuobodulys.
            Savidrausmės stoka ir nesugebėjimas imtis atsakomybės (asmeninės) už savo veiksmus.
            Lyderio savybių neturėjimas.
            Nesugebėjimas atsipalaiduoti, linksmintis arba pernelyg didelis dėmesys malonumams.
            Emocinės pusiausvyros stoka.
            Jautrumas kritikai; polinkis kritikuoti kitus.
            J. Freeman (1993; 2004) nurodo keturias pagrindines kliūtis, su kuriomis susiduria gabūs vaikai:
            Priklausomybė socialiniam sluoksniui, kultūrinei mažumai. Iš žemesnio socialinio sluoksnio šeimų kilę vaikai, turi mažiau galimybių atskleisti savo sugebėjimus.
            Lytis. Ir berniukai, ir mergaitės dėl visuomenėje vyraujančių nuostatų priversti jausti savo gabumų ribas, o tai trukdo natūraliai skleistis jų gabumams.
            Fizinė negalia ar emociniai sutrikimai.
            Tinkamų mokymo programų nebuvimas. Gabiausiems kliudo sąlygų nebuvimas mokytis pagal individualią, vaiko sugebėjimus ir interesus tiksliai atitinkančią programą bei aplinka, nepastebinti ir nesistengianti pastebėti vaiko potencialių sugebėjimų.

Šeimos įtaka gabumų ugdymo procese

Kokie sunkumai dažniausiai iškyla, auginant gabius vaikus? Tėvai, turintys talentingų vaikų, labai anksti susiduria su įvairiomis problemomis, nes šie vaikai paprastai būna labai aktyvūs, dažnai mažiau miega, o vėliau išryškėja jų ypatingas noras pažinti pasaulį, dažniausiai pasireiškiantis didžiuliu smalsumu, nesibaigiančiais klausimais, ryškiais interesais tik tam tikrai veiklai ir pan.
            Tėvų vaidmuo/įtraukimas ugdant gabius vaikus (Leavitt, 2001)
            Tėvų vaidmuo ugdant gabiuosius - labai svarbus, nes šeimos įtaka ilgalaikiams vaiko pasiekimas/rezultatams yra svarbesnė negu mokytojų. Todėl tėvai gali sudaryti kuo tinakmesnes sąlygas gabumų vystymuisi, t.y.:
            palaikyti vaiką –vertinti jo gabumus, interesus, ugdyti savimonę,
            mokyti sumanumo, vikrumo, miklumo, ugdyti erdvinį mąstymą, atmintį, mokyti spręsti socialines problemas,
            mokyti socialinių ir kt.  įgūdžių,
            plėsti, skatinti pasaulio, egzistuojančio už mokyklos ribų, suvokimą, ypač remiantis klasikiniais pavyzdžiais, klasika,
            Tėvų įtraukimas (Leavitt, 20011)
            Kaip galima įtraukti tėvus?
            Sudaryti tėvų „palaikymo“ ugdant gabumus grupė (neretai JAV mokyklose yra tokios neformalios tėvų grupės, kurios kartu su mokykla dalyvauja sprendžiant mokymų programų,gabiųjų ugdymo problemas).
            Kviesti dalyvauti gabiųjų konferencijose.
            Skatinti pagal galimybes finansuoti gabiųjų ugdymui skirtus renginius, veiklą (ekskursijas, parodas, stovyklas...)
            Įtraukti į vaikų ugdymo procesą, kviečiant savanoriškai dalyvauti juos įvairioje mokyklos/klasės intelektinėje veikloje (supažindinti su savo veiklos/tyrimų/karjeros specifika, tapti patarėju/pagalbininku mokantis jiems žinomus dalykus ir pan.).
            Skatinti palaikyti/padrąsinti savo vaikus.
            Aprūpinti vaiką reikalinga medžiaga, kurios reikia gabumams ugdyti.
            Surasti savo vaikams tinkamą „grupę“/kitus vaikus, kurie turėtų panačių interesų ir tikslų.
            Gabiems ir kūrybiškiems vaikams reikia tėvų emocinio palaikymo ir padrąsinimo, vertybių ir elgesio įvertinimo, taip pat realybės pojūčio įskiepijimo. Tėvai turėtų atsiminti, kad vaikus auginti visuomet sudėtinga, o gabius vaikus  dar sudėtingiau.
            Norėdami padėti atsiskleisti vaikų sugebėjimams, suaugusieji, supantys vaiką, turėtų atsiminti (Takacs, 1986):
            Gabumai pasireiškia labai įvairiai, jokie stereotipai negalioja.
            Vaikų skaičius šeimoje gali turėti įtakos sugebėjimų atpažinimui. Pavyzdžiui,  kartais gabūs vaikai nepastebimi, jei šeimoje auga tik vienas vaikas arba jis yra pirmasis ir tėvams neatrodo, kad jis kuo nors gali išsiskirti iš kitų.
            Menkai išsilavinę tėvai kartais nustemba, kad jų vaikai gali mokytis pagal gabiesiems skirtas programas.
            Kartais visuomenėje tvyranti antiintelektualizmo aplinka gali nulemti suaugusiųjų neigiamą požiūrį į talentingus vaikus, kurie dažnai sako: „Aš nenoriu, kad mano vaikas kuo nors išsiskirtų iš kitų. Verčiau tebūna jis normalus ir laimingas toks kaip visi“.
            Neigiamas požiūris į vaiko gabumus neleidžia normaliai rutuliotis nei vaiko sugebėjimams, nei teigiamam savęs vertinimui.
            Suaugusiųjų reakcija turėtų atitikti „aukso vidurį“. Nereikia nei sureikšminti vaiko sugebėjimų, nei ignoruoti ar rodyti nepasitenkinimą.
            Ne visų vaikų sugebėjimai atsiskleidžia vienodai, o kartais ir visai neatsiskleidžia. Ne visi gabūs vaikai pradeda anksti kalbėti, net jei ir turi tam sąlygas. Pavyzdžiui, viena mergaitė iki trejų metų visiškai nekalbėjo, o paskui iš karto prabilo taisyklingais sakiniais. Tačiau mokykloje jos taip pat niekas nelaikė ypač gabia. Mergaitė mokėsi trejetais (pažymiai retai atspindi tikruosius sugebėjimus), nes tik iš mėgstamos matematikos ji gaudavo penketus. O pradinėse klasėse visai ignoravo savo mokytoją, nes pasirodo, ji vadindavo mergaitę jai nepatinkančiu vardu. Vėliau ji sėkmingai dirbo matematikos srityje.
            Taigi galima teigti, kad tėvų domėjimasis ir dalyvavimas mokymosi veikloje turi didelę įtaką vėlesniems laimėjimams. Aišku, kad namų aplinkos poveikis šioje ilgoje ir sudėtingoje talentų ugdymo kelionėje yra tik viena visumos dalis, tačiau ji yra lemtinga. Deja, labai dažnai pamirštama, kad tėvai yra pirmieji savo vaikų mokytojai ir turi didžiausią įtaką jų ateičiai. Jie pirmieji įskiepija vertybes, požiūrius, perteikia informaciją ir savo pavyzdžiu moko pasirinkti.

Literatūra

Literatūra
            Comalilie-Caplan L. Perfectionism: Finding a healthy Balance,
2011www.sengifted.org
            Felder R.M., Soloman B. A. Learning styles and strategies [žiūrėta 2011-06-05]. Prieiga per internetą:
http://www4.ncsu.edu/unity/lockers/users/f/felder/public/ILSdir/styles.htm
            Feldhusen J. F. Talent Identification and Development in Education// Gifted education International. - Vol. 10), no 1, 1994, p. 10-16.
            Gabūs vaikai ir jų ugdymas klasėje (iš nacionalinės programos) [žiūrėta 2011-09-07]. Prieiga per internetą:
http://www.upc.smm.lt/tobulinimas/programos/nacionalines/gabus_pradiniai.pdf
            Gagné's Differentiated Model of Giftedness and Talent, 2007 [žiūrėta 2011-06-05]. Prieiga per internetą:
http://www.gigers.com/matthias/gifted/gagne_dmgt.html
            Geferth E. Personality and Motivational Factors Influencing the Change of High Intellectual Potential // Gifted Education International, 1995, vol. 10. Nr.2. p. 71-75.
            Grakauskaitė-Karkockienė D. Kūrybos psichologija (II leidimas). Vilnius: Logotipas, 2003, p. 256.
            Grakauskaitė – Karkockienė D. Gabus vaikas šalia mūsų. Mokykla-šeima-visuomenė // Žvirblių takas, 2004, 1. p.
http://gimtasiszodis.w3.lt/grakausk_04_1.htm
            Grakauskaitė-Karkockienė D. Kur dingsta Kodėlčiukai? (Kūrybiškumo ugdymo pagrindai. Vilnius: Logotipas, 2006, 69 p.
            Gray E., Favaro P. Special Education Report Service, 2009;
http://www.peelschools.org/documents/Final_-_Executive_Summary.pdf)
            Grigaitė B., Misiūnienė J., Dženkauskienė R. Gabių mokinių intelekto ir nerimo sąsajos keturioliktaisiais-penkioliktaisiais gyvenimo metais. Specialusis ugdymas. 2009. Nr. 1 (20), 8–15.
            Gross M.U.M. Exceptionally Gifted Children. London-New York, Routledge Falmer: 2004.
            Jensen E., 2001. Tobulas mokymas. Vilnius: AB OVO..
            Juknevičienė V. Gabus vaikas: Koks jis? Gabių ir talentingų vaikų atpažinimas ir motyvavimas sėkmei. Respublikinės mokslinės - praktinės konferencijos straipsnių, pranešimų ir metodinių darbų parodos rinkinys.2011 m. gegužės 19 -20 d., Kretinga, 2011.
            Karnes M. B. The Underserved: Our Young gifted Children. New York, 1986.
            Learning styles, 2011. [žiūrėta 2011-08 31]. Prieiga per internetą:
http://serc.carleton.edu/NAGTWorkshops/earlycareer/teaching/learningstyles.html
            Leavitt M. R. Building gifted program: Identyfying and Educating Gifted Students in Your school. Great potential Press: 2007.
            Lind Sh., Tips for parents:Introverts [žiūrėta 2011-09-07]. Prieiga per internetą:
www.sengifted.org
            LRŠMM įsakymas 2009 m. sausio 19 d. Nr. ISAK-105 „Dėl gabių ir talentingų vaikų ugdymo programos patvirtinimo“ [žiūrėta 2011-06-05]. Prieiga per internetą:  
http://tar.tic.lt/Default.aspx?id=2&item=results&aktoid=D4641718-40D0-4FC9-822A-90E3DACEA2AF
            LRŠMM “2005 metų veiklos ataskaita”, 2006 m. vasario14 d. įsakymas Nr. ISAK-262 [žiūrėta 2011-06-05]. Prieiga per internetą:
http://www.smm.lt/veikla/docs/ataskaitos/smm_atask_05.pdf
            Miller A. Gabaus vaiko drama ir tikrosios savasties paieška. Vilnius: Vaga, 2011.
            Narkevičienė, B., Almonaitienė, J., Janulionis, V., (2002). Itin gabių vaikų ugdymo situacijos Lietuvoje analizė [žiūrėta 2011-09-05]. Prieiga per internetą:
http://www.smm.lt/svietimo_bukle/tyrimai_sb.htm [žiūrėta 2008-09-11].
            Narkevičienė B. Gabūs vaikai: iššūkiai ir galimybės. Kaunas: Technologija, 2007.
            Procedural Guide for gifted education, 2011 [žiūrėta 2011-09-07]. Prieiga per internetą:
http://www.broward.k12.fl.us/advancedacademics/resources/GIFTED_Downloads/April2011ProcGuideRev041111.pdf
            Profesinio informavimo ir karjeros planavimo gebėjimų ugdymo
sąvokų žodynas. [žiūrėta 2011-09-07]. Prieiga per internetą:
http://www.aikos.smm.lt/html/8/fcontent.html
            Sandhu I. K. Characteristics of gifted children [žiūrėta 2011-09-05]. Prieiga per internetą:
http://www.brainy-child.com/expert/gifted-characteristic.shtml
            Šimelionienė A. Kaip atpažinti vaiko gabumus? Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2008. Prieiga per internetą:
http://www.sac.smm.lt/images/file/e_biblioteka/Vaiko%20gabumai.pdf
            Tacacs C .A. Enjoy your gifted children, NY:1986
Tomlinson C. Focus on effectiveness [žiūrėta 2011-09-07]. Prieiga per internetą:
http://www.netc.org/focus/challenges/instruction.php)
            Webb J. T. Dabrowski’s Theory and Existential Depression in Gifted Children and Adults, 2011,
http://www.sengifted.org/articles_counseling/DabrowskisTheory.pdf [žiūrėta 2011-09-05].
            Webb J. T., 2000, cit. pgl. Misdiagnosis and dual diagnosis of gifted children, 2000, www.sengifted.org).


LIETUVIŲ KALBA
Teorinė dalis

Gabaus vaiko atpažinimas ir ugdymas

            „Žmonės, turintys ypatingų gebėjimų ar bent potencialą gabumams pasireikšti gali taip ir nugyventi savo gyvenimą niekieno neatrasti. Kartais gabūs vaikai ir jaunuoliai lieka nepastebėti vien todėl, kad jų šeimos ir artimi žmonės nelaiko jų ypatingų gebėjimų kažkuo vertingu. Kartais jų niekas nepastebi todėl, kad jiems nesuteikiamos galimybės ar neužtikrinamas lavinimas ypatingiems jų gebėjimams atskleisti“. (Hallahan D.P ir Kauffman J.M, 2003)

 

Gabių vaikų ugdymas Lietuvoje

            Lietuvoje gabių vaikų ugdymo problemos tik pradedamos spręsti kompleksiškai ir sistemingai. Pasaulyje analogiškos problemos sprendžiamos jau kelis dešimtmečius, kuomet buvo svarstomi gabių vaikų išskirtinumo, ypatingumo ir identifikavimo klausimai, išskiriant gabių vaikų psichologinių problemų specifiškumą: „gabūs vaikai, kaip ir specialiųjų poreikių vaikai, yra labai skirtingi – skirtingas gabumų išreiškimo laipsnis, skirtingos gabumų komponentų kombinacijos, - todėl kiekvienam gabiam vaikui reikalingas individualizuotas, geriausiai jo gabumus atitinkantis ugdymas“ (Silverman L. K, 2005).

            „Gabių ir talentingų vaikų ugdymo“ (2009) programoje teigiama, kad „šiuo metu Lietuvoje nėra reglamentuojama, kaip atpažinti gabius vaikus, <...> mokytojai subjektyviai taiko įvairius gabumų atpažinimo kriterijus ir <...> švietimo pagalbos specialistai negali kompetetingai atlikti psichologinio ir pedagoginio gabaus vaiko vertinimo, trūksta standartizuotų metodikų bendriems ir specialiems gebėjimams, kūrybiškumui įvertinti“.

            Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų 1 priede (toliau BP) nurodoma, kad lietuvių kalba „yra ypatinga – ji ne tik dalykas, kurio mokoma(si), bet ir priemonė kitiems dalykams mokytis“ (2008). Mokant lietuvių kalbos siekiama išugdyti mokinio gebėjimą suvokti, interpretuoti ir kurti įvairių stilių, lygmenų tekstus, gebėti reikšti įvairią gyvenimo patirtį, perimti ir kūrybingai plėtoti kultūros palikimą.

            Lietuvių kalbos mokymo uždaviniai priklauso ne tik nuo mokomosios medžiagos pobūdžio, bet ir nuo mokinių amžiaus, jų interesų, poreikių, gebėjimų ir kt. ypatumų.

            Kalbiniai gebėjimai ir įgūdžiai reikalingi mokinio komunikacinės kultūros ugdymui(si), asmenybės tobulėjimui. Nors pripažįstama, kad gabumai yra įgimti, tačiau labai svarbu ne tik juos laiku pastebėti, bet ir lavinti, puoselėti, išskleisti, nuolat sudarant kūrybiškumo reikalaujančias situacijas. Tai įrodyta moksliniais tyrimais. Štai vienas pavyzdžių:

            „Buvo stebimi <...> gabūs mokytojai, dirbantys su talentingais vaikais, ir nustatyta, kad šie mokytojai mažiau pateikia savo mokiniams informacijos. Jie daugiau laiko skiria mokinių klausinėjimui, o ne nurodymams. Jie dažnai iš karto neatsako į mokinių klausimus, o peradresuoja juos atgal mokiniams, klausdami: „O kaip jums atrodo?“ Jų klausimai dažnai divergentiniai („Kas atsitiktų, jei...?“). Jie dažnai klausia mokinių: „Kaip tu čia sugalvojai?“ Jie neįpratę prie vertinančio grįžtamojo ryšio. Jie susidomėję klausosi mokinių atsakymų ir sugeba nevertinti. Žinoma, to rezultatas – mokiniai linkę vertinti patys save. <...> Jie (mokytojai) yra ne informacijos perteikėjai, instruktoriai ir vertintojai, o vadovai ir patarėjai“ (Gage N.L., Berliner D.C., 1994).

            Pavyzdys: Ruseckienės L. (2001) teigimu, pamoka – „klausinėjimo ir atsakinėjimo žaidimas“, kuriame klausinėja mokiniai, tačiau tam reikalingas išlavintas probleminis mąstymas, kuriantis smalsumo ir įdomumo atmosferą, kai mokiniai „provokuojami“ ginčytis, diskutuoti, patys ieškoti atsakymų, aiškintis ir pan. Atsižvelgiant į gabaus mokinio kalbinę, kultūrinę ir socialinę patirtį, parenkamos tinkamos žaidybinės situacijos, kad jis galėtų įgyti komunikavimo ir kultūrinės kompetencijos pradmenis, kurie reikalingi ne tik mokomajai ir asmeninei veiklai pradinėje mokykloje, bet ir tolesniam ugdymui(si) dalykinėje sistemoje.

            Labai reikšmingu ugdant vaiką – kūrėją laikomas kalbos ugdymo komponentas, nes kūrybinės užduotys, t.y. praktinė mokinių veikla, - svarbi ugdymo proceso dalis. Kuriama ne tik kūrybingumą skatinanti aplinka (atmosfera), bet ir sudaroma galimybė mokytis kūrybingo elgesio stebint, kai patiriamos teigiamos kūrybinės emocijos bei ugdomos kūrybinės nuostatos. Kūrybingumo ugdymas siejamas su mokinių kalbinės kompetencijos ugdymu. Ugdant gabius mokinius, ypač svarbu sudaryti sąlygas atskleisti įgimtus gebėjimus ir juos intensyviai plėtoti, individualiai atsižvelgiant į kiekvieno mokinio intelektines galimybes, kūrybiškumo pobūdį ir polinkius.

1. Atpažinimas

„Jei vaikas laukiamas mokykloje ir priimamas toks, koks yra (savo išvaizda ir vidumi), skatinamas įsitraukti į intelektualią veiklą ir reikšti net fantastiškiausias mintis, jis jaučiasi esąs reikalingas ir gali kurti“ (Ruseckienė L., 2001.)

            Lietuvių kalbos mokymas apima ir lingvistinį, ir kraštotyros, ir psichologinį turinį. Ugdant kalbą įgyjama žinių ir apie pačią kalbą, ir įvairaus turinio bendro pobūdžio žinių, ir formuojama asmenybė, perimamas elgesio, kultūros tradicijas. Atskirą problemą sudaro gabių vaikų identifikavimas, nustatant jų kalbinius gebėjimus. Kartais pavyzdingas vaiko elgesys mokymo procese tapatinamas su gabumais, o gabūs vaikai dėl asmeninių savybių (nedrausmingumo, uždarumo, nekomunikabilumo ir kt.) ar socialinių priežasčių (asocialios šeimos, skurdžios buities sąlygų ir pan.) lieka nepastebėti.
            Brandišauskienė A. (2009), tyrinėjanti gabių mokinių atpažinimą, teigia, kad „pedagogai į gabių mokinių didelį kūrybiškumą (t.y. gabumų raišką) gali žvelgti net kaip į sarkastiškumą, netaktiškumą, norą nusižengti drausmei ir pan.“ Pasak autorės,  „ugdytojai linkę teikti pirmenybę mokiniams, kurie turi tam tikrų pasiekimų ir yra malonūs jiems, o ne vaikams, kurie pasižymi nevaržomu, neįprastu kūrybiškumu“. Freeman J. (2007) taip pat mano, kad „kova dėl puikių pažymių riboja gabių mokinių emocinę raidą (pvz., jų laisvę žaisti ir būti kūrybingiems) ir slopina asmenybę“, nes kūrybiškumas – tai „visos asmenybės gebėjimas originaliai mąstyti ir jausti“ (Jovaiša L., 1993).

            Valčeskienės V. ir Ramanauskienės R. (2007) nuomone, mokytojai ne visada pakankamai įžvelgia vaikų gabumus: dažniausiai jie remiasi mokinių pasiekimais ir sėkmingu prisitaikymu mokykloje, tačiau ne visada atsižvelgia į tai, ką vaikai galėtų pasiekti, t.y. į potencialias mokinių galimybes.

            Brandišauskienės A. (2009) nuomone, „Gabius vaikus pedagogai geriausiai diferencijuoja pagal kognityvinius (atminties, mąstymo) gebėjimus. <.....> Pagal socioemocines (vertybės, savęs realizavimo poreikis) charakteristikas mokytojai gabius mokinius diferencijuoja žymiai rečiau. <.....> Intuityvių – kūrybinių ir fizinių charakteristikų mokytojai nelaiko reikšmingomis gabiems mokiniams“.

            Ramanauskienės I. (2010) nuomone, didžiausios problemos kyla dėl „mokytojų vidinės motyvacijos ir pasirengimo stokos, praktiniam darbui paruoštos medžiagos trūkumo. Net ir stipresniems mokiniams skirtos priemonės nenaudoja gabiems vaikams naudingų mokymo metodų”.

            „Gabių ir talentingų vaikų ugdymo programoje“ (2009) teigiama, kad „vienas iš dažniausiai naudojamų vaiko gabumų atskleidimo būdų yra mokomųjų dalykų olimpiados, konkursai, kiti tikslinės paskirties renginiai, tačiau labiausiai orientuoti į aukštus mokymo rezultatus, o ne į pačių gabumų atskleidimą“.

            Viso pasaulio vaikai panašūs - jiems visiems reikia pradėti mokytis kalbėti, mintis reikšti raštu, bendrauti ir bendradarbiauti verbaliniu būdu. Gabūs kalbai mokiniai išsiskiria verbaliniais gebėjimais, kurie yra universalūs. Tai tik suaugusieji sugalvojo, kad vieną kalbą yra lengviau ar sunkiau išmokti nei kitą. Pastebima, kad kalbos mokymasis aplinkoje, kurioje nebijoma rizikuoti, kad nepasiseks, kur kalbos mokymasis yra linksma, eksperimentinė patirtis, tampa sėkmingo mokymosi sąlyga.

            Lingvistinių gebėjimų turintis mokinys parodo žavėjimąsi žodžiais ir jų manipuliavimu, jautrumą žodžių prasmei, jų tvarkai sakinyje, žodžių garsams, ritmui, mėgsta žodžių žaismą, rimuotus eilėraščius, klausytis įvairių istorijų, save reikšti raštu ir/arba žodžiu, t.y. „valdo“ rašytinį žodį, naudoja kitokias atsakymų į klausimus formas.
            Yra daug berniukų su neišvystytu asmeniniu intelektu, nes jie vėliau išsilavina ir verbalinį intelektą. Berniukai greičiau yra veikiantys nei kalbantys. Dažnas atvejis, kai jie nėra drąsinami diskutuoti, nekviečiami atvirai dėstyti, ką jaučia. Vaikinai yra mažiau svarstantys nei merginos. Jų pasaulis hierarchinis, sukoncentruotas į veiksmą, konkurenciją. Kad būtų skatinamas vidinis intelektas, reikėtų:
            - stiprinti skaitymo ir raštingumo įgūdžius;
            - užduoti klausimus ir skatinti kalbos vartojimą;
            - dirbant grupėje ypatingai akcentuoti bendradarbiavimą, o ne konkurenciją;
            - konstruoti diskusijas porose ir grupėse;
            - pagirti už tikslumą, teisingumą, atvirumą ir apgalvojimą;
            - panaudoti daugybę įžangų, pabaigų ir įvairių turinio dalių;
            - panaudoti ne tik relaksaciją, įtampos mažinimo metodus, bet ir tinkamą muziką.

            Lietuvių kalbos pamokų metu tolygiai formuojami visi pagrindiniai kalbinės veiklos – klausymo, kalbėjimo, skaitymo ir rašymo – praktiniai gebėjimai. Gabūs mokiniai mėgsta dirbti, užduotis atlieka greitai ir noriai, aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose, mėgsta atsakinėti į mokytojo pateiktus klausimus, pagrįsti savo nuomonę ir pan. Tokie mokiniai žingeidus, imlūs naujai informacijai, greitai ją perpranta, geba teorines žinias pritaikyti praktiškai. Taip pat jie pasižymi plačiais interesais, turtingu žodynu. Dažnai gabūs mokiniai išsiskiria smalsumu, pomėgiu kalbėti jį dominčiomis temomis, pvz., apie perskaitytas knygas.

            Mokiniai labai skiriasi ne tik savitomis psichinėmis savybėmis (suvokimo, mąstymo, vaizduotės, jausmų, interesų, dėmesio, valios, temperamento ir kt.), bet ir kalbos išsivystymu, turimų žinių apimtimi bei pobūdžiu, išraiškos būdu ir pan. Gabūs mokiniai išsiskiria gebėjimu dirbti su įvairiais informaciniais šaltiniais, t.y. jie geba informacijos ieškoti ne tik spausdintiniuose šaltiniuose, bet ir internetinėje erdvėje. Tokie mokiniai nemėgsta reikšti minčių raštu (rašyti ranka), jiems lengviau rastą informaciją pateikti spausdintu būdu, t.y. rašyti ją kompiuteryje.

            Akivaizdu, kad kiekvienas mokinys turi savitą unikalią intelektų kombinaciją. Tas unikalumas ir apsprendžia individualų tik tam vienam mokiniui priimtiną mokymosi būdą. Individualių savybių (intelekto) skirtumai iki galo nepaaiškina mokymosi proceso, tačiau pagrindžia tai, kad kiekvienas mokinys turi sau priimtiną galvojimo, informacijos apdorojimo ir supratimo būdą, susiformuoja tam tikrą mokymosi stilių, priklausomą nuo aplinkybių ir poreikių. Mokymo procesui tai reiškia, kad svarbiausi ar tinkamiausi metodai turėtų būti grįsti įvairove ir galimybe rinktis. Kartais gabūs mokiniai nesugeba išmokti kartu su visais, bet gali išmokti žymiai geriau už visus kitus, jei yra panaudojamos tinkamos mokymosi strategijos (pvz., interaktyviojo skaitymo).

2. Ugdymas

„Blogas mokytojas tiesą pats paskelbia, o geras moko ją rasti“ (Dystervėgas A., 1988)

            Mokiniai yra skirtingi, nes nevienodi jų poreikiai, gebėjimai, interesai, aplinka ir patirtis, o svarbiausia – jie ir mokosi skirtingai. Mokytojas, „žinodamas specialiuosius ir bendruosius vaiko gabumus, gali prisitaikyti – taip mokyti, aiškinti, duoti tokias užduotis, kad paskatintų gabesniuosius“ (Gage N.L., Berliner D.C., 1994).

            Gaižutis A. (1993) pastebėjo, kad „dirbti su gabiais vaikais sunku“, t.y. reikia dirbti kitaip, nes gabaus mokinio darbo tempas yra žymiai greitesnis nei kitų klasės draugų, todėl mokytojai skiria jiems papildomų užduočių iš stipresniems mokiniams skirtų knygelių, bet jose yra ugdomi dažniausiai rašybos ar skyrybos įgūdžiai, trūksta loginio (pasekmė – priežastis), erdvinio mąstymo užduočių. Vertėtų prisiminti, kad  gabumai siejasi su kūrybiškumu, o monotoniškos užduotys kelia nuobodulį, ugdo mechaninius įgūdžius.

            Gabiems mokiniams užduotis reikėtų individualizuoti, atsižvelgiant į jo individualias savybes, pomėgių sritį ir pan. Toks mokinys pamokoje nori ieškoti, tyrinėti, patirti atradimo džiaugsmą, todėl pateikiamose užduotyse turėtų vyrauti įvairi veikla, skatinanti analizuoti, kurti, modeliuoti, numatyti strategijas, įžvelgti galimybes, atrasti tarpusavio ryšius, diskutuoti ir pan. Taip pat galima pateikti žaidimus, reikalaujančius protinių sugebėjimų. Lietuvių kalbos pamokų metu gabus mokinys gali dirbti su visa klase, grupėje, individualiai.

            Dažnai gabūs mokiniai pasižymi motyvacija ir smalsumu, todėl lietuvių kalbos pamokoje gabiam vaikui galima pateikti didesnę šiuolaikinių mokymo(si) metodų įvairovę, kad ne tik vystytųsi mokinio gebėjimai ir intelektas, bet ir ugdytųsi vertybinės nuostatos – pagalba kitiems, empatija ir pan.

            Freeman J. (2005) teigia, kad labiausiai gabumams atsiskleisti trukdo tinkamų sąlygų mokytis pagal individualią, vaiko gebėjimus ir interesus atitinkančią programą nebuvimas, o taip pat vaiko gebėjimų nepastebinti ir nesistengianti pastebėti aplinka (mokytojai, tėvai, bendraamžiai).

            Gabumus aiškinančių teorijų yra nemažai, jos skiriasi aprašomomis savybėmis ar veiksniais, apibrėžiant gabumus. Viena iš teorijų apibrėžia gabumus, kaip įgimtus intelektinius gebėjimus, ir išskiria vieną nuo kitos nepriklausančias intelekto rūšis (Gardneris H., 2003). H. Gardnerio išskirtos intelekto rūšys suvokiamos kaip tam tikrų sričių gebėjimai, kurie turėtų būti įvertinami ir ugdomi, o gabumų apibrėžimai ir modeliai, kuriais pabrėžiamas intelekto daugialypiškumas, laikomi labiau atitinkančiais šiuolaikinį požiūrį nei modeliai, kurie remiasi vien IQ balais nustatant gabumus (Mönks Franz J.,  Ypenburg Irene H. 2003).
            Kita teorija apibrėžia gabumus, kaip potencialą, kuris gali būti vystomas, ir išskiria tinkamos aplinkos vaiko gabumams atsiskleisti svarbą (Tannenbaumas A. J., 2000) Gagne F. (2000) praplečia šią teoriją išskirdamas vidinių ir išorinių veiksnių įtaką gabumų raiškai, t.y. gabumų raidai svarbūs ne tik pažintiniai asmens ypatumai, bet ir motyvacija, interesai ir kt.

            Lietuvių kalba jungia kalbos ugdymą ir literatūrinį lavinimą. Žodinė raiška ir klausymasis labiau skirti tam, kad mokiniai išmoktų prasmingai naudoti žodžius ir lengvai bendrauti. Rašymo įgūdžiai ugdomi, kad mokiniai suvoktų nuolatinio minčių reiškimo popieriuje svarbą bei galią. Vaikai išmoksta tokią kalbą, kokią girdi. Tai geriausiai vyksta aplinkoje, kurioje gausu spaudinių, kur galima kalbėti ir tyrinėti kalbą. BP t.p. pabrėžiama įvairių kalbinės veiklos rūšių dermė, siūloma „dažniau laikytis kalbos mokymo komunikacinio kryptingumo nuostatos“, o literatūrinio lavinimo tikslai ugdant vidinį skaitymo poreikį ir malonumą jaučiantį skaitytoją neatsiejami nuo mokymosi vartoti kalbą – „skaityti, klausyti, išgyventi, interpretuoti, improvizuoti, kurti tekstus“.

            Kalbiniu intelektu pasižymintys mokiniai daug ir su malonumu skaito, rašo, dėlioja kryžiažodžių dėliones, labai mėgsta patys pasakoti, jie gerai įsimena naują informaciją, todėl lietuvių kalbos pamokų metu turėtų būti skiriama nemažai tokio pobūdžio užduočių, integruojant visas veiklos sritis: klausymą ir kalbėjimą, skaitymą bei rašymą, nes kalbinis intelektas – tai gebėjimas taikliai vartoti kalbą, siekiant išreikšti savo mintis, mąstyti ar suprasti kitus.

            Pasaulio mokslininkų (MilgramR. M. (1979), Fox L. H. (1981) ir kt.) tyrimų analizė ir sukaupta Lietuvos pedagogų praktinė patirtis parodė, kad gabiems vaikams reikalingi specialūs ugdymo metodai. Lietuvos švietimo įstatyme (2003) teigiama, kad „kiekvienas vaikas turi gauti jo gebėjimus atitinkantį išsilavinimą“. „Vaiko individualių savybių vertinimas ir pripažinimas vienas pagrindinių principų, kuriuo siūloma vadovautis organizuojant ugdymo procesą tiek individualiu, tiek instituciniu lymeniu“ (BP, 2008). Todėl įprastus ugdymo metodus, formas ir būdus reikėtų pakeisti kitais, kitaip gabaus vaiko gebėjimai slopinami ir motyvacija ugdymuisi palaipsniui prarandama.

            Dar viena gabių vaikų ugdymo galimybė – ugdymo diferencijavimas. Vizgirdienės E. (2007) teigimu toks ugdymas – tai „mąstymas apie savo mokinius, svarstymas apie tai, kaip juos mokome ir kaip jie mokosi patys. Tai pamokų vedimas, atitinkantis mokinių poreikius, gebėjimus, interesus ir suteikiantis visiems mokymosi sėkmės džiaugsmą“. Diferencijuotas mokymas dabartiniame Lietuvos švietimo reformos kontekste labiausiai atitinka humanistinius bei demografinius ugdymo tikslus, kuriais siekiama mokymo sistemos centre matyti žmogų, sudaryti palankias sąlygas ugdyti ir skleistis jo individualybei (Jackūnas Ž., Jucevičienė P., Lukšienė M., 1993). Daugiau dėmesio skiriama vidiniam, nukreiptam į vaiką, diferencijavimui, gabių literatūrai mokinių ugdymui, kūrybiškumo ir saviraiškos skatinimui. Diferencijuotos užduotys aprėpia mokymo turinį ir atitinka mokinių pajėgumus bei interesus. Lietuvių kalbos pamokose siūloma naudoti skirtingus diferencijavimo būdus, o mokytojai, pažindami savo mokinius, pasirenka tinkamiausius. Taip dirbant gabūs mokiniai ugdosi įgūdžius bendrauti ir bendradarbiauti su įvairių gebėjimų bendraklasiais. Vienu atveju išskirtinių gebėjimų turintys mokiniai tobulėtų tam tikroje srityje, kitu atveju – būtų skatinami dalintis savo idėjomis su klasės draugais bei jiems padėti. Darbui grupėmis galėtų būti pateikiamos projektinės užduotys.

            Dirbant su gabiaisiais mokiniais klasėje svarbiausia diferencijuoti mokymo programą, atsižvelgiant į mokinių individualybę ir gabumų kryptį. Tai galima daryti keliais būdais:
            - plečiant mokomosios medžiagos apimtį (pvz., aprėpiant daugiau rašytojo gyvenimo ir kūrybos faktų bei gilinant kai kuriuos kūrinių analizės aspektus);
            - skiriant atitinkančias mokinio „proto amžiaus“ problemines užduotis, reikalaujančias maksimalaus savarankiškumo bei kūrybingumo;
            - suteikiant mokytojo pagalbininko statusą (vadovavimas bendraklasių darbams, jų konsultavimas, recenzavimas ir pan.);
            - susiejant pamokinę veiklą su popamokine bei užklasine (bibliotekos, muziejai ir t.t.);
            - praktikuojant tarpinius bei galutinį atsiskaitymą už ilgalaikį savarankišką darbą (tyrinėjimą) ir kt.

            Vienas naujausių gabių vaikų įvertinimo metodų – dinaminis gabumų įvertinimas, kuriuo vertinama ne tai, ką vaikas jau moka, žino, bet tai, ką, kiek ir kaip jis gali išmokti, koks yra jo mokymosi potencialas. Šis metodas naudingas ir informatyvus vertinant mažų, kitakalbių, kitų kultūrų ar etninių mažumų grupių vaikų gabumus, taip pat augančių žemesnio socialinio – ekonominio sluoksnio šeimose, apleistų ar turinčių mokymosi negalių vaikų gabumus (Kanevsky L., 2000). Šiuo metu Lietuvos mokyklose šis kriterijus ypač aktualus, nes daugėja vaikų iš mišrių šeimų. Tuo labiau, kad mokslinėje gabumų srities literatūroje pabrėžiama, kad gabumai – socialinė sąvoka: ar vaikas pripažįstamas gabiu ir kokios gabumų sritys yra vertinamos, priklauso nuo visuomenės ir jos kultūros. Tokiems vaikams siūloma diferencijuoti ir individualizuoti užduotis, nes tuomet sudaromos galimybės jų gabumams atsiskleisti. O tai ypač aktualu mokant lietuvių (kaip negimtosios) kalbos.

            Pagal gabių ir talentingų vaikų ugdymo aprašą, patvirtintą Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. ĮSAK. – 105, gabūs vaikai apibūdinami kaip „galintys efektyviai įgyti žinių ir mokėjimų; juos pritaikyti naujoms problemoms spręsti; sparčiai mokytis iš patirties. Jų intelektinių gebėjimų lygis yra labai aukštas (individualiai testuojamų standartizuotais intelekto testais intelekto koeficientas yra du standartiniai nuokrytpiai ar daugiau nei vidurkis). Turėdami šiuos intelektinius gebėjimus gabūs vaikai lenkia arba pajėgūs pralenkti panašios patirties ir aplinkos bendraamžius savo vienos ar kelių mokslo sričių akademiniais pasiekimais. Šiems vaikams būdingas aukštas kūrybiškumo lygis“.
            Remiantis gabumus aiškinančiomis teorijomis, aiškėja, kad gabumams svarbūs ne tik intelektiniai gebėjimai, bet ir vaiko motyvacija bei kūrybiškumas. Todėl ir lietuvių kalbos pamokų metu turėtų būti apie tai galvojama, t.y. skiriamos kūrybinės užduotys: ne tik rašiniai, bet ir, pvz., kūrybinės užduotys su žaidybiniais elementais, skatinamas gabių vaikų kūrybinis gilinimasis į kalbos dalykus.

            Brandišauskienės A. (2007) nuomone, apie vaiko gabumus galima spręsti iš jo pasiekimų (rašinių, kūrybinių darbų) analizės, kuri galėtų atskleisti ne tik šių darbų kokybę ir aukštesnį mąstymo gebėjimų (pvz., kūrybos) atlikimo lygį, palyginti su kitais vaikais, bet ir pasiekimų ir darbų kokybės stabilumą.

            Lietuvoje viena iš gabių literatūrai mokinių globos formų kasmet Švietimo ir mokslo ministerijoje organizuojami Lietuvos jaunųjų filologų konkursai, kur atskirose sekcijose (originaliosios kūrybos – prozos, poezijos, dramos; literatūros mokslo ir kritikos; publicistikos ir kt.) rašytojai, literatūrologai, žurnalistai, kalbininkai bei kiti filologijos specialistai analizuoja, konsultuoja ir vertina mokinių pateiktus ir vertinimo komisijos atrinktus darbus. Jaunieji poetai taip pat kviečiami į vykstančius Poezijos pavasario renginius, kur turi progos skaityti savo kūrybą.

            Brandišauskienė A. (2009), tyrinėjanti gabių mokinių atpažinimą, teigia, kad „pedagogai į gabių mokinių didelį kūrybiškumą (t.y. gabumų raišką) gali žvelgti net kaip į sarkastiškumą, netaktiškumą, norą nusižengti drausmei ir pan.“ Pasak autorės,  „ugdytojai linkę teikti pirmenybę mokiniams, kurie turi tam tikrų pasiekimų ir yra malonūs jiems, o ne vaikams, kurie pasižymi nevaržomu, neįprastu kūrybiškumu“. Freeman J. (2007) taip pat mano, kad „kova dėl puikių pažymių riboja gabių mokinių emocinę raidą (pvz., jų laisvę žaisti ir būti kūrybingiems) ir slopina asmenybę“.

            Sakoma, kad skaitydami išmokstame mokytis, o rašydami – galvoti. Taigi akcentuojamas mąstymas – idėjų pasaulis ir jo poveikis tiek mokiniui, tiek kitiems žmonėms.

            BP kalbos mokymo turinys pateikiamas ugdymo procese integruojant veiklos sritis: klausymą ir kalbėjimą, skaitymą ir rašymą. Naudojant kalbėjimą ir klausymąsi skatinančias veiklas (vaidmeninius žaidimus, muziką ir judesius, eilėraščius, dainas, pašnekesius, t.y. pokalbius apie savaitgalį, asmeninius įspūdžius, mokytojo skaitomus kūrinius, kitų vaikų pasakojimų klausymąsi ir savo sukurtų istorijų skaitymą, istorijų prisiminimą ir atpasakojimą, garso įrašų klausymąsi, svečio pasakojimo klausymąsi, žaidimus ir t.t.) lietuvių kalbos pamokų metu, gabūs mokiniai tobulina kalbos ritmo pojūtį, išmoksta moduliuoti savo balsą įvairiomis aplinkybėmis, atsižvelgti į kitų pažiūras bei reikmes, praplečia žodyną, dalyvauja diskusijoje, dalinasi asmenine patirtimi, argumentuotai reikia savo mintis, numato pasekmes ir daro apibendrinimus, sugeba klausinėti ir atsakinėti.
            Susane Kontos (1999) pabrėžia, kad „prieš tapdami skaitytojais mokiniai privalo suvokti, kodėl žmonės skaito ir kaip tai daro“. Remdamasis  gabių mokinių pasisakymais pamokoje, mokytojas gali suvokti, kokį skaitymo būdą naudoja vaikas. Kadangi gabūs kalbai mokiniai išsiskiria mąstymo procesais, jiems reikėtų formuluoti kuo daugiau atvirų klausimų, į kuriuos yra ne vienas atsakymas.

            Rašymui, kaip bendravimo būdui, gabūs mokiniai randa savų, individualių raiškos formų. Vieni vaikai prieš pradėdami rašyti piešia, kiti pirmiausia nori matyti žodžius, treti geba kurti pasakojimus, naudodamiesi kaladėlėmis ar dėlionėmis. Yra vaikų, kurie prieš užrašydami ar nupiešdami pirmiausia nori papasakoti savo istoriją. Svarbiausia mokytojui atpažinti bei suprasti neribotas gabiųjų mokinių išraiškos formas, būdingas natūraliam jų bendravimui, ir pasinaudoti jomis mokant rašyti. Lingvistinių gebėjimų turinčiam mokiniui reikalingi įvairūs kalbos teikiami potyriai (vaidybos, muzikos, dailės, literatūros ir diskusijų), kurie derinami su rašymu. Į rašymą reikėtų žiūrėti kaip į individualią ir kūrybingą veiklą, kai yra skatinamas požiūris, jog rašymas – viena bendravimo priemonių, pomėgis rašyti ir gebėjimas įžvelgti rašyme pasitenkinimo šaltinį, sklandžiai reikšti mintis.

            Rašymas yra bendravimo, minčių, idėjų ir jausmų reiškimo būdas. Kūrybinis rašymas turi savo ypatybes: gabus mokinys pats turėtų pasirinkti apie ką rašyti ir suprasti, kad tai, kas parašyta, gali būti tobulinama, nes gabieji pasižymi perfekcionizmu, todėl dažnai išgyvena dėl nesėkmių.

            Lingvistinių gebėjimų turintys mokiniai dažnai klasės draugų yra nesuprasti, atstumiami, todėl įgyvendinami sumanymus nedidelėje grupėje, dalyvaudami klasės aptarimuose, pristatydami savo darbus žodžiu ir raštu, skaitydami poeziją ir kurdami spektaklius, gabieji mokiniai ne tik lavina kalbos įgūdžius, bet ir tobulina socialinę kompetenciją.

            Tokio amžiaus vaikai ką nors tiria ieškodami sprendimo ar atsakymo į klausimą. Jie suvokia raštingumo įgūdžių tikslingumą ir skirtingų mokymosi sričių ryšį. Skaitymas, rašymas, kalbėjimas ir klausymasis yra svarbūs, nes padeda mokiniams nagrinėti ir tyrinėti. Kalbėjimas yra ypač galingas intelekto įrankis, nes mokiniai mokosi iš bendraamžių. Jie geba remtis savo patirtimi ir sieti ją su kitų vaikų patirtimi. Ruseckienė L. (2001) klausia: „Kas klasėje daugiausia kalba? Ko gero, tas, kas daugiausia mąsto“. Todėl daug laiko lietuvių kalbos pamokų metu turėtų būti praleidžiama kalbantis apie knygas, pasakojant, diskutuojant. Per skaitytų knygų ir rašinių aptarimus, galima suprasti, kaip gabieji mokiniai mokosi ir mąsto.

            Pedagoginiais tyrimais įrodyta, kad gabūs kalbai mokiniai mėgsta skaityti, todėl  reikėtų pateikti kuo daugiau geros literatūros ir sudaryti sąlygas skaityti kiekvieną dieną. Mokytojas turėtų tinkamai įvertinti gabių mokinių skaitymo įgūdžius ir numatyti, ką toliau daryti. Pvz., Ar jūs klasėje kartu su vaikais džiaugiatės skaitydamas? Ar siūlote mokiniams įdomių knygų? Ar kasdien skiriate laiko tyliam savarankiškai pasirinktos knygos skaitymui? Ar kasdien mokiniams skaitote garsiai? Ar keliate klausimus, skatinančius ir padedančius kalbėtis, analizuoti ir kritikuoti? Ar klausimais ir atsakymais skatinate įvairų požiūrį į literatūrą? Ar numatote skaitymo užduotis ir būdus, leidžiančius  mokiniui pasinaudoti turimomis žiniomis prieš jam pradedant skaityti, skaitant ir baigus skaityti? Ir t.t.

            Norą skaityti sustiprina ir dalijamosios teksto kopijos (ne iš vadovėlio). Mokiniai gali mokytis naujų žodžių, sklandžiai skaityti, reikšti mintis ir suprati tekstą. Jie skatinami savarankiškai tobulinti skaitymo gebėjimus. Skaitydami vieni patys, gabieji mokiniai pradeda taikyti skaitymo būdus, sudaro nežinomų žodžių žodyną ir ugdosi skaitymo įgūdžius bei pasitikėjimą savimi. Ypač svarbu parinkti tekstą, atitinkantį gabaus mokinio skaitymo lygį, kad skaitant kylančius neaiškumus gebėtų įveikti savarankiškai ir lavintų įgūdžius.

            Veikla, formuojanti mokinio atsaką į skaitomą knygą ar ištrauką, turėtų padėti jam geriau perprasti kūrinio esmę, plėsti jo mąstymą, atkreipti dėmesį į naujus dalykus tekste ir lavinti sklandaus skaitymo įgūdžius. Geriausiai tiktų prasmingos užduotys, o ne pamokos laiką užpildantys pratimai. Atlikdami užduotis, vaikai iš naujo apmąsto kūrinį, jį dar kartą perskaito, atpasakoja ir užrašo. Aptariant skaitomą kūrinį grupėje, ugdomi gabių mokinių klausymo bei kalbėjimo įgūdžiai,  kalbėdamiesi su grupe, vaikai susidaro nuomonę apie kūrinį ir gali kartu ieškoti sprendimo. Jie mokosi vertinti kitų patarimus ir pasinaudoti vieni kitų gebėjimais.

           

Vaikų gabumai yra skirtingi. Kai kuriems patogiau išreikšti save piešiant, kiti geba rašyti išsamius, su daugybe aprašymų bei dialogų, pasakojimus. Rašymas suprantamas dvejopai: kūrybinis rašymas ir  rašymo įgūdžiai bei nuolatinis gramatikos ir dailyraščio tobulinimas. Mokytojas lingvistinių gebėjimų turintį mokinį turėtų skatinti nebijoti rizikuoti, reikšti mintis, bandyti įvairius rašymo stilius ir formas

3. Metodiniai nurodymai

„Neverskite vaikų skaityti ir rašyti. Geras mokytojas visuomet tik kviečia... Štai visas pasaulis – eikite ir tirkite jį. Tačiau jūs negalite kviesti vaikų ten, kur patys nesate buvę“. (Graves D., 1983)

            Lietuvių kalbos ugdymas siejamas su etnokultūros, dorinio ugdymo bei kitomis integruojančiomis programomis ir harmoningo santykio tarp įvairios kalbinės veiklos rūšių išlaikymo ugdymo procese, teikiant pirmumą mokinių šnekamosios kalbos ugdymui.

            Mokydamiesi taisyklingai, prasmingai kalbėti, stengdamiesi išklausyti kitus, siekdami išsiaiškinti jiems svarbius dalykus, gabūs mokiniai visų pirma pamokoje išmoksta atsakyti į mokytojo ir klasės draugų klausimus bei patys pratinasi kelti klausimus. Dalyvaudami vaidinimuose, mokiniai mokosi persikūnyti į kitą veikėją, kalbėti jo balsu, tinkamai intonuoti tariamus sakinius. Skaitydami grožinius ir negrožinius tekstus, vaikų periodiką tobulina skaitymo gebėjimus: skaitymo išraiškingumą, teksto suvokimą. Skaitydami ir analizuodami mokomąją medžiagą, pradeda perprasti skaitymo funkcijas: pažintinę (skaitau, nes noriu sužinoti), mokomąją (skaitau, nes noriu išmokti ką nors praktiškai veikti), estetinę (skaitau, nes malonu skaityti).

            Skaitymas, rašymas ir kalbos vartojamas – neatsiejami. Jie yra glaudžiai susiję vienas su kitu. Sudarant užduotis 1-2 klasėms, atsižvelgiama į pagrindines psichologines ir didaktines sąlygas (darbo ir bendravimo atmosferą, motyvaciją, veiklos keitimą tinkamu laiku, individualų požiūrį į mokinių problemas, sistemingą kartojimą, nuolatinį įgūdžių lavinimą). 1-2 klasėse svarbu prašnekinti gabų mokinį, atsižvelgti į kalbinę jo individualybę (kalba tarmiškai, žargonu ir kt.). BP nurodoma, kad reikėtų „skatinti kalbėti prasmingai, konkrečiai, aiškiai, kad kiti supratų ir jiems būtų įdomu klausytis“.

            Šio amžiaus vaikai patiria daug naujų įspūdžių, todėl mielai rašo rašinėlius, kuria eilėraščius, daineles, iš kurių galima spręsti apie išryškėjusius gabumus žodinei kūrybai. Kuo labiau vaikas įsisąmonina dalykinį turinį, tuo lengviau jį išreiškia žodžiais ir intonacija. Butkienė O. G. (2004) teigia, kad „tokiame procese svarbus vaidmuo tenka vidinei kalbai, kuri lavėja skaitant gerai parašytas knygas. Kai vaiko vidinė kalba neišlavėjusi, jis sunkiai reiškia savo mintis žodžiais, blogiau rašo rašinėlius“. Kalbėjimas ir kalbiniai sugebėjimai lavina aiškų mąstymą, skatina bendruosius protinius gabumus. Sakytinė kūrybinė veikla – pagrindinė jauniausių pradinukų kūrybos forma. Ji glaudžiai siejama su kitomis kūrybinės veiklos formomis (vaidinimu, piešimu, darbeliais). Tokiai veiklai itin svarbu žaidimo atmosfera, tad sudarant užduotis buvo stengiamasi pateikti skaitymo pratybų, lavinančių kritinį mąstymą, dalykinį smalsumą, kuriamos probleminės situacijos, žadinančios patirtus estetinius įspūdžius.

            Lingvistinių gebėjimų turintiems mokiniams pateikiami kūrybiniai darbai derinami su elementariausiomis žiniomis apie kūrybą. Tai leidžia mokiniams geriau suvokti kūrybinės veiklos principus ir plėtoti savo kūrybines galias, o mokytojams – atitinkamai koreguoti jų kūrybinių nuostatų kaitą. Visų svarbiausia, kad vaikas labai norėtų plėtoti savo gabumus ir kiekvieną kartą garsiai sakytų ką ir kaip jis nori atlikti.

            3-4 klasėse toliau skatinamas kiekvieno mokinio siekis prasmingai ir taisyklingai kalbėti, tobulinti kalbos išraiškingumą, puoselėjimas individualumas. Tokio amžiaus vaikams svarbūs socialiniai gebėjimai, jie mėgsta diskutuoti, išreikšti savo nuomonę apie perskaitytus kūrinius, girdėtas radijo ar matytas televizijos laidas. BP nurodoma, kad jie „skatinami geriau pažinti knygos sandarą, mokomi susirasti reikiamą informaciją knygose, vaikų enciklopedijose, internete“. Todėl parengtos užduotys skatins atsakymų ieškoti žodynuose, informaciniuose leidiniuose, internete.

            Naujausi skaitymo psichologijos tyrimai verčia visai kitaip apibrėžti tai, ką reiškia suprasti rašytinį tekstą. Esmė yra ta, kad skaitytojas ne tik atkuria  puslapyje surašytus žodžius, bet ir iš teksto konstruoja mintį. Juo daugiau gabus mokinys turi kokios nors temos žinių, juo geriau gebės spausdintą tekstą suprasti. Jeigu jam žinomi visi žodžiai, kurie tarkime, yra ištraukoje, tuomet mokinys geriau suvoks tekstą. Be to, supratimas labai priklauso nuo mokinio asmenybės ypatybių, pvz.: priežasties, dėl kurios jis tą spausdintą tekstą skaito.

            Rašymas siejamas su skaitymu – juo daugiau mokinys skaito vertingų tekstų, juo turtingiau ir vaizdingesne kalba rašo. Tokiame amžiuje pradeda ryškėti mergaičių ir berniukų skirtingi pomėgiai ir poreikiai, todėl skiriant kūrybines rašto užduotis yra į tai atsižvelgiama – leidžiama pačiam mokiniui pasirinkti, kas jam patinka.

            Parengtos užduotys apima svarbiausias lietuvių kalbos ugdymosi 3-4 klasėse sritis: kultūrinio ugdymosi pradmenis, meninio ir dalykinio (mokyti jį skaityti ir suprasti šiandien ypač svarbu) teksto suvokimą, programinius kalbos sandaros supratimo, sakinių skyrybos ir žodžių rašybos dalykus.

            Užduotys tinkamos įvairiems 3-4 klasių mokinių poreikiams, galioms ir mokymosi stiliams. Bet tai nereiškia, kad mokiniai skirstomi į gabius ir negabius, mokslius ir nemokslius. Svarbiausias tikslas - skatinti mokinius pažinti save, savo gebėjimus ir juos nuolat ugdytis.
Pateikiamos užduotys yra kelių tipų:
            1. Pasirenkamojo atsakymo klausimai. Mokinys turi pasirinkti teisingą atsakymą iš kelių atsakymų, pateiktų po klausimu.
            2. Atviro tipo užduotys. Mokiniai, remdamiesi savo žiniomis, privalo patys parašyti atsakymus.
            3. Rašinys arba pasakojimas žodžiu. Rašinys arba kitas kūrybinis darbas rašomas, atlikus visas kitas užduotis, susijusias su skaitytais tekstais.
            4. Lentelės. Labiausiai tinka kalbos sandaros suvokimui apibendrinti.

            Parengtos lietuvių kalbos užduotys apima visus ugdymo etapus: paieškos, atpažinimo, nuoseklaus ugdymo, todėl jos yra universalios, tinkančios visiems klasės vaikams, o suformuluoti klausimai leidžia atskleisti individualius gabaus mokinio gebėjimus ir jų lygį, t.y. tą pačią užduotį galės atlikti skirtingų gebėjimų ugdytiniai.

            Lietuvių kalbos užduotys yra suskirstytos į koncentrus (1-2 klasėms, 3-4 klasėms), vadovaujantis BP. Taip pat skirstoma į skyrius, orientuojantis į kalbines veiklas, t.y. skaitymą, rašymą, kalbėjimą ir klausymą:
            I skyrius – Skaitymas 1-2 klasėse,
            II skyrius – Rašymas 1-2 klasėse,
            III skyrius – Klausymas ir kalbėjimas 1-2 klasėse,
            IV skyrius – Skaitymas 3-4 klasėse,
            V skyrius – Rašymas 3-4 klasėse,
            VI skyrius – Klausymas ir kalbėjimas 3-4 klasėse.

            Kiekviename skyriuje siūloma ugdyti gebėjimus skirtingais būdais, t.y. dirbant individuliai ir grupėmis. Dirbant grupėmis siūloma pabandyti skirtingai formuoti ugdytinių grupes: vienoms užduotims atlikti grupuoti panašių gebėjimų mokinius, o kitoms - skirtingų.

            Gabieji mokiniai dažnai greičiau atranda atsakymus nei mokytojas baigia formuluoti klausimą. Todėl dažniausiai jie nuobodžiauja, nes užduotis jau būna atlikę. Todėl yra vengiama klausimų žodžiu arba pateikiami atviri klausimai, į kuriuos nėra vieno atsakymo.

            Lingvistinių gebėjimų turintys mokiniai labiau mėgsta diskutuoti, o ne užrašinėti mintis. Problemą išspręsti padeda šiuolaikinės informacinės ir komunikacinės technologijos, pvz., kompiuteris su internetu. Todėl bus užduočių, kurioms atlikti reikės šių technologijų (prie tokios užduoties bus ženklas).

            Rengiant užduotis mokymo metodai parinkti tokie, kad atitiktų  gabių kalbai mokinių intelektinės ir socialinės raidos lygį, mokymo situacijų, į kurias gali patekti vaikai, įvairovę, o taip pat lavinami pažintiniai mokinių gebėjimai. Ne pati vaizdinė priemonė, o jos sukeltas jutiminis vaizdas yra svarbiausias dalykas pažinimo procese. Vadovaujantis tokia samprata, buvo rengiamos lietuvių kalbos užduotys.

            Užduotys sudarytos, atsižvelgiant į mokinių amžių (dėmesio, mąstymo, suvokimo ir kt. ypatumais) bei metodinius kalbos ugdymo principus, taip pat tikimasi, kad atlikta užduotis suteiks mokiniui emocinį pasitenkinimą.

            Kiekvienas skyrius pradedamas mokinių gebėjimų ugdymu, t.y. kokius gebėjimus įgis atlikęs užduotis. Toliau pateikiamos reikalingos priemonės. Tuomet jau išdėstoma smulkiau poskyriais: kiekvienas poskyrius – tai atskira tema su užduotimis. Kiekviena užduotis baigiama refleksija mokiniams (lentelės forma) ir idėjų žemėlapiu, kuriuo mokytojas gali pasinaudoti kaip papildoma priemone pamokoje.

            Po kiekvieno skyriaus pateikiama refleksija mokytojams:
            - Kas pavyko mokiniams, atliekant konkrečią užduotį?
            - Kokie sunkumai kilo?
            - Ką siūlytumėte keisti?
            Mokytojų taip pat prašoma lentelėje procentais įvertinti kiekvieną užduotį, kiek ji buvo tinkama (pvz.: 100% - tiko puikiai, 50% - vidutiniškai ir t.t.).

           

Visų užduočių tikslas - ne formalus įvertinimas, o ugdymosi proceso skatinimas: plėsti kultūrinį kontekstą, padėti susivokti knygų pasaulyje, mokytis pastebėti tekste meninę detalę ir ją įsidėmėti, pajausti teksto grožį, susisteminti kalbos sandaros žinias.

Literatūra

1. Brandišauskienė A. Gabių mokinių identifikavimo problemos // ACTA PAEDAGOGICA VILNENSIA. 2007, Nr.19, P. 42-50.
            2. Brandišauskienė A. Gabių mokinių ypatumų atpažinimas mokykloje // Jaunųjų mokslininkų darbai. 2009. Nr. 2. P. 105 – 110.
            3. Butkienė O.G. Intelektas ir gabumai – didelė mažos tautos vertybė // Žvirblių takas. 2004. Nr. 1. P. 2 -7.
            4. Freeman J. A three decade study of gifted and talented. International scientific conference. Gifted children: challenges and possibilities. Abstracts. Kaunas: Technologija, 2007, p. 7–8.
            5. Freeman J. Permission to be gifted: how conceptions of giftedness can change lives // Sternberg I., Davidson N. conceptions of giftedness. cambridge: cambridge University Press, 2005, p. 80–97.
            6. Fox L. H. Identification of the academicallygifted. American Psychologist. 1981. 36(10), 1103-1111.
            7. Gabių ir talentingų vaikų ugdymo programa (2009)
http://www.smm.lt/teisine_baze/docs/isakymai/2009-01-19-ISAK-105(1).doc
            8. Gage N.L., Berliner D.C. Pedagoginė psichologija. Vilnius, 1994. P. 129.
            9. Gagné F. Understanding the complex choreography of talent development through DMGT-based analysis // Heller K. A., Mönks F. J, Sternberg R. J., Subotnik R. F (Eds). International handbook of giftedness and talent (2nd edition). Oxford: Elsevier Science Ltd., 2000, p. 67–79.
            10. Gaižutis A.Talentų ugdymas // Etiudai. 1993. Nr. 1.
            11. Gardneris H. Mulitple Intelligences after twenty years. Harvard Graduate School of Education, 2003.
            12. Gintilienė G. Kaip atpažįstame gabų vaiką // Mokykla. 2000. Nr.7, P.10-12.
            13. Graves D.H. Writing: Teachers and children at work. Exeter, NH: Heinemann Edukcational Books. 1983.
            14. Hallagan D.P., Kauffman J.M. Gabumų nustatymas. Ypatingieji mokiniai: specialiojo ugdymo įvadas. Vilnius, 2003. P. 450 – 495.
            15. Harland S. Hiperaktyvūs ar labai gabūs. Vilnius, 2005
            16. Interaktyviojo skaitymo strategijos / Doug Buehl. Vilnius, 2004.
            17. James W., Pokalbiai su mokytojais apie psichologiją ir su studentais apie kai kuriuos gyvenimo idealus. Vilnius, 1998. P. 101.
            18. Jovaiša L. Pedagogikos terminai. Kaunas, 1993.
            19. Kaip atpažinti vaiko gabumus? Metodinės rekomendacijos pedagogams, švietimo pagalbos specialistams ir tėvams. Vilnius, 2008.
http://www.sac.smm.lt/images/file/e_biblioteka/Vaiko%20gabumai.pdf
            20. Kaip keisti mokymo praktiką: ugdymo turinio diferencijavimas atsižvelgiant į moksleivių įvairovę. Vilnius, 2006 .
            21. Kanevsky L. Dynamic assessment of gifted students // Heller K. A., Mönks F. J., Sternberg R. J., Subotnik R. F. (Eds). International handbook of giftedness and talent (2nd edition). Oxford: Elsevier Science Ltd., 2000, p. 283–296.
            22. Karkockienė D. Gabumų ugdymas Vilniaus gabiųjų ugdymo centre // Gabus vaikas ir mokykla: geroji patirtis: tarptautinės konferencijos „Itin gabūs vaikai: iššūkiai ir galimybės“, (straipsnių rinkinys). 2007, P. 218-223.
            23. Kontos S. Preparing personnel for integration: Strengths, needs and attitudes of early intervention and early childhood staff. Journal of Early Childhood Teacher Education. 1999. 19, 1 – 11.
            24. Lawrence Dr., Shapiro E. Kaip ugdyti vaiko emocinį intelektą. Vadovas tėvams. Vilnius, 2008.
            25. Lietuvos švietimo reformos gairės. Vilnius, 1993.
            26. Lietuvos švietimo įstatymas. 2003
http://www.smm.lt/ti/docs/strategija2003-12.doc
            27. Matulaitienė St. Poezijos gramatika. Vilnius, 2000.
            28. MilgramR. M. Perception of teacher behavior ingiftedand nongiftedchildren. 1979.
            29. Mönks Franz J.,  Ypenburg Irene H.. Mūsų vaikas nepaprastai gabus. Kaunas, 2003.
            30. Narkevičienė B. Gabūs vaikai: iššūkiai ir galimybės. Kaunas, 2007.
            31. Petrulytė A. Kūrybiškumo ugdymas mokant. Vilnius, 2001.
            32. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrųjų programų 1 priedas. Vilnius, 2008. 93 – 125.
            33. Ramanauskienė I. Gabių vaikų ugdymo sistemos Lietuvoje dar nėra // Manager.LT.
http://www.manager.lt/blog/articles/view/gabiu-vaiku-ugdymo-sistemos-lietuvoje-dar-nera
            34. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. Vilnius, 2001.
            35. Schoroškienė V. Kūrybinių nuostatų ugdymas pirmoje ir antroje klasėse // Pedagogika. 2004. Nr. 74. P. 115 – 119.
            36. Silverman L. K. An overview of issues in assessing gifted children. A Symposium for the World Council for Gifted Children „A Comparison of Assessment Techniques In the Identification of Gifted Learners“ (simpoziumo medžiaga).2005.
http://www.gifteddevelopment.com/About_GDC/symposium.htm. [žiūrėta 2011 – 08 – 29]
            37. Tannenbaum A. J. A history of giftedness in school and society // Heller K. A., Mönks F. J., Sternberg R. J., Subotnik R. F. (Eds). International handbook of giftedness and talent (2nd edition). Oxford: Elsevier Science Ltd., 2000, p. 23–54.
            38. Valčeckienė V., Ramanauskienė R. Pagalba gabiesiems: Vaiko gabumų centras.
http://www.vjpa.lt/?pg=212&lang=1&menu_id=127  [žiūrėta 2011-08-29]
            39. Vizgirdienė E. Devyngalvis mokytojas ar diferencijuotas mokymas // Žvirblių takas. 2007. Nr. 3.

Papildoma literatūra

1. Aktyvaus mokymosi metodai. Vilnius, 1998.

          

  2. Arends R. I. Mokomės mokyti. Vilnius, 1998.

           

3. Balys J. Lietuvių kalendorinės šventės. Vilnius, 1993.

           

4. Budrys R.. Kiekvienas turi savo taką. Vilnius, 1979. P. 218 – 224.

           

5. Jensen E. Tobulas mokymas. Vilnius, 2001.

           

6. Kalesnikienė D. Pradinės mokyklos mokinių lietuvių (gimtosios) kalbos mokymosi pasiekimų priklausomybė nuo mokytojo didaktinės kultūros // Pedagogika. 2009. Nr.95. P. 147 – 152.

           

7. Lansbergis Vytautas V.  Obuolių pasakos. Vilnius, 2006. P.46 - 49

           

8. Lindgren A. Lota iš Pramuštgalvių gatvės. Vilnius, 2007.

           

9. Pasaulio pasakos. Bjaurusis ančiukas. Kaunas, 1994. P. 47 – 56.

           

10. Saja K. Ei, slėpkitės! Vilnius, 1999. P. 93-95

           

11. Trumpos linksmos lietuvių pasakos. Kaunas. 1999. P. 95 – 97.

Užduotys
I skyrius - Skaitymas 1-2 klasėse

I skyrius – Skaitymas 1-2 klasėse


  


Atlikę užduotis, mokiniai gebės: 

-      argumentuotai reikšti savo nuomonę diskutuojant;
-      savarankiškai tirti analizuojamą literatūros kūrinį;
-      operatyviai bei lanksčiai panaudoti sąmoningai įgytas žinias;
-      kūrybiškai atlikti užduotis;
-      iliustruoti meninį tekstą;
-      palyginti poeziją ir muziką;
-      susidaryti įdėmaus skaitymo įgūdžius;
atpasakoti pasirinktą teksto ištrauką;

  1.1. Švedų rašytoja Astrida Lindgren

 Priemonės – A.Lindgren knyga „Lota iš Pramuštgalvių gatvės“, lenta arba kompiuteris, jei yra ir Multimedia, padalomoji užduotis, skirtingų knygos skyrių tekstai.

Mokytoja atsineša knygą „Lota iš Pramuštgalvių gatvės“. Supažindina mokinius su knyga užduodama kelis klausimus: 

Kokios spalvos knygos viršelis?
Kas knygos autorius?
Ar žinote, kas šios knygos pagrindiniai veikėjai?
Apie ką ši knyga?
Paprašoma pakomentuoti sąvoką - "autorius".

Mokiniams atsakius, pildoma schema:

 
 

    Tuomet klausima, kas yra Pramuštgalvių gatvė? Kas yra Lota? Mokiniai gali pasitarti su suolo draugu. Toliau klausinėjami mokiniai, norint sužadinti jų susidomėjimą: Ar kas nors atspės, apie ką šis pasakojimas? Ar žinot, kuo prasideda ši istorija? Kaip ji galėtų baigtis? Kas nutinka Lotai?

Tuomet skaitoma dalis istorijos – „Lota tokia naivi“.  Aptariama, ar mokiniams pavyko atspėti, apie ką bus istorija?

Mano brolis vardu Jonas, aš - Mija Marija, o mažoji mūsų sesė vardu Lota. Jai, Lotai, kiek daugiau negu ketveri metukai. Tėtis sako, kad kol namie nebuvo vaikų, gyveno labai ramiai. Bet paskui štai kas nutiko. Mano brolis gimė anksčiau negu aš. Ir tėtis sako, kad Jonas bemaž iškart pradėjo triukšmauti, vos ūgtelėjo tiek, jog barškučiu pajėgė daužyti lovelės kraštą, kai tėtis norėdavo pamiegoti sekmadienio rytais. O vėliau Jonas visiškai įsisiautėjo. Todėl tėtis vadina Joną Didžiuoju Padauža. Mane -  Mažąja  Padauža. Mataš vis dėlto nesu tokia padūkusikaip Jonas. Kartais tyliu valandųvalandas. O vėliau susilaukėmedar vieno vaiko - Lotos. Ją tėtisvadina Rėksnele, nežinau kodėl. Mama mus vadina Jonu, Marijair Lota, tokie ir yra mūsų vardai. Nors kartais pavadina mane Mija Marija, kai kada taip mane šaukia ir Jonas su Lota.  Mes gyvename geltoname name, Puodžių gatvelėje.
    - Gal šioje gatvelėje senų senovėje gyveno puodžiai, bet dabar joje gyvena tik pramuštgalviai, - sako tėtis.
    - Verčiau vadintume ją Pramuštgalvių.Lota širsta, kad yra mažesnė už Joną ir mane. Jonui ir man leidžiama vieniems eiti į turgų, o Lotai ne. Šeštadieniais Jonas ir aš einame į turgų ir tenai iš senučių nusiperkame ledinukų. Ledinukų parnešame ir Lotai, nes taip reikia.
    Vieną šeštadienį lietus pylė kaip iš kibiro, tad negalėjome eiti įturgų. Bet mes pasiėmėme didelį tėčio skėtį ir vis tiek nuėjome, ir nusipirkome raudonų ledinukų. Namo irgi ėjome po skėčiu ir valgėme ledinukus, buvo labai linksma. Bet Lota tąkart negalėjo išeiti į kiemą, nes siaubingai lijo.
    - Kodėl šitaip lyja? - paklausė Lota.
    - Kad augtų rugiai ir bulvės ir mes turėtume ką valgyti, - pasakė mama.
    - O kodėl lyja ir turguje? - paklausė Jonas. - Kad augtų ledinukai?
Mama tiktai nusijuokė.
Kai vakare atsigulėme, Jonas man pasakė:
    - Žinai, Mija Marija, kai nuvažiuosime pas senelį ir močiutę, savo darže pasisodinsime ledinukų, o ne morkų, taip bus kur kas geriau.
    - Taip, nors morkos sveikiau dantims, - atsakiau. -Laistysime mano žaliu laistytuvėliu, na, tuos ledinukus.
Labai apsidžiaugiau, kad prisiminiau savo žalią laistytuvėlį, kurį turiu kaime pas senelius. Jis rūsyje ant lentynos.
Vasarą mes visada aplankome senelį ir močiutę.
Ar atspėsite, ką kartą padarė Lota kaime pas senelį ir močiutę? Ten už tvarto kūpso didžiulė mėšlo krūva, iš kurios dėdė Juhansonas mėšlą veža ir krato ant laukų, kad viskas gerai augtų.
    - O kam reikia mėšlo? - paklausė Lota. Ir tėtis paaiškino, kad viskas gerai auga, kai patręšiama mėšlu.
    - Bet dar ir lietaus reikia, - pasakė Lota, nes prisiminė mamos žodžius tą šeštadienį, kai pylė kaip iš kibiro.
    - Taigi, - pritarė tėtis.
Po pietų pradėjo lyti.
    - Gal kas matėte Lotą? - paklausė tėtis.
Bet mes jau seniai jos nematėme, tad suskatome ieškoti. Iš pradžių aplakstėme visą namą, atidarėme visas spintas, bet Lotos niekur nebuvo. Tėtis susijaudino, nes buvo prižadėjęs mamai ją žiūrėti. Galų gale išėjome jos ieškoti laukan, Jonas ir tėtis, ir aš, tvarte, ant šieno, visur.
Bet paskui užėjome už tvarto, o tenai - Lota, merkiama lietaus, stovi ant mėšlo krūvos, visa kiaurai peršlapusi.
    - Vaje, Lotele, kodėl tu čia stovi? - paklausė tėtis. Lota pravirko ir atsakė:
    - Kad užaugčiau tokia didelė kaip Jonas ir Mija Marija.
Ak, kokia ji naivi, ta Lota!

Toliau išsamiai analizuojama ištrauka. Mokiniai turi užpildyti tuščias teksto vietas:

Mano brolis vardu ................, aš - ........................, o mažoji mūsų sesė vardu......................
Todėl tėtis vadina Joną......................... . Mane - ............................. .
Ją tėtis vadina ............................. , nežinau kodėl.
Mes gyvename geltoname name, .................... gatvelėje.
Vieną šeštadienį lietus pylė ........................ , tad negalėjote eiti į turgų.
Kai nuvažiuosime pas senelį ir močiutę, savo darže pasodinsime ........................... , o ne morkų.

Mokinių klausiama: „Kodėl Lota stovėjo ant mėšlo krūvos per lietų?“

Mokiniai gali būti skirstomi grupėmis, poromis. Jie skaito skirtingas ištraukas (5 skyrelių) t.y. mokytojas atsižvelgia į klasės mokinių skaičių ir dominančias temas.

Lota užsispyrusi kaip sena ožka

Mūsų tėtis toks juokdarys. Kai pareina iš kontoros, mes pasitinkame jį prieškambaryje, Jonas, aš ir Lota. O tėtis juokiasi ir sako:
    - Oho, kokią krūvą vaikų aš turiu!
Kartą mes užlindome priebutyje už drabužių ir lindėjome tenai tyliai tyliai, tada tėtis paklausė mamą:
    - Kodėl namie taip tylu, ar vaikai susirgo?
Ir mes išlindome iš už drabužių, ir pratrūkome juoktis iš tėčio, o jis pasakė:
    - Negąsdinkite manęs šitaip. Kai pareinu, kad visi namai dundėtų ir bildėtų, antraip aš sunerimsiu.
Bet dažniausiai jam nėra jokio pagrindo nerimauti.
Kartą du sunkvežimiai susidūrė gatvelėje visai prie pat mūsų namo ir taip baisiai sužvangėjo, kad net Lota pabudo iš miegų. Ir pasakė:
    - Ką Jonas iškrėtė vėl?
Aišku, Lota mano, jog pasaulyje viskas trinksi ir bilda tik dėl Jono.
Lota tokia miela, jos tokios putnios kojukės. Jonas ir aš Lotą bučiuojame ir glėbesčiuojame, bet ji šito nenori. Lota daug ko nenori. Nenori gerti vaistų, nors ir būtinai turi gerti, kai suserga. Praėjusią savaitę Lota ėmė kosėti, tada mama norėjo jai sugirdyti vaistų nuo kosulio. Bet Lota sučiaupė lūpas ir purtė galvą.
    - Tu kvaišelė, Lota, - pasakė Jonas.
    - Aš ne kvaišelė, - atkirto Lota.
    - Taip, jeigu nenori gerti vaistų, tu esi kvaišelė, - pasakė Jonas. - Kai man reikia gerti vaistus, tada tiktai pasiryžtu gerti ir išgeriu.
O Lota jam atsakė:
    - Bet jeigu aš turiu gerti vaistus, tai pasiryžtu jų negerti ir negeriu.
Paskui ji vėl sučiaupė lūpas ir ėmė linguoti pirmyn ir atgal. Mama apkabino Lotą ir pasakė:
    - Ką gi, tai turėsi gulėti ir kosėti, vargšele Lota!
    - Taip, bet man nė valandėlės nereikės miegoti, - patenkinta atsakė Lota.
Vakarais Lota nenori gultis, iš tikrųjų gultis nenoriu ir aš. Man mama atrodo labai keista, nes nori, kad vakare eitume gulti, nors esame žvalut žvalutėliai, o rytą, kai miegame, ji mus žadina.
Vis dėlto gal Lotai reikėjo išgerti tų vaistų, nes kitą dieną ji dar labiau įsikosėjo ir įsislogavo ir mama nebeleido jos į lauką. O mane mama pasiuntė į siuvimo reikmenų parduotuvę, bet kai tenai stovėjau ir laukiau savo eilės, pro duris įbėgo visa snarglina Lota.
    - Eik namo, - paliepiau.
    - Žinoma, neisiu, - atkirto Lota. - Aš irgi norėjau į siuvimo reikmenų parduotuvę.
Ji traukė ir traukė nosimi, kol galop viena teta pirkėja paklausė:
    - Argi tu neturi nosinės?
    - Turiu, bet neskolinu nepažįstamiems, - atkirto Lota.
Papasakosiu apie Lotą daugiau. Kartą mama nusivedė mus pas dantistą, Joną, mane ir Lotą. Mama pastebėjo Lotos dantyje skylutę, tad dantų gydytojas turėjo ją užtaisyti.
    - Jeigu klausysi dantų gydytojo, gausi 25 eres, - pažadėjo mama Lotai.
Mama sėdėjo laukiamajame, o mes įėjome į gydytojo kabinetą. Pirmiausia jis patikrino mano dantis, bet nebuvo jokios skylutės, taigi išėjau pas mamą į laukiamąjį. Ir mudvi sėdėjome tenai ilgai ilgai, vis laukėme Jono ir Lotos, ir mama pasakė:
    - Tik pamanyk, Lota nerėkia!
Po valandėlės durys atsidarė ir Lota išėjo.
    - Ar buvai paklusni mergaitė? - paklausė mama.
    - Tai aišku, - atsakė Lota.    
    - O ką darė gydytojas? - paklausė mama.
    - Ištraukė dantį, - atsakė Lota.
    - Ir tu nerėkei! Kokia tu paklusni mergaitė, - pasakė mama.
    - Nee, aš nerėkiau, - tarė Lota.
    - Taip, kokia tu gera mergaitė, - pasakė mama. – Štai tavo erės.
Lota paėmė pinigėlį ir džiugiai įsidėjo į kišenę.
    - Parodyk, ar kraujuoja, - pasakiau.
Lota išsižiojo, bet aš nepamačiau, kad jai burnoje trūktų danties.
    - Juk gydytojas neištraukė tau nė vieno danties, - pasakiau.
    - Taip... bet ištraukė Jonui, - pasakė Lota.
Paskui išėjo Jonas ir dantų gydytojas taip pat. Jis parodė į Lotą ir pasakė:
    - Šitai panelytei negalėjau nieko daryti, nes ji nenorėjo išsižioti.
    - Per šitą vaiką visur gėda, - pasakė Jonas, kai ėjome namo.
    - Aš jo nepažįstu, - pasakė Lota. - Negaliu išsižioti prieš nepažįstamus žmones.
Tėtis sako, kad Lota užsispyrusi kaip sena ožka.

Važiuojame pas močiutę ir senelį

Kai atėjo vasara, su mama išvažiavome į kaimą pas močiutę ir senelį. Tėtis irgi turėjo tenai atvažiuoti per atostogas. Pas močiutę mes važiuojame traukiniu, nes mama nemoka vairuoti automobilio.
    - Traukinyje gražiai elkitės, kad mamai nebūtų rūpesčių, - pasakė tėtis, kai jau turėjome važiuoti.
    - Ar mums reikia gražiai elgtis tik traukinyje? - paklausė Jonas.
    - Ne, visur, - atsakė tėtis.
    - Bet tu sakei, kad tik traukinyje mes turime gražiai elgtis, - tarė Lota.
Traukinys kaip tik pajudėjo, ir tėčiui teliko mums mojuoti, mes irgi jam mojome ir šaukėme „sudie".
Nedidelėje kupė sėdėjome beveik vieni. Tenai dar sėdėjo toks senas dėdulė, tik jam vienam užteko vietos.
Lota laikė glėbyje savo Meškių, o aš vežiausi didžiausią savo lėlę, vardu Modė Ivona Marlenė.
Tam dėdulei ant smakro buvo karpa, ir kai jis trumpam išėjo ir atsistojo koridoriuje prie lango, Lota bemaž balsiai sušnibždėjo mamai:
    - Tam dėdulei ant smakro karpa...
    - Tyliau, - subarė mama, - dar jis išgirs.
Lota labai nustebo ir paklausė:
    - Tai jis pats nežino, kad ant smakro turi karpą?
Paskui atėjo konduktorius ir pažymėjo bilietus. Mamai ir Jonui, nes kol kas Lotai ir man bilietų nereikia.
    - O kiek metų šitai mergytei? - paklausė konduktorius ir parodė į mane. Atsakiau, kad netrukus būsiu šešerių.
Jis neklausė, kiek metų Lotai, nes matė, kad ji per maža turėti bilietą. Bet Lota pasakė: 
    - Man ketveri metai, o mamai trisdešimt dveji. O čia Meškius.
Konduktorius nusijuokė ir pasakė, kad visi Meškiai šiuo traukiniu gali važinėti be bilieto.
Iš pradžių sėdėjome ramiai ir žiūrėjome pro langą, bet paskui mums nusibodo. Jonas ir aš išėjome į koridorių, aplankėme kitas kupė ir pakalbinome žmones, kurių nepažinojome. Tarpais vis grįždavome pas mamą, kad ji nesijaudintų. Mama sėdėjo ir sekė Lotai vieną pasaką po kitos, kad ji ramiai sėdėtų. Mama nenorėjo, kad Lota eitų į koridorių, nes nežinia, ką ji gali iškrėsti, taip sakė mama.
    - Jei nepapasakosi apie Ožius Išdykėlius, eisiu į koridorių, - pagrasino Lota.
Traukinyje valgėme sumuštinius ir gėrėme limonadą. Lota nuėmė nuo savo sumuštinio griežinėlį dešros su lašinukais ir prilipdė prie lango. Mama ant jos supyko ir paklausė:
    - Kodėl lipdai dešrą prie lango?
    - Todėl, kad ji limpa daug geriau už mėsos kukulius, - atsakė Lota.
Mama dar labiau supyko. Ir turėjo ilgai ilgai valyti langą popieriniu rankšluosčiu, kol Lotos dešros nebeliko nė ženklo.
Kai traukinys sustojo stotyje, Jonui toptelėjo mintis, kad mes turime išlipti ir įkvėpti gryno oro. Tik niekaip negalėjome atidaryti durų, bet mums padėjo viena teta.
    - Ar jūs tikrai išlipate šitoje stotyje? - paklausė ji.
    - Taip, - atsakėme.
Žinoma, mums reikėjo išlipti, bet paskui vėl įlipti.
Išlipę iš traukinio mudu nuėjome iki paskutinio vagono, ir kaip tik tada, kai traukinys krustelėjo, įšokome į paskutinį vagoną ir perėjome per visą traukinį iki savo kupė. Kai pasiekėme kupė, pamatėme mamą ir tą tetą, kuri atidarė mums duris, jiedvi stovėjo ir kalbėjosi su konduktorium, ir mama šaukė:
    - Sustabdykite traukinį, nes mano vaikai išlipo!
Tada mes priėjome, ir Jonas pasakė:
    - Bet mes vėl įlipome.
Mama pravirko, o konduktorius ir ta teta, kuri padėjo mums atidaryti duris, mus aprėkė. Ir ko ji rėkauja, juk pati atidarė mums duris?
    - Dabar žygiuokit į kupė, sėskitės šalia Lotos ir kad man nė krust, - paliepė mama.
Bet Lotos kupė nebebuvo. Nė ženklo. Nedaug trūko, kad mama vėl būtų pravirkusį. Visi puolėme ieškoti Lotos. Galų gale suradome ją vienoje kupė gerokai toliau, tenai ji kažką pasakojo daugybei žmonių. Išgirdome jos žodžius:
    - Mūsų kupė važiuoja dėdulė su karpa, bet jis nežino, kad turi karpą.
Mama pačiupo Lotą ir nusitempė į mūsų kupė. Tenai turėjome sėdėti kaip pelės po šluota, nes mama buvo supykusi ir pasakė, kad būtų kur kas lengviau prižiūrėti bandą padūkusių veršelių negu mus.
Tada pagalvojau, jog netrukus pamatysiu veršelius pas močiutę ir senelį. Ir labai nudžiugau.
Močiutė ir senelis pasitiko mus stovėdami verandoje. O jų šuo, vardu Lukas, skalijo ir šokinėjo, sode kvepėjo vasara.
    - Ar čia ateina mano auksiniai vaikučiai? – paklausė močiutė.-  Taip, čia tie mieli auksiniai vaikučiai, - atsakė mama.
    - Ryt galėsite pajodinėti Juodžiu, - tarė senelis.
    -  Eime į klojimą, tenai pamatysite Murkos kačiukus, - tarė močiutė.
Lota patampė močiutei už prijuostės ir paklausė:
    - Ar indaujoje dar liko saldainių, močiut?
    - Na, turbūt liko, - atsakė močiutė. - Gal dar turiu spintoje vieną kitą saldainiuką, - pridūrė ji.
Tada pajutau, kad atvažiavome į senelio ir močiutės namus.

Lotos slogos diena

Tačiau bemaž pati linksmiausia vieta pas močiutę ir senelį yra žaidimų trobelė, kur žaisdavo mama ir teta Kaisa, būdamos mažos. Toji trobelė raudonos spalvos ir stovi sodo kampe, link jos veda takelis, o už jos plyti pievelė, kurioje auga saulutės. Trobelėje yra balti baldeliai, stalas, kėdės ir spinta, o spintoje - pietų servizėlis, keptuvėlė, lygintuvėlis ir ropinukė su stiklinaitėmis sultims. Trobelėje gyvena mamos ir tetos Kaisos lėlės. Tenai yra ir suolelis, kuris priklausė močiutei, kai ji buvo maža, tik pamanykite, kokių senų gali būti suolelių!
Vieną dieną, būdami pas močiutę ir senelį, žaidėme toje trobelėje. Žaidėme, kad Jonas tėtis, aš mama, o Lota - namų pagalbininkė, vardu Maikena.
    - Dabar tėtis eis su mažyle į lauką, - tarė Jonas, pasiėmė vežimėlį su tetos Kaisos lėlyte ir išstūmė į sodą.   
    - O aš sutvarkysiu virtuvę, - pasakė Lota.
    - Ne, pirmiausia suslėgsime sūrį, - pasakiau, juk aš turėjau skirstyti darbus, nes buvau mama.
    - Niekas neslėgs sūrio, kol išplausiu grindis, - pareiškė Lota.
Bet tada Jonas ir aš pasakėme, kad išvarysime Lotą, jeigu ji neklausys. Taigi slėgėme sūrį. Kai slėgi sūrį, imi juodųjų serbentų ir aviečių, sudedi į nosinę, tada išspaudi sultis, o iš liekanų nosinėje padarai apvalius sūrelius, baisingai rūgščius.
    - Tai ar dabar galima galų gale išplauti virtuvę? - paklausė Lota.
Pasiėmusi kibirą ji nuėjo į močiutės virtuvę vandens, kone visą išpylė ant žaidimų trobelės grindų ir pradėjo trinti šepečiu, kurį muilino. Permirko nuo galvos iki kojų.
    - Tu čia plaukioji, taip? - paklausė Jonas, jau pavežiojęs mažylę.
    - Aš plaunu virtuvę, - atsakė Lota. - Virtuvę plauti smagiausia.
Bet aš ir Jonas turėjome padėti ir susemti vandenį. Lota nenorėjo. Tik stovėjo šalia ir žiūrėjo.
Maikena, tikroji Maikena, mėgsta dainuoti ir šokti, ji kilnoja kojas ir traukia: „Tra lia ly, tra lia ly, kaip tu man patinki", - štai ką dainuoja Maikena.
Lota elgėsi visai kaip Maikena, kilnojo kojas ir dainavo: „Tra lia ly, tra lia ly, kaip tu man išmirksi". Dainuodama „išmirksi", nusikabino nuo trobelės sienos plakiklį, panardino į grindų kibirą ir aptaškė vandeniu Joną ir mane, pati leipdama iš juoko. Tada mudu supykome ir pasakėme, kad jei tokia kvaiša, tegu pati susemia vandenį. Bet Lota ir toliau kilnojo kojas ir dainavo „kaip tu man išmirksi". Trobelės grindys buvo ištisai muilinos, ir kai Lota pašoko kuo aukščiau, pargriuvo ir trenkėsi galva į spintą, vargšelė! Ji riktelėjo ir pasakė:- Būti Maikena visai nelinksma.
Tada išėjo laukan ieškoti katino, o Jonas ir aš ėmėme žaisti, kad alyvų lapai yra špinatai, taigi sūrį valgėme su špinatais, nors tik žaidėme.
Staiga išgirdome klykiant Lotą, o kai pasižiūrėjome, pamatėme, kad ji tempia katiną už uodegos, o tas piktai ją drasko. Lota atbėgo pas mus į trobelę verkdama ir pasakė:
    - Tik sučiupau per vidurį, o jis kad drėks man!
Mamos ir močiutės namie nebuvo, tad nuėjome ieškoti Maikenos, kad duotų pleistro Lotai. Virtuvėje jos neradome. Bet Lota, kai leido vandenį plauti trobelės grindims, buvo pamiršusi užsukti vandens čiaupą, tad pasakysiu, kad ant virtuvės grindų vandens buvo dešimtkart daugiau negu žaidimų trobelėje, kai Lota plovė grindis. Jonas nubrido ir užsuko čiaupą, o tada pasirodė ir Maikena. Ji suplojo rankomis ir sušuko:
    - Ką tu čia darai, Jonai?
    - Jis plaukioja, - atsakė Lota, net leipėdama iš juoko. Bet Maikenai rūpėjo, kas paliko atsukęs čiaupą, tada Lota prisipažino:
    - Aš.
    - Bet kodėl? - paklausė Maikena.
    - Šiandien man slogos diena, - atsakė Lota.
Lota sako „slogos diena" tada, kai turi galvoje „bloga diena", kai jai nesiseka. Bet aš manau, kad Lotai bemaž kasdien nesiseka.
Maikena iššluostė grindis, uždėjo Lotai ant įdrėskimų pleistro, pagirdė mus prie virtuvės stalo kakava su bandelėmis, šokdama ir dainuodama: „Tra lia ly, tra lia ly, kaip tu man patinki".
Lota sukirto penkias bandeles, Jonas keturias, o aš tris.
    - Kokia maloni šita slogos diena, - tada pasakė Lota. Ji kiek pajėgdama stipriau apglėbė Maikena ir padainavo: - „Tra lia ly, tra lia ly, aš bučiuoju tave".
Ir pabučiavo, o Maikena pasakė, kad ji nuostabus vaikutis.

Visi skriaudžia Lotą

    Kartą, kai Lotai iš Pramuštgalvių gatvės sukako penkeri metukai, vieną rytą ji pabudo jau supykusi. Ji sapnavo kažką negera, o Lota, ta paikšelė, manė, jog sapnai tikri. Todėl ir supyko.
    - Jie primušė mano Meškių! - suriko Lota, kai mama atėjo pasižiūrėti, ko ta Lota aštuntą valandą sėdi lovoje ir žliumbia.
    - Kas primušė tavo Meškių? - paklausė mama.
    - Jonas ir Mija Marija, - suriko Lota.
    - Lotele, čia tu tik sapnavai, - pasakė mama. - Jonas ir Mija Marija išėjo į mokyklą - jie neturėjo laiko mušti tavo Meškiaus.
    - Vis tiek primušė, nors ir neturėjo laiko, - klykė Lota glostydama vargšą Meškių.
Lotos Meškius - storulis paršiukas, kurį jai mama pasiuvo iš rožinio audinio ir padovanojo, kai Lotai suėjo treji metukai. Tada Meškius buvo švarutis, rožinis ir dailus, o dabar visas purvinas ir tikrai atrodė kaip paršiukas, bet Lota manė, kad tai lokiukas, todėl ir vadino Meškium, nors Jonas sakė:
    - Cha cha, čia visai ne lokys, o paršelis.
    - Tu kvailys, - atkirsdavo Lota, - aišku, kad lokys!- Tai tu taip manai, - sakydavo Jonas. - Bet norėčiau sužinoti, kaip manai, čia šiaurės lokys ar paprastas?
    - Aš manau, kad čia paršinis lokys, - atsakydavo Lota, - ot taip!
Lota mylėjo savo paršinį lokį. Guldydavosi jį į lovelę naktimis ir daug su juo šnekėdavosi, kai negirdėdavo Jonas ir Mija Marija. Bet dabar Meškius liūdnas gulėjo ant pagalvės, nes kaip manė Lota, Jonas ir Mija Marija jį primušė. Ji verkė, glostė Meškių ir kalbėjo:
    - Vargšeli Meškiau, pažadu, kad iškaršiu kailį Jonui ir Mijai Marijai!
Jonas, Mija Marija, Lota, mama ir tėtis gyveno geltoname name Pramuštgalvių gatvėje. Kiekvieną rytą Jonas ir Mija Marija eidavo į mokyklą, o tėtis į kontorą. Namie likdavo tik mama ir Lota.
    - Kokia laimė, kad turiu savo mažylę Lotą, - sakydavo mama, - antraip gaučiau kiūtoti namie vienui viena ištisas dienas.
    - Taip, tavo laimė, kad turi mane, - tada atsakydavo Lota. - Antraip tavęs būtų gaila.
Bet šį rytą Lota to nesakė, nes buvo labai supykusi. Ji visai nekalbėjo, tik sėdėjo ir čiaupė lūpas kaip kokia surūgėlė. Kai jai reikėjo apsirengti, mama atnešė baltą megztinį, kurį Lotai buvo numezgusi močiutė.
    - Tik ne šitą, - pareiškė Lota. - Jis duria ir graužia.
    - Aišku, kad ne, - pasakė mama. - Pačiupinėk, koks švelnus ir minkštas.
    - Ne, jis duria ir graužia, - net nečiuptelėjo megztinio Lota. - Noriu savo aksominės suknelės.
Melsva aksominė suknelė buvo pats gražiausias Lotos drabužėlis. Lota ją vadino „samanine suknele". Ir šiandien norėjo ja apsivilkti, nors buvo tik ketvirtadienis, paprasčiausias ketvirtadienis.
    - Suknele galėsi apsivilkti sekmadienį, - pasakė Mama. - O šiandien apsivilksi megztiniu.
    - Tada verčiau vaikščiosiu nuoga, - pareiškė Lota.
    - Tai ir vaikščiok, - pasakė mama ir nuėjo į virtuvę.
Lota liko sėdėti vaikų kambaryje, pikta ir nuoga, žinoma, ne visai nuoga. Ji vilkėjo trumpais marškinėliais, mūvėjo kelnaitėmis, kojinėmis, buvo apsiavusi batais.
    - Vis dėlto beveik nuoga, - pasakė Lota Meškiui - tik su juo vieninteliu juk galėjo pasikalbėti.
    - Lota, gal ateitumei išgerti kakavos, - sušuko mama iš apačios.
    - Kurgi ne, - sumurmėjo Lota tebesėdėdama.
    - Atsiliepk, Lota, - šūktelėjo mama. - Norėtumei kakavos ar ne?
Lota buvo labai patenkinta. Tegu mama stovi tenai ir vis klausia ir klausia, ar Lota norėtų kakavos. Lota nė nemanė atsiliepti, ir jai buvo labai gera, kad neatsiliepia šaukiama mamos.
Bet ji buvo išalkusi ir mielai būtų išgėrusi kakavos, tad trupučiuką padelsusi pasiėmė Meškių ir nulipo laiptais į apačią. Lėtai lėtai, sustodama ant kiekvieno laiptelio. Kad mama nežinotų, ketina Lota gerti kakavą ar neketina.
    - Dar pasižiūrėsiu, kaip elgsiuos, - tarė Lota Meškiui.
Ir įėjo į virtuvę.
    - O, štai ir mūsų Lota, - tarė mama.
Lota tyliai stovėjo pas duris ir raukėsi, kad mama suprastų, jog ji vis dar tebepyksta.
Mama ir Lota paprastai pusryčiaudavo virtuvėje. Tenai visada būdavo labai jauku. Ir dabar buvo jauku. Pro langą švietė saulė, o ant stalo stovėjo pilnas kakavos mėlynas Lotos puodelis, šalia jo gulėjo sumuštinis su sūriu. Kitais rytais Lota taukšdavo neužsičiaupdama, o šiandien nieko nesakė. Ir mama sėdėjo, gėrė kavą, skaitė laikraštį ir taip pat nieko nesakė.
Galop Lota prašneko:
    - Jeigu jau taip būtina, galėčiau išgerti truputį kakavos.
    - Ne, visai nebūtina, - atsakė mama. - Beje, pirmiausia tu turi apsirengti.
Žinoma, Lota jau ir taip buvo pikta, o dabar visai pasiuto. Ak, kokia kvaila mama, neduoda jokių drabužių, tik tą bjaurų megztinį, kuris duria ir graužia, o dabar dar ir badu marina. Ak, kokia mama kvaila!
    - Kvaile tu! - suriko Lota ir treptelėjo koja.
    - Ką gi, Lota, - pasakė mama, - dabar jau gana. Žygiuok į vaikų kambarį ir sėdėk tenai, kol būsi gera.
Tada Lota taip suklykė, kad tikriausiai buvo girdėti ir tetos Berg name kaimynystėje. Ir Lota išėjo iš virtuvės, užlipo laiptais ir įsmuko į vaikų kambarį ištisai klykdama, taigi teta Berg savo name tik kraipė galvą ir kalbėjo:
    - Tikriausiai Lotelei vėl skauda pilvą!
Bet Lotai neskaudėjo jokio pilvo, ji šėlo iš pykčio. Ir kai jau visiškai nebežinojo, kur dėtis iš pasiutimo, pamatė baltą megztinį. Tas gulėjo ant kėdės, regis, pasirengęs dar smarkiau graužti. Lota sustaugė ir šveitė megztinį ant grindų. O tada ji nutilo. Mat ant grindų visai prie pat megztinio dabar gulėjo žirklės, kuriomis Lota paprastai karpydavo iš popieriaus lėles. Lota tylutėliai paėmė žirkles ir iškirpo megztinyje didžiulę skylę.
    - Taip tau ir reikia, - pasakė Lota. - Kad dūri ir grauži.
Lota įkišo ranką per skylę. Oi, kokia didžiulė, kaip baisu matyti, kad visa ranka išlenda ten, kur neturėtų lįsti jokia ranka. Lota išsigando.
    - Pasakysiu, kad šuo ją iškando, - tarė ji Meškiui.
Lota iškėlė megztinį priešais save ir ilgai į jį žiūrėjo. Tada paėmė žirkles ir nukirpo vieną rankovę.
    - Pasakysiu, kad šuo siaubingai sukandžiojo visą megztinį, - tarė Lota.
Tada vėl iškėlė megztinį priešais ir ilgai į jį žiūrėjo. Paskui paėmė žirkles, nukirpo ir kitą rankovę.
    - Dar niekuomet nebuvau mačiusi tokio didelio šuns, - pasakė Lota.
Ir tada jau kaip reikiant išsigando.
Ji susuko megztinį į gniutulą ir įgrūdo į popierių krepšį. Daugiau jo nebematys. Kaip tik tada iš apačios pašaukė mama:
    - Lota, ar tu jau gera?
Tada Lota tylutėliai pravirko ir pasakė:
    - Ne, nė truputėlio. - Paėmė į glėbį Meškių ir suspaudė. - Nors tai ir suprantama, - tarė Lota, - nes visi mane skriaudžia.
Taip nebuvo, ir Lota tą žinojo, bet jeigu sukarpai megztinį, reikia ką nors apkaltinti.
    - Taip, todėl, kad visi mane skriaudžia, - pasakė Lota Meškiui. - Todėl aš ir karpau drabužius.
Ji pašnairavo į popierių krepšį, kur įmetė megztinį.
    - Beje, jį sudraskė šuo, - pasakė Lota.

„Ir naktimis būnu viena..."

Ir Lota liko viena. Teta Berg atnešė jai valgio. Lota nuleido pintinėlę, joje buvo vėl įdėta limonado, du šiaudeliai ir šaltas mėsos pjausnys.
    - Beveik taip pat gerai kaip pas Niumanus, - pasakė Lota Meškiui.
Pavalgiusi Lota vėl nušluostė dulkes nuo baldų. Paskui atsistojo prie lango ir ėmė iš viršaus stebėti, ką veikia Niumanai. Jonas ir Mija Marija sode žaidė kroketą su tėčiu. Visos obelys žydėjo, atrodo kaip didžiulė gėlių puokštė, galvojo Lota. Gražumėlis.
    - Linksma žaisti kroketą, - pasakė Lota Meškiui. - Bet ne taip linksma, kaip turėti savo namų ūkį.
Netrukus sutemo. Tada tėtis, Jonas ir Mija Marija suėjo į savo geltoną namą. Lota atsiduso. Jai nebeliko į ką žiūrėti.
Tad ilgai stovėjo prie lango, žvelgdama laukan, tuo tarpu tetos Berg šlamštinei daržinei nutiko tai, ko Lota visiškai nelaukė. Čia sutemo, ir atsigręžusi Lota tą pamatė. Tamsa buvo užliejusi kertes, tvyrojo tenai juodut juodžiausia. Ji atšliaužė ir į Lotos kambarėlio vidurį, tik palei langą dar buvo šviesėliau.
    - Verčiau mudu atsigulsime, nes netrukus nieko nebematysime, - pasakė Lota Meškiui.
Ji skubiai paguldė Violą Linėją į lėlių lovytę, o Meškių į vaikišką. Paskui pati atsigulė šalia Meškiaus ir apsiklojo net nosį.
    - Ne todėl, kad bijau tamsos, - pasakė ji, - tiktai man liūdna.
Atsiduso keliskart, paskui atsisėdo ir įsistebeilijo į tamsą.
    - Ak, - ištarė ji ir vėl palindo po apklotu. Stipriai prispaudė prie savęs Meškių.
    - Dabar Jonas ir Mija Marija tikriausiai irgi guli, - pasakė ji. - O mama ir tėtis ateina palinkėti labos nakties juodviem. Bet ne man...
Lota atsiduso. Vien tik šitas atodūsis pasigirdo palėpėje, nes čia buvo tylu tylu. Neturėtų būti šitokio tylumo, pamanė Lota, todėl ėmė dainuoti.
Kai pareinu į savo namelį
ir naktimis būnu viena, -
padainavo Lota, tada nutilo ir atsiduso.
Pamėgino vėl:
Kai pareinu į savo namelį
ir naktimis būnu viena...
Bet vargšelė Lota nebegalėjo dainuoti, pravirko. Tada laiptais užlipo tėtis, dainavo jis:
Užsidegu čia žiburėlį,
tiktai katinas murkia šalia.
Lota kaip reikiant įsiverkė.
    - Tėti, - suriko ji, - norėčiau bent katino.
Tada tėtis iškėlė Lotą iš lovelės ir suspaudė glėbyje.
    - Žinai, Lota, - pasakė tėtis. - Namie mama labai liūdi, gal tu vis dėlto galėtumei persikraustyti namo Kalėdoms?
    - Aš noriu persikraustyti dabar! - suriko Lota.
Taigi tėtis paėmė Lotą ir Meškių ir parnešė į geltoną namą pas mamą.
    - Lota jau parsikraustė namo, - šūktelėjo tėtis, kai įėjo į priebutį.
Mama sėdėjo svetainėje prie židinio. Ji išskėtė rankas ir paklausė:
    - Tikrai? Tai tu parsikraustei, Lota?
Lota puolė mamai į glėbį ir taip verkė, kad ašaros pliaupė upeliais. - Taip, aš visą savo gyvenimą gyvensiu pas tave, -pasakė Lota.
    - Kaip smagu, - pasakė mama.
Paskui Lota ilgai sėdėjo mamai ant kelių, tik verkė ir nieko nekalbėjo, bet vėliau paklausė:
    - Mama, dabar turiu kitą baltą megztinį, kurį gavau iš tetos Berg, ar gerai?
Mama nieko neatsakė. Tylėjo ir žiūrėjo į Lotą. Tada Lota nuleido akis ir sumurmėjo:
    - Aną aš sukarpiau, norėčiau už tai atsiprašyti, bet negaliu.
    - O jeigu aš taip pat paprašysiu atleisti, - tarė mama. - Jeigu pasakysiu štai taip: atsiprašau, Lotele, už visus tuos kartus, kai negerai su tavimi elgiausi.
    - Taip, tada ir aš galiu atsiprašyti, - pasakė Lota.
Ji apsikabino mamai už kaklo, prisiglaudė taip stipriai, kiek pajėgė, ir išbeldė:
    - Atleisk, atleisk, atleisk, atleisk!
Tada mama nunešė Lotą į vaikų kambarį, paguldė į jos nuosavą dailią lovelę, kur buvo paklodė ir rožinis apklotas, kurį Lota paguldyta paprastai pašydavo. Atėjo ir tėtis, jie abu pabučiavo Lotą ir palinkėjo:
    - Labanakt, mieloji Lotele. Ir išėjo.
    - Kokie jie geručiai, - pasakė Lota.
Jonas ir Mija Marija jau taisėsi miegoti, bet Jonas pasakė:
    - Taip ir žinojau, kad nepasiliksi tenai visą naktį. Lota atkirto:
    - Bet aš būsiu tenai dieną ir žaisiu, štai kaip. Ir jeigu mušite mano Meškių, tu ar Mija Marija, tai abiem iškaršiu kailį, štai kaip.
    - Mums nė motais tavo senas Meškius, - pasakė Jonas. Ir užmigo.
O Lota dar valandžiukę nemiegojo ir patyliukais dainavo:
Kai pareinu į savo namelį
ir naktimis būnu viena,
užsidegu čia žiburėlį,
tiktai katinas murkia šalia.
    - Bet ši dainelė ne apie mane, o apie kitą Lotą, - pasakė Lota.




    Mokytojas organizuoja skaitymą, bet tai atlieka patys mokiniai. Mokiniai perskaitytą teksto dalį pristatyti gali įvairiai – schema, papasakoti, kurti vaidinimą, nupiešti, sukurti eilėraštį, dainą ir pan.



Pamokos pabaigoje mokiniai pildo lentelę – reflektuoja:      spaudžia nuorodą
 

 

Ką sužinojau apie Lotą? Įdomiausia knygos dalis Labiausiai patikęs grupės pristatymas
     

 


 

   1.2. Vytauto V.Lansbergio pasakos
 

 Priemonės – Vytauto V. Lansbergio knyga „Obuolių pasakos“, kortelės su žodžiais, lenta arba kompiuteris, jei yra ir Multimedia

Mokiniai skaitys „Pasaką apie Obuolį Antaną“ iš knygos „Obuolių pasakos“.

    Jei dar pamenate, bobų vasarą prie obels atvažiavusios bobos nupurtė nuo šakų bemaž visus obuolius ir nuvežė juos į „SULČIŲ SPAUDYKLĄ". Tačiau ant obels dar liko nenupurtyti keli obuoliai, o ypač toks vienas tylenis obuolys Antanas. Vakare, po visų šitų tragiškų įvykių, prie obels atėjo Šalna. Dabar tęsiame šio pasakojimo tęsinį...

    Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad Šalna buvo labai nemaloni moteriškė, ir jos jausmai 
buvo labai šalti. Gal net,sakyčiau, tokių savybių kaip jausmai Šalna išvis neturėjo - ji turėjo dantis, kuriuos naudodavo vietoj jausmų. Tarkim, rudenį kur pamiškėj sutikusi kokį nors padarą, Šalna jį čiupdavo tiesiai už gerklės savo aštriaisiais dantim, tuo išreikšdama ne tik jausmus, bet ir visa kita... Pastarasis padaras kaisdavo it Šalnos pakąstas. Po tokios nemalonios, saky­tume, procedūros tam padarui dažniausiai nutrūkdavo Gyvenimo siūlas. Tie, kurių Gyvenimo siūlai būdavo labai ploni, numirdavo greičiau, o tie, kurių storesnį - per savaitę, kartais dvi...

    Obuolys Antanas vietoj Gyvenimo siūlo buvo pasirišęs 0,35 mm skersmens valą, kad kartais Šalna jo nepakąstų. Na, priėjo Šalna prie obels, išsižiojo, bet niekaip negaliAntano Gyvenimo valo perkąst. Ir taip bandė, ir kitaip -nieko nepavyko... Atsisėdo Šalna be galo nusiminus po Obelim ir apsiverkė, net kruša iš akių pabiro.    
    - Ko čia  krušą barstai,  besarmate,  šalta gi,  - sako Antanas, besisiūbuodamas ant šakos.        
    - O kaipgi aš krušos nebarstysiu, jei tavęs jauno bernužėlio niekaip perkąst negaliu... Ir kas tu per žmogus?     
    - Aš ne žmogus, o obuolys Antanas, - mandagiai Šalną -pataisė Antanas ir abejingai pridūrė:
    - Žinai, ką aš tau pasakysiu... Jei jau taip nori, gali mane perkąst per pusę, vis tiek aš čia vieną gražią dieną supūsiu.                 
Taip taręs, ryžtingu mostu Antanas pats nusitraukėGyvenimo valą ir bumbtelėjo ant žemės prie pat Šalnos.
    - Gali perkąst tiek kartų, kiek tik širdis geidžia, - pridūrė jis. - Jei nori tris, o jei nori — penkiolika...
    - Neturiu dabar apetito, - atsakė Šalna, - man bloga. Depresija*, skrandis neveikia. Suvalgysiu kada nors vėliau. O dabar aš norėčiau tau papasakoti tikrąją savo gyvenimo istoriją...

Tada Šalna įsidėjo obuolį Antaną į skreitą** ir ėmė jam šaltu veidu pasakoti.

* Depresija - tokia obuolių bei kitų neprinokusių būtybių liga, kai juos iš visų šonų labai stipriai suspaudžia gyvenimo presai.
**Skreitas - tai tokia vieta tarp kojų, kur galima ką nors pasidėti.

    Išrenkama  20 žodžių ir frazių. Paruoštą kortelių su žodžiais komplektą mokytojas išdalina mokinių poroms. Mokiniai rūšiuoja korteles į grupes, kurios jiems atrodo prasmingos. Mokiniai tariasi, argumentuoja savo nuomonę. 

 

Peržiūrėkite pateiktą žodžių sąrašą. Nuspręskite, kurie žodžiai priklauso tai pačiai grupei ar kategorijai, ir įvardinkite kiekvieną grupę. Pasistenkite suskirstyti žodžius į kuo mažiau grupių. Ieškokite, kas tuos žodžius jungia.
Sutvėrimai, dantys vietoj jausmų, Bobų vasara, sulčių spaudykla, skrandis neveikia, gudresni obuoliai, tylenis, depresija, šalna, gyvenimo valas, neturiu apetito, obuolys Antanas, aštrieji dantys, jausmai šalti, bumbtelėjo ant žemės, perkask per pusę, jaunas bernužėlis, obelų drebėjimas, krušą barsto, bobos.

Mokiniai užduotį atlikti galėtų  taip:

    Darbas pristatomas klasei, aptariama, diskutuojama, kas ir kodėl taip parašė. Tuomet skaitoma pasaka. Mokiniai vėl grįžta prie užduoties – dar kartą tikslinama ir aptariama. Mokiniai suskirstomi į 4 grupes pagal ištrauktus lapelius, ant kurių parašyti veikėjai – kiekviena grupė turi pristatyti nurodytą veikėją. Kaip pristatyti, pasirenka patys - pasakoja, suvaidina, piešia, šoka, sukuria eilėraštį, dainą ir pan.
Mokiniai, pasitarę poroje, vienu sakiniu lentoje turi parašyti, kas jiems labiausiai toje pasakoje patiko, sudomino. Taip yra išrenkamas labiausiai patikęs pasakos epizodas. 

  Galima pasakos klausytis http://www.youtube.com/watch?v=kaOsPSh-jkE 

 



Ką sužinojau apie šalną? Įdomiausia pasakos dalis Labiausiai patikęs grupės pristatymas
     

 

 1.3. J.Degutytės poezija1.2. Užduotys 3-4 kl.
 

 Priemonės – J.Degutytės eilėraščio „Akmenėlio prašymas“ kopijos, užduočių lapai, CD grotuvas. 

Iš anksto mokiniams skiriamas savarankiškas J.Degutytės eilėraščio „Akmenėlio prašymas“ skaitymas. 

Dar saulė miega. Dar nebunda paukštis.
Dar kalbasi giria su dangumi.
Tokia tyla, kad pienės pūkas girdi,
kaip šnabžda akmenėlis pakrūmy.
 
Jis prašo žemės, kad padovanotų
gimimo dieną jam dvi kojeles,
nes nori jis toli toli keliauti
į žemuogių ir pasakų salas.

Pateikiamos užduotys bei klausimai, kurie atskleistų eilėraščio idėjinius – estetinius ypatumus ir tekste užfiksuotą intonaciją: perskaitykite tekstą, atkreipdami dėmesį į poetinių vaizdų savitumą (kokiais pojūčiais suvokiame atskirų įvaizdžių prasmę, kokią nuotaiką, asociacijas jie sukelia), kokie eilėraštyje išreikšti poetės išgyvenimai, kokie vaizdai, detalės, intonacijos juos ryškiausiai atskleidžia, ką ir kodėl, skaitant eilėraštį, jūsų nuomone, būtinai reikėtų išryškinti.

Papildoma informacija mokytojams:
http://vddb.laba.lt/fedora/get/LT-eLABa-0001:J.04~2008~ISSN_1822-7309.V_6.PG_164-171/DS.002.0.01.ARTIC
 

    


 

    Mokiniai rašo į duotą schemą. Aptariami mokinių atsakymai, mokytojas juos papildo, apibendrina. Tuomet bandoma kūrinį iliustruoti, atkreipiant dėmesį į ryto vaizdus, akmenėlio svajonių vaizdavimą, pienės pūką. Darbai aptariami ir mokiniai mėgina raiškiai skaityti eilėraštį, motyvuodami savąjį skaitymo variantą.  Tuomet klausomasi aktoriaus (arba raiškiai skaitančio mokytojo) skaitymo įrašo. Palyginama, daromos išvados:


Skaitančiojo vardas Eilėraščio skaitymo
Privalumai Trūkumai
     

 

Ką sužinojau apie akmenį? Labiausiai patikęs eilėraščio iliustravimas Labiausiai patikęs eilėraščio skaitymas
     



 

 1.4. L. Degėsio poezija ir muzika


Priemonės – L.Degėsio eilėraščio „Šimtakojis“ kopijos, kompiuteris su Multimedia, grupės „Tele bim bam“ dainos ‚,Šimtakojis“ įrašas, lenta, lapeliai su nurodytomis variacijomis, užduočių lapeliai.

Mokiniai  skaito L.Degėsio eilėraštį „Šimtakojis“

Ak, pūkuotas švelnus šimtakoji,
Kur per vasarą sveikas bėgioji?
Kiek tu batų porų nunešioji,
Šimtakoji vikrus, greitakoji.

Kiek tau batų kas rytą valyti,
Jie sušlampa, kai pradeda lyti,
Kaip sunku tau batus nusiauti,
Kaip keblu juos prie durų sukrauti.

Kaip keistai per balas tu šokuoji,
Gal tau skauda penkioliktą koją?
Tu lekioji, gal būt nesveikuoji?
Šimtakoji, o gal tu pankuoji?
 
Aš norėjau dar daug ko paklausti,
Aš norėjau tau ranką paspausti,
Bet bijojau, nes jau nežinojau
Ką paduosi man - ranką ar koją.

Taikomas „Vokalinių variacijų“ metodas, kai mokiniai daug kartų skaito tą patį eilėraštį skirtingomis intonacijomis, kurių variacijos pavadinimas užrašytas lapelyje - liūdnai, išdidžiai, linksmai, it plepalą, grėsmingai, pašnabždom, rėkte išrėkti, piktai. Lapelis traukiamas burtų keliu arba mokiniai pasirenka patys. Jie pasiskirsto grupelėmis ir treniruojasi. Tuomet išrenkamas atstovas, kuris pristatys. Skirtingos variacijos parašomos lentoje, o klausant grupės atstovų, reikia pasakyti, kur kokia. Taip iš karto patikriname, ar tinkamai skaitėme. Mokiniai išsako nuomonę apie pasirengimą skaitymui:


Labai patiko..... Sunkiausiai sekėsi....

Klausomasi grupės „Tele bim bam“ dainos ‚,Šimtakojis“ įrašo. 
 http://www.youtube.com/watch?v=myS6rf6_Oyg

Lyginamas L.Degėsio eilėraštis ir daina, remiantis šiais kriterijais:



Kriterijai Eilėraštis Daina
Pavadinimas    
Tekstas:
skirtumai ir panašumai
   
Trukmė    

 

 

Ką naujo sužinojau apie eilėraščių skaitymą? Labiausiai patikęs dainos epizodas Labiausiai patikęs eilėraščio skaitymas
     





 1.5. Paslaptingi laiškai
 

 Priemonės – dėžutė, laiškas, Lietuvos žemėlapis,  kompiuteris su internetu, enciklopedijos ar žinynai apie galvijų veisles,  Jujjos ir Tomo Wieslanderių knygos apie Mamulę Mū. 

    Į klasę atnešame dėžutė. Mokiniai arba mokytoja išsiima vieną laišką iš dėžutės, perskaito jį ir atlieka laiške pateiktas užduotis:


1 užduotis.Mokiniai gavo laišką iš karvės, kurios vardas Mamulė Mū. Laiške karvė teiravosi, kas yra vaikas. Ji buvo girdėjusi, kad šios klasės vaikai yra ypač protingi, todėl iš jų ji norėtų sulaukti atsakymo į savo klausimą. Prieš tai karvė norėtų sužinoti šiek tiek daugiau apie kiekvieną vaiką, todėl jie rašo laiškus ir pasakoja apie save. Laiško pavyzdys:

Labas Mamule Mū,
Mano vardas Kasparas. Aš esu berniukas ir bijau lokių, vilkų ir lapių. Dar turiu paslaptį, kurios negaliu atskleisti. Man gerai sekasi matematika. Bet nesiseka šokti. Mano svajonė būti laimingam visą gyvenimą. Aš esu geras, bet kartais būnu išdykęs ir prikrečiu kvailysčių. Turiu brolį ir jaunesnę seserį, ir dar vyresnę seserį. Aš klausau savo mamos ir tėčio.

Vaikai perskaito parašytus laiškus. Mokytoja kartu su vaikais apibendrina jų mintis, paaiškinimus, kas yra vaikas.

 

    2 užduotis.Mamulė Mū, kuri gyvena vienoje Švedijos fermoje, padėkoja už laiškus ir paprašo vaikų dar vienos paslaugos: sugalvoti vardą jos ką tik gimusiam veršiukui. Vardas turi prasidėti raide „L“. Mokytoja su vaikais Lietuvos žemėlapyje ieško „L“ raide prasidedančio miestelio pavadinimo. Išrenka gražiausią vardą. Gali ir nupiešti veršiuką.

    Jeigu būtų vaikams įdomu, gali pagalvoti, kokios veislės galėtų būti Mamulė Mū. Jei klasės vaikai yra skaitę vieną iš knygų apie šią heroję, tuomet galėtų sugalvoti (o gal surado tekste), kokios veislės yra ši karvė.

Įdėjų žemėlapis

 Refleksija mokytojams:

-    Kas pavyko mokiniams, atliekant konkrečią užduotį?
-    Kokie sunkumai kilo?
-    Ką siūlytumėte keisti?
 
Lentelėje procentais įvertinkite kiekvieną užduotį, kiek ji buvo tinkama gabiems mokiniams ugdyti (pvz.: 100% - tiko puikiai, 50% - vidutiniškai ir t.t.)

 


El.Nr. Užduotys Procentai
1. Švedų rašytoja Astrida Lindgren  
2. Vytauto V.Lansbergio pasakos  
3. J.Degutytės poezija  
4. L.Degėsio poezija ir muzika  
5. Paslaptingi laiškai  
II skyrius - Rašymas 1-2 klasėse



II skyrius
Rašymas 1-2 klasėse



Atlikę užduotis, mokiniai gebės:

-    rašyti be klaidų įsimintinos rašybos žodžius
-    taisyklingai vartoti veiksmo žodžius skirtingose situacijose;
-    parašyti žodžius pagal abėcėlę;
-    kūrybiškai vartoti veiksmo žodžius;
-    taisyklingai jungti raides;
-    parašyti rišlų 5 ir daugiau sakinių tekstą;
-    naudotis žodynais ir kitais šaltiniais, tikrinantis žodžio rašybą.

 

 2.1 Įsimintinos rašybos žodžiai


Priemonės - lapeliai su penkiais įsimintinos rašybos žodžiais, lenta arba kompiuteris su Multimedija, rašymo priemonės.

    Mokiniai suskirstomi grupėmis. Kiekvienai grupei yra duodamas įsimintinos rašybos žodžių sąrašas. Kiekvienas grupės narys turi išmokti rašyti be klaidų 20 žodžių (manęs, tavęs, savęs, Kęstutis, ąžuolas, ąsotis, ačiū, mįslė, ypač, ypatingas, yla, yra, grįžta, grąža, saulėgrąža, piliakalnis, devyniasdešimt, dailyraštis, sąsiuvinis, įdomus) ir įsitinkinti, kad visi grupėje tai sugeba.

Kiekvienas mokinys gauna popieriaus lapelį su užrašytais penkiais žodžiais.
 

Kiekvienas mokinys išmoksta penkis žodžius ir padeda kitiems išmokti juos taisyklingai parašyti: diktuoja, patikrina ir paaiškina.
 
Mokiniai parašo duotus žodžius pagal abėcėlę:

ačiū, ąsotis, ąžuolas, dailyraštis, devyniasdešimt, grąža, grįžta, įdomus, yla, ypač, ypatingas, yra, Kęstutis, manęs, mįslė, piliakalnis, sąsiuvinis, saulėgrąža, savęs, tavęs.


    Mokiniai pasirenka vieną iš parašytų žodžių ir parašo sakinį, kuriame pavartoja pasirinktą žodį. Parašo rišlų tekstą, naudojant visų grupės narių sakinius. Tačiau pavartotas tekste turi būti pirmiausia žodis „ačiū“, o paskutinis – žodis „tavęs“. Darbai aptariami.

Surask žodžius ĄŽUOLAS, MĮSLĖ, YPAČ, AČIŪ, MANĘS, ĄSOTIS, YPATINGAS, ĮDOMUS ir juos nuspalvink:

ABASDFGHJĄLPMFSĄRKFL
NKIHDTĄŽUOLASNKOIYTJ
JDSMĄLKGJDSVSAAJYPAČ
MĄHKJFJMĮSLĖFGHKYPOB
ŠDIRJCBŠLKĄYLNVĖZBJFK
AČIŪKDHFYFGGCĮDOMUS
NSSJDĄOSHERUDNZJDKFFI
SHSSSKDKFFSFFMANĘSJFG
AJSJASHSTĄSOTISJDFGTRO
SDJDLADFDFDFYPATINGAS
 
ABASDFGHJĄLPMFSĄRKFL
NKIHDTĄŽUOLASNKOIYTJ
JDSMĄLKGJDSVSAAJYPAČ
MĄHKJFJMĮSLĖFGHKYPOB
ŠDIRJCBŠLKĄYLNVĖZBJFK
AČIŪKDHFYFGGCĮDOMUS
NSSJDĄOSHERUDNZJDKFFI
SHSSSKDKFFSFFMANĘSJFG
AJSJASHSTĄSOTISJDFGTRO
SDJDLADFDFDFYPATINGAS

Rašomas diktantas klasėje. Lentoje arba kompiuteryje yra parašomi įsimintinos rašybos žodžiai, todėl mokiniai pasitikrina patys. 

 

Naujas žodis, kurio rašybos dar nežinojau Sunkiausiai sekėsi įsiminti Lengviausiai įsiminiau
     

 

 



 2.2 Veiksmo žodžiai

Priemonės - įvairūs daiktai, lapai, rašymo priemonės.

    Mokiniai atsineša iš namų nereikalingų senų daiktų arba rastų einant į mokyklą (arba tvarkant mokyklos teritoriją). Kiekvienas mokinys parodo savo radinį ir apibūdina jį klasės draugams. Mokiniai individualiai pasirenka tam tikrą vaidmenį, sąlygojantį kalbėjimo formą, ją įvardijant atitinkamu veiksmažodžiu: aš mąstau, svarstau, abejoju, samprotauju, įtikinėju, aiškinu, kaltinu ir t.t. Mokinys laikosi vaidmens, pasirinkdamas atitinkamą leksiką, sintaksines konstrukcijas, stilių, intonaciją.



Pvz.,buvo rastas saldainių popieriukas. Mokinys pasirinko advokato vaidmenį ir veiksmo žodį galvoju . Pristatydamas daiktą, užsirašo 4-5 sakinius, vartodamas šį veiksmažodį:

-    aš galvoju apie berniuką ar mergaitę, kurie numetė šį daiktą; 
-    aš galvoju apie suaugusiuosius, kurie negerai pasielgė;
-    aš galvoju apie šiukšliavežių vairuotojus, kad neatsargiai vairavo; 
-    aš galvoju apie kiemsargį, kuris paliko šiukšles.
-    aš galvoju apie saldainių krovėjus, kad netyčia pametė popieriuką;

Mokiniai pristato darbus klasei. Likusieji iš apibūdinimų, turi atspėti apie ką, t.y. kokį rastą daiktą, parašė klasės draugas. Vyksta aptarimas. 

Jeigu reikėtų atsineštus daiktus surūšiuoti, į kokį konteinerį įdėtum:

 

Stiklo Popieriaus Plastmasės

 

 

Ką sužinojau apie pamestus/nereikalingus daiktus Sunkiausiai sekėsi pamokoje Lengviausiai sekėsi pamokoje
     

Idėjų žemėlapis



 2.3 Iškirptos raidės

 Priemonės - iškirptos raidės, kortelės su žodžiais, rašymo priemonės, lapai.

    Mokiniai atsineša iš senų laikraščių ar žurnalų išsikirptas raides. Dirbama grupėmis, kurios formuojamos pagal duotus žodžius, t.y. traukiamos kortelės su parašytais žodžiais: taškas, klaustukas, šauktukas, abėcėlė, balsės, priebalsės, dvibalsės. Susikuria taškų, klaustukų ir t.t. komandos.

    Mokiniai rašo sakinius su duotaisiais žodžiais, panaudojant iškirptas raides. Kuriami ir užrašomi 3 sakiniai su duotaisiais žodžiais. Išrenkamas labiausiai pavykęs, mokinių nuomone, sakinys. Jis užrašomas atskirame lape ir pagal laikrodžio rodyklę siunčiama kitai grupei, kuri turi parašyti 4-5 sakinių rišlų tekstą su duotuoju sakiniu. Mokiniai gali kurti eiliuotą tekstą, kūrinį iliustruoti. Sukurti darbai pristatomi, aptariami. 

 

Ką įdomaus sužinojau apie nurodytas sąvokas Sunkiausiai sekėsi Lengviausiai sekėsi
     



Idėjų žemėlapis





 2.4 Naudojimasis žodynu

 Priemonės - Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, V.Plentaitės „Pradinukų žodynėlis“ arba CD su žodynėliu, kortelės su žodžiais, kompiuteris su internetu.

Mokiniai atsineša ir skaito savo pasirinktą knygą. Rastą naują žodį užrašo, jo reikšmės ieško žodyne arba internete. Surastus naujus žodžius parašo pagal abėcėlę, sugalvoja sakinių su jais. Sukuria savo žodyną (ne mažiau kaip 10 žodžių). Pagal išrinktų žodžių reikšmes sugalvoja jo pavadinimą, pvz. „Tarmiškų žodžių vartojimas Pr. Mašioto kūryboje“.


 

Ką įdomaus sužinojau apie žodžių vartojimą? Sunkiausiai sekėsi Lengviausiai sekėsi
     

Idėjų žemėlapis


                                             


                                                                                        2.5 Žaidimas "Palin"  


 Priemonės lentelė su duotais garsažodžiais (ištiktukais), lapeliai su žodžiais,rašymo priemonės.

    Žaidimas „Palin“ (žodžių dėlionė) skirtas plėsti vaikų žodyną. Mokiniai į lentelę rašo vienskiemenius žodžius. 

 

Pokšt Trakšt Tykšt Pukšt
       
       
       
       
 

    Aptariama, kada ir kur šiuos garsažodžius galima išgirsti, pvz. obuoliai skirtingų dydžių krenta, lietaus lašai, einama mišku per sausas šakas ir pan.

    Mokytoja išdalina lapelius su žodžiais – pykšt, makšt, triokšt, pakšt, krykšt, tukšt, keberiokšt, nukšt ir vaikai turi surašyti į lentelę pagal panašumus. Mokiniai gali sugalvoti ir savo pavyzdžių.

    Tuomet jie išsitraukia korteles su parašytais lentelėje žodžiais ir susiskirto į 4grupes. Kiekviena grupė turi parašyti tekstą – prozos, poezijos, o gal sugalvoti dainą ir padainuoti, panaudojant jų grafoje parašytus garsažodžius.
Darbai pristatomi ir aptariami. 


 
Ką įdomaus sužinojau apie naujus žodžius? Labiausiai patikęs tekstas Lengviausiai sekėsi
     

 
 





Idėjų žemėlapis



 

 Refleksija mokytojams

-    Kas pavyko mokiniams, atliekant konkrečią užduotį?
-    Kokie sunkumai kilo?
-    Ką siūlytumėte keisti?
 
Lentelėje procentais įvertinkite kiekvieną užduotį, kiek ji buvo tinkama gabiems mokiniams ugdyti (pvz.: 100% - tiko puikiai, 50% - vidutiniškai ir t.t.) 

 

El.Nr. Užduotys Procentai
1. Įsimintinos rašybos žodžiai  
2. Veiksmo žodžiai  
3. Iškirptos raidės  
4. Naudojimasis žodynu  
5. Žaidimas „Palin“  

 

 

III skyrius - Klausymas ir kalbėjimas 1-2 klasėse

III skyrius
Klausymas ir kalbėjimas 1-2 klasėse


 Atlikę užduotis, mokiniai gebės: 

-    rišliai, nuosekliai papasakoti apie save;
-    formuluoti klausimus, siekiant ką nors išsiaiškinti;
-    pasakyti reikalingus duomenis apie save ir savo šeimą;
-    išraiškingai papasakoti  skaitytą tekstą;
-    perduoti dalykinę informaciją;
-    sukurti pristatymą, remiantis surinkta informacija.

 

 3.1. Klasės draugai


 Priemonės – klausimynai, kortelės su užduotimis, lenta arba kompiuteris su Multimedia

Mokytoja klausia mokinių, ką jie norėtų sužinoti apie savo klasės draugus.

 

    Mokiniai išsako savo nuomonę, mokytoja rašo. Iš parašytų teiginių formuluojami klausimynai – mokiniai šį darbą atlieka grupėse. Klausimai turėtų būti suformuluoti taip, kad atsakymai nebūtų „taip“ ir „ne“. Mokytoja konsultuoja mokinius, jei kyla neaiškumų, pvz., kaip formuluoti klausimus:

Kokius būrelius lankai?
Koks mėgstamiausias tavo valgis?
Ką labiausiai mėgsti veikti lauke? Ir t.t.

 
Klausimyną mokiniai gali iliustruoti, parašyti vertikaliai ir t.t. Vienos grupės atstovas, eina į kitą grupę ir surenka reikalingą  informaciją. Ją užrašo. Taip apklausiamos visos grupės. Duomenys rašomi į Venno diagramą, analizuojant, kuo panašūs ir kuo skiriasi vieni nuo kitų grupės nariai, pvz. pagal lytį:
 



Kiekviena grupė pristatydama kitą sugalvoja jos pavadinimą, remiantis grupės narių pomėgiais. Pristatymas gali būti ir eiliuotas. 

 

Ką įdomaus sužinojau apie klasės draugus? Kas labiausiai nustebino? Įdomiausias pristatymas
     

Idėjų žemėlapis



 3.2 Papasakok apie save ir kitus

 

 Priemonės – klausimynai, lapai su teiginiais, rašymo priemonės, lapai.   

 Taikant „Žvalgytuvių“ metodą, mokiniai skatinami pažinti vieni kitus. Suformuluoti teiginiai išdalinami mokiniams. Kiekvienas prieina prie kitų ir paprašo, kad šie parašytų savo vardą prie teiginių, apibūdinančių, ką jie mėgsta. Ant vieno lapo savo vardą parašyti galima tik vieną kartą (taisykles galima keisti, tai priklauso nuo mokinių skaičiaus).


Rask tokį, kuris mėgsta bėgioti Rask tokį, kuris mėgsta dainuoti Rask tokį, kuriam patinka skaityti Rask tokį, kuris turi seserį Rask tokį, kuris kolekcionuoja daiktus
Rask tokį, kurio mėgstamiausia pamoka lietuvių kalba Rask tokį, kuris turi brolį ir seserį Rask tokį, kuriam patinka žaisti krepšinį Rask tokį, kuris turi dvi seseris Rask tokį, kuris gerai šoka
Rask tokį, kuris gali suskaičiuoti iki 10anglų kalba Rask tokį, kuriam patinka deklamuoti eilėraščius Rask tokį, kuris nemėgsta kakavos Rask tokį, kuris yra mėlynakis Rask tokį, kuris mėgsta ruošti valgį
Rask tokį, kuris yra jauniausias vaikas šeimoje Rask tokį, kuris turi du brolius Rask tokį, kuris moka čiuožti slidėmis Rask tokį, kuris avi juodos spalvos batus Rask tokį, kuris turi brolį

    Kiekvienas mokinys apibendrina gautus rezultatus. Mokytojas kviečia mokinius pagal lapus su teiginiais pasakoti apie savo draugus. Mokiniams siūloma rašyti knygą apie save arba pasirinktą draugą iš surinktos informacijos (pvz.: mūsų klasės rudaakiai, sportininkai ir pan.). Iliustracijos gali būti įvairios: pieštos ranka, nuotraukos, iškarpos iš žurnalų. Knyga gali būti lankstoma, surišama, susegama ir t.t. Paruošti puslapiai sudedami tam tikra tvarka, pvz. pagal abėcėlę arba pomėgius. Padaromas viršelis. 


          


Ką sužinojau apie savo klasės draugus Sunkiausiai sekėsi .... Labiausiai patikusi knyga
     

Idėjų žemėlapis


 3.3. Lietuvių pasakos analizė

 

 Priemonės – lietuvių pasakos „Miško trobelė“ tekstas, kortelės su užduotimis, lenta arba kompiuteris su Multimedia

Mokiniai suskirstomi į grupes pagal pasakos veikėjus  - arklys, katinas, šuo, žąsinas, gai­dys (mokiniai ištraukia paveikslėlį su atitinkamu veikėju:







Taip atsiranda Arklių grupė, Katinų ir t.t.Mokiniai grupėse sugalvoja ženklą ar simbolį, pvz., kryžiukas, nuliukas ir pan. 

Tuomet grupėse skaito lietuvių pasaką „Miško trobelė“.

 

    Turėjo ūkininkas seną arklį, seną katiną, seną šunį, seną žąsiną ir seną gai­dį. Pagaliau nusprendė vargšų nemaitinti, nes jokios naudos iš jų nėra. Ėmė ūkininkas ir išvarė juos iš kiemo. Eina išvaryti gyvūnai per girią ir užeina vilkų namą. O vilkai buvo išėję ieškoti grobio, palikę tuščius namus.
Užėjo jie į vilkų namus, rado maisto, užkūrė ugnį ir įsitaisė kaip namie. Parėjo vilkai, pamatė, kad namuose kažkas šeimininkauja, pro langą matyti daug šešėlių. Nori eiti į namą, bet bijo. Sutūpė netoli namų ir laukia.
Atėjo naktis ir visi gyviai nuėjo gulti, ten, kur buvo įpratę: arklys - prie­menėje, šuo - už durų, katinas - į krosnies pelenus, gaidys užšoko ant laktos, o žąsinas atsitūpė kampe. Taip jie ir užmigo savo pasirinktose vietose.
    O vilkai, atsikvošėję nuo baimės, nusprendė sužinoti, kas namuose de­dasi.
Pats drąsiausias nuėjo pažiūrėti. Dairosi, bet tamsoje nieko nemato. Su­galvojo įkurti ugnį, kad būtų šviesiau, ir pasilenkęs ėmė pūsti pelenus, tikė­damas rasti žarijas. Katinas kaip griebė jam su koja ir vos akių neiškabino.
    Vilkas puolė bėgti ir priemenėje pataikė ant arklio, kuris jam gerai uždrožė su kanopa. Pakilo didelis triukšmas, nes žąsinas gnaibė šonus, o šuo uodegą kramtė. Gaidys, ant kartelės tupėdamas, šaukė garsiausiu balsu.
    Parbėgo vilkas ir pasakoja:
- Meldžiamieji, neikim į mūsų namus, nes prapulsim. Kai priėjau prie krosnies, kažkokia moteriškė griebė man už akių ir visą nosį sudraskė. Kitas su spragilu pradėjo man šonus kulti, o dar vienas, matyt, siuvėjas, ėmė kailį karpyti. Pats vyriausias visą laiką šaukė, kad jam mane paduotų.
Nusigando vilkai ir spruko nuo savo trobos. O arklys, šuo, katinas, žąsinas ir gaidys liko ten gyventi iki dienų galo.

Norint patikrinti, kaip mokiniai suprato perskaitytą tekstą, jie klausinėjami. Klausimai:

Ką dar būtų galėję padaryti pasakos veikėjai išvaryti ūkininko?
Kur nuėjo miegoti arklys?
Apie ką šioje pasakoje kalbama?
Kaip galėjo pasielgti vilkai?
Kur nuėjo miegoti šuo?
Kaip tu manai, ko galime pasimokyti iš šios pasakos?
Kur nuėjo miegoti katinas?
Paaiškink žodžiolakta reikšmę?
Kur nuėjo miegoti žąsinas?
Ar galėtum sukurti kitokią pabaigą?
Kur nuėjo miegoti gaidys?

Atsako mokiniai į klausimus, žaisdami Tik-Tak-To žaidimą. Langeliai gali būti brėžiami ant lentos, jie atrodo štai taip:

    Mokytojai perskaičius klausimą, ta grupė, kuri žino atsakymą, kelia rankas.  Jei atsako teisingai, pasirenka langelį ir jame mokytoja parašo grupės simbolį. Jeigu atsakymas neteisingas arba nežino atsakymo, kita komanda gali atsakyti ir užimti langelį. Žaidimo tikslas, kad trys vienodi simboliai sudarytų liniją. Siekiama patikrinti, kaip suprastas tekstas, skatinti ryšius komandoje ir mokymąsi bendradarbiaujant. (žaidimą galima žaisti ant grindų – grupei teisingai atsakius, vienas atstovas sėda į pasirinktą langelį) 
 

  

 

Ką sužinojau apie savo gyvūnus? Sunkiausiai sekėsi .... Labiausiai patiko...
     

Idėjų žemėlapis



 3.4. Ištraukos vaidinimas

 

 Priemonės – ištrauka iš K.Sajos knygos „Ei, slėpkitės!“, kortelės su užduotimis, lenta arba kompiuteris su Multimedia


Skaitoma ištrauka iš K.Sajos knygos „Ei, slėpkitės!“.


    Keturias savaites Raišoji šildė kiaušinius laukdama raibų kalakutėlių, o išsirito lipšnūs geltonpūkiai ančiukai. Kalakutė rūpinosi jais kaip beįmany­dama.
    Ančiukai lepūnėliai augo ir darėsi neklusnūs. Pamatys kokią balutę ir bren­da, ir turškiasi be jokio tikslo.
Kartą po baisios perkūnijos ir neregėto lietaus, kai visas kiemas pavirto kone ištisu ežeru, tie nenuoramos išėjo per spragą tvoroje ir nukrypavo vorele į neužmatomas tolybes.
    Raišoji manė - jie čia pat kieme taškysis - neskubėjo vytis. Išėjo apsidairy­ti - nėra. Pasiklausė - tie jau kažkur pamiškėj pypčioja. Puolė tekina iš paskos, įstrigo tvoroje, išrovė kelias plunksnas, suskaudo koja... Šlubuodama užbėgo ant kalnelio ir sušuko uždusus:
    - Kvaiši.. Galo sau ieš...
Bet ančiukai skubėjo ten, kur almėjo, šniokštavo ir kvepėjo ajerais patvinęs upelis. Atkuitėję prie kranto, jie pro šakas išlindo - plekšt plekšt ir į pačią upelio sraunumą. Šneki srovė pagavo juos ir pasiūbuodama nunešė į meldais apaugusią sietuvą.
    Raišoji puolė iš paskos gelbėti jų.
    Nuo šalto, įžūlaus vandens ji visai neteko žado. Ančiukai linksmai plaukio­jo tarp ajerų, o kalakutė neįstengė net šūktelti jiems. Tik sumadaravo kojomis, norėdama prie jų prisiirti, bet upelis sukiodamas ją nešė tolyn į juodą girią.
    Sustirę pirštai tai vienur, tai kitur grybšteldavo šaką, akmenį, bet Raišoji susilaikyti neįstengdavo. Srovė vertė ją ant šono. Vanduo smelkėsi į plunksnas ir gramzdino gilyn. Kalakutė parietė kojas, apmirė ir pasileido pavandeniui - kas jau bus, tas...
    Mokytoja mokiniams išdalina klausimus, parašytus ant lapelių, o poroje turi suvaidinti atsakymą. Kiti mokiniai spėlioja, ko mokytoja galėjo klausti.

Klausimai:

Kaip kalakutė barė ančiukus?
Kaip Raišoji skubėjo gelbėti ančiukus?
Kaip elgėsi ančiukai balutėje?
Kaip ančiukai pralindo per spragą tvoroje?
Po kokios stichijos kiemas pavirto ežeru?
Kaip elgėsi Raišoji kieme neradusi vaikų?
Kaip išdykėliai lindo pro šakas?
Kaip ančiukai elgėsi upelyje?
Kaip kalakutė elgėsi upelyje pradžioje?
Kuo baigėsi kalakutės plaukimas?
 
    Mokiniai dar kartą perskaito ištrauką, sugalvoja pavadinimą. Tuomet pagalvoja, kaip viskas galėjo baigtis, t.y. kuria pabaigą, kurią reikės suvaidinti. Kiekviena grupė gauna po lapą popieriaus sukurti istorijos pabaigai. Kiekvienam grupės nariui tenka vienas iš vaidmenų:

-    užrašinėtojas/fiksuotojas - užrašo visos grupės sugalvotą pabaigą
-    skaitovas - perskaito pasakojimą grupės nariams
-    tikrintojas - patikrina, ar visi žino, ką vaidins
-    aktoriai – ruošiasi vaidinimui

Mokiniai pristato savo darbus – vaidina sukurtą pabaigą.



Įdomiausias klausimo vaidinimas Sunkiausiai sekėsi .... Labiausiai patikęs pabaigos vaidinimas
     

Idėjų žemėlapis



 3.5. Mano mieliausias daiktas

 

 Priemonės – mokinių atsinešti daiktai, lenta arba kompiuteris su Multimedia

    Mokiniai pagalvoja, ko paklaustų savo draugų apie jam mielą daiktą. Klausimai užrašomi lentoje arba kompiuteryje, pvz., Kuo jis vardu? Kas tau jį padovanojo? Ar dažnai su juo žaidi? .... 

    Mokiniai papasakoja draugams apie atsineštą į klasę savo mėgstamą daiktą,– tuomet jam užduodami klausimai. Gali kilti ir naujų klausimų, jie taip pat užrašomi. 

    Tuomet kiekvienas mokinys rašo apie savo suolo draugo daiktą. Darbai skaitomi ir aptariami. Pavyzdys:

    Labas! Mano vardas Kipras, ir aš esu Meškiuko Pūkuotuko šeimininkas. Aš šoku tango su Meškiuku ant peties. Jis miega su manim visą naktį. Meškiukui Pūkuotukui treji metai. Jį man padovanojo mama, kai man buvo penkeri metai. Meškiukas Pūkuotukas turi šeimą: žmoną Triūsę Aną ir tris vaikus. Jų vardai yra Meškiukas Burr, Baltukė ir Mažylė.
    Tiesą sakant, aš nežinau, ar Meškiukas gražiai elgiasi su savo vaikais. Jie dažniausiai guli mano mažojo broliuko lovoje, bet kai jis išeina į darželį, jie žaidžia Piterį Peną. Meškiukas Burr būna Kapitonas Kablys, o Baltukė ir Mažylė vaidi­na Leną. Jie kabinėjasi už užuolaidų ir sujaukia kambarį. Naktį Meškiukas Pūkuotukas miega mano lovoje. Kai sapnuoju baisius sapnus, aš stipriai jį apsikabinu. Dažnai pasidedu galvą ant meškiuko pilvo.
    Kai aš išeinu į mokyklą, Meškiukas Pūkuotukas saugo mano TV žaidimą

Įdomiausias klausimas Sunkiausiai sekėsi .... Labiausiai patikęs pasakojimas
     

Mokiniai turi atsinešti namuose nufotografuotą daiktą (namų aplinkoje). 

Idėjų žemėlapis


 

 Refleksija mokytojams

-    Kas pavyko mokiniams, atliekant konkrečią užduotį?
-    Kokie sunkumai kilo?
-    Ką siūlytumėte keisti?
 
Lentelėje procentais įvertinkite kiekvieną užduotį, kiek ji buvo tinkama gabiems mokiniams ugdyti (pvz.: 100% - tiko puikiai, 50% - vidutiniškai ir t.t.)



El.Nr. Užduotys Procentai
1. Klasės draugai  
2. Papasakok apie save ir kitus  
3. Lietuvių pasakos analizė  
4. Ištraukos vaidinimas  
5. Mano mieliausias daiktas  
IV skyrius - Skaitymas 3-4 klasėse

 



IV skyrius
Skaitymas 3-4 klasėse 


 

 Atlikę užduotis, mokiniai gebės: 

-    aptarti įvykius, jų vietą, laiką, apibūdinti veikėjus;
-    kalbėti taisyklingais, įvairios intonacijos sakiniais;
-    taktiškai reikšti savo nuomonę;
-    rišliai pasakoti patirtus ar matytus įvykius;
-    susirasti reikiamą informaciją knygose, internete;
-    kritiškai mąstyti;
-    pasakoti, remiantis savo patirtimi;
-    apibūdinti vaistažoles;
-    argumentuotai reikšti savo nuomonę;
-    dirbti bendradarbiaujant.

 4.1. Veikėjo portreto iliustravimas
 

 Priemonės – ištraukos iš Antuano de Sent Egziuperi knygos „Mažasis princas“, lapai su užduotimis, kompiuteris su internetu.

Mokiniai skaito ištrauką iš Antuano de Sent Egziuperi knygos „Mažasis princas“.

 

    Mažasis princas, ilgai žygiavęs per smėlį, uolas ir snie­gą, pagaliau atrado kelią. O visi keliai veda pas žmones.
    - Laba diena, - tarė jis.
Prieš jį buvo daržas, pilnas žydinčių rožių.
    - Laba diena, - atsakė rožės.
Mažasis princas pasižiūrėjo į jas. Jos visos buvo pana­šios į jo gėlę.
    - Kas jūs esate? - paklausė jis suglumęs.
    - Mes rožės, - paaiškino rožės.
    - A! - ištarė mažasis princas...
    Ir jis pasijuto didžiai nelaimingas. Jo gėlė jam pasako­jo, kad esanti viena tokia pasaulyje. O štai jų yra penke­tas tūkstančių, visiškai tokių pat, viename darže!
    „Ji labai įširstų, - tarė jis sau, - jei gautų tai pamaty­ti... Baisiai kosėtų ir apsimestų visai mirštanti, kad neap­sijuoktų prieš mane. O aš turėčiau dėtis ją slaugąs, nes, norėdama ir mane nužeminti, ji iš tikrųjų mirtų..." 
    Paskui jis vėl tarė sau: „Maniau, kad esu toks turtin­gas - turiu vienintelę gėlę, o aš beturįs tik paprastą rožę. Su ja ir tais savo trimis ugnikalniais, kurių vienas galbūt jau amžinai užgesęs, esu ne kažin koks princas..." Ir, atsigulęs į žolę, jis apsiverkė.
    Mažasis princas nuėjo vėl pasižiūrėti rožių.
    - Jūs visai nepanašios į mano rožę, jūs dar niekas, -tarė jis joms. - Nė vienas jūsų neprisijaukino, ir jūs nė vieno neprisijaukinote. Jūs tokios, kokia buvo mano la­pė. Ji buvo lapė kaip ir šimtas tūkstančių kitų. Bet aš su ja susibičiuliavau, ir ji dabar yra vienintelė pasaulyje.
Ir rožės labai susidrovėjo.
    - Jūs gražios, bet jūs tuščios, - kalbėjo jis toliau. -Dėl jūsų neverta mirti. Žinoma, apie mano rožę koks praeivis manytų, kad ji panaši į jus. Bet ji viena branges­nė už jus visas todėl, kad aš ją laisčiau. Todėl, kad ją apvožiau gaubtu. Todėl, kad ją atitveriau širma. Todėl, kad nurankiojau nuo jos vikšrus, palikęs du ar tris, kad būtų peteliškių. Be to, klausydavausi, kaip ji skundžiasi, giriasi, o kartais net ir tyli. Todėl, kad tai mano rožė.

    Ją perskaičius formuluojami pagrindiniai momentai, į kuriuos bus kreipiama diskusija, t.y.  pateikiamas klausimas – „Ar būtų išgyvenęs Mažasis princas dykumoje be rožės?“ Mokiniai dirba poromis arba grupėmis, atskleisdami priešingus klausimo aspektus. Savo argumentus užrašo schemoje:

Darbai aptariami su visa klase, išklausomi argumentai. 

Mokiniai kuria Mažojo princo literatūrinį portretą, iliustruodami jį žodžiu. Jiems duodamas kriterijų pavyzdys:

Pildant schemą reikėtų remtis ištraukos žodžiais, žodžių junginiai ar net konkrečiomis citatomis.

http://prince.night.lt/princas/20.htm (apie rožę)

    Mokiniai skaito kitas knygos ištraukas ir kuria pasirinkto veikėjo portretą – mįslę. Jie pasirenka veikėją, atsirenka medžiagą jo portretui ir, ją papildę bei detalizavę, neįvardydami veikėjo, klasėje atkuria portretą žodžiu. Klasė turi ne tik atspėti, kurio veikėjo portretas, bet ir argumentuoti, iš kokių detalių jį atpažino, ar portretas tinkamai konkretizuotas. Darbai pristatomi, aptariami.

 

Ką sužinojau apie Mažąjį princą? Sunkiausiai sekėsi ... Labiausiai patikęs portretas - mįslė
     

Idėjų žemėlapis



 4.2. Lietuvių kalbos žodžiai

 Priemonės – lenta arba kompiuteris su Multimedia, žodynai, enciklopedijos, kompiuteris su internetu, A.Sabaliausko knygos

Lentoje (arba kompiuteryje, jei bus taikoma Multimedia) užrašoma frazė „Lietuvių kalbos žodžiai“:

   Mokiniai per 3 minutes popieriaus lape surašo asociacijas, kurias ši užuomina kelia. Svarbiausia – kad  pasisakytų kuo daugiau mokinių, surašyti reikia mokinių pasiūlymus. Nei mokytoja, nei kiti mokiniai nekomentuoja. Kai visos mintys parašytos, pradedame jas analizuoti – aiškintis. Mokiniai gali prašyti paaiškinti ar smulkiau apibūdinti kai kuriuos parašytus dalykus, pateikti pavyzdžių ar apibrėžimų. Kai kuriems dalykams jie gali prieštarauti. Tačiau visi klausimai skiriami ne mokytojui, o kitiems mokiniams. Kad nekiltų ginčai, mokytoja turėtų pateikti pasirinktoms idėjoms klausimų, pvz., Kodėl tu taip manai? Taip siekiama paskatinti mokinius aiškintis temą kalbantis vieniems su kitais. Aiškindamiesi mokiniai vieni kitiems pasako, kaip supranta parašytas mintis, ir plečia tą supratimą. Kad mokiniai jaustųsi atsakingi, pravartu nustatyti tam tikras klasės darbo taisykles. Pvz., priminti, kad klausinėdami atsižvelgtų vieni į kitus, stengtųsi netrikdyti ir nemenkinti klasės draugų nuomonės aiškindamiesi jų parašytus žodžius. Mokiniams baigus klausinėti ir komentuoti, nutrinama lenta, o mokiniai savo lapuose pasižymi viską, ką sužinojo ir išmoko apie lietuvių kalbos žodžius.

    Tuomet yra skaitomi tekstai apie lietuvių kalbos žodžių kilmę. Juos perskaitę, mokiniai gali palyginti su savo parašytomis mintimis, aptarti, ką naujo sužinojo apie sukurtus žodžius, terminus ar sąvokas, biografijos ypatybes. Tekstai apie pačių lietuvių sukurtus žodžius, pvz. J. Jablonskio,
 http://lt.wikipedia.org/wiki/Jonas_Jablonskis (žr. darbai). Galima parinkti ir kitus kalbininkus, pvz. K.Būgą - kalbininkas išgelbėjo nemažai gražių lietuviškų žodžių, kurie buvo paskelbti svetimybėmis (boba, labas, liaudis, riba, kūdikis, skriauda, marios).
http://lt.wikipedia.org/wiki/Kazimieras_B%C5%ABga

A. Baranausko,
http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-03-16-vyskupo-a-baranausko-pedsakai-lietuvos-matematikoje/59547/print   ir kt.; 
http://lt.wikipedia.org/wiki/Kategorija:Lietuvos_kalbininkai

pasiskolintus pvz., iš slavų – daržovės ir kodėl (bulvė, agurkas) 

 http://ualgiman.dtiltas.lt/skoliniai.html , o kitų žodžių kilmė neaiški – svarstome kodėl, pvz. brolis – kodėl angliškai, vokiškai, rusiškai skamba panašiai?


Pildoma lentelė: 



Idėjų žemėlapis



 
4.3. Pasakų įvairovė

 

 Priemonės – lenta arba kompiuteris su Multimedia, kompiuteris su internetu, tautosakos knygos, straipsniai.

Lentoje arba kompiuteryje nubraižoma schema ir viduryje užrašoma – Pasakos.

 

    Mokinių klausiama, ką jie jau žino apie jas. Jie turi parašyti kuo daugiau su tema susijusių žodžių, sąvokų. Tuomet prašoma mokinių trumpai pagrįsti, kaip kiekvienas žodis ar posakis siejasi su tema.

    Tuomet mokiniai dirba grupelėmis, skirstydami parašytus žodžius pagal bendrus požymius, pvz. jei yra pasakoje stebuklingų daiktų. Kiekviena grupė ant lapų parašo bent po tris pavyzdžius (pvz. pasakų pavadinimus – Aladinas ir lempa, Stebuklinga dūdelė ir kt.). Visos grupės pristato darbus ir paaiškina, kodėl suskirstė būtent taip. Tuomet skaitomi tekstai, kur viskas bus aptarta.

    Skaitomi L. Suokos ir Gr. Skabeikytės tekstai apie pasakų klasifikaciją. Autoriai klasifikuoja skirtingai, todėl mokiniai pasiremdami savo darbais, bando rasti vieningą klasifikaciją. Jie kuria pasakas, kurioje pagrindiniai veikėjai yra tekstų autoriai, t.y. L. Suoka ir Gr. Skabeikytė. Viena grupelė nukelia autorius į Stebuklinių pasakų šalį, kita – Gyvulių ar žvėrių, trečia – Buitinių. Darbai perskaitomi visai klasei, jei lieka laiko galima iliustruoti. 


Ką sužinojau apie pasakas? Sunkiausiai sekėsi ... Geriausiai sukurta pasaka
     

Idėjų žemėlapis



 
4. 4. Šventės Lietuvoje ir svetur
 

 Priemonės –lenta arba kompiuteris, jei yra ir Multimedia,kompiuteris su internetu, J.Balioknyga „Lietuvių kalendorinės šventės“.

Mokinių paprašoma prisiminti, kokias šventes jie žino. Aptarimas vyksta mintis rašant lentoje arba kompiuteryje

    Mokiniams duodama skaityti teksto ištrauka:

    Iš pradžių nuspręskite, kokio jums reikia dydžio. Kai pasirinksite, gerai apžiūrėkite bendrą pavidalą, tada nutarkite, nuo kur pradėti. Pirmiausia visuomet reikia įpjauti ties viršūne ir pjauti, kol nusiims. Kai kam išimti vidų – gana linksmas darbas, nors kitiems žmonėms tai mažiausiai patinka. Kai liks tik tuščias apvalkalas, pradėkite kurti personažą. Vieniems labiau patinka kas nors atgrasaus, o kitiems arčiau širdies kas nors linksmesnio. Galiausiai įtaisykite šviesos šaltinį. Džiaukitės, kol galite, nes netrukus jūsų kūrinys bus nebeįdomus.

    Mokiniai išsako savo spėjimus, apie ką galėtų būti ši ištrauka. Siūlomas idėjas pagrindžia tekstu, kokios užuominos jame paskatino mokinius taip manyti. Gavę užuominą „Helovinas“, mokiniai dar kartą perskaito ištrauką ir supras, kad joje kalbama apie žibinto išskobimą iš moliūgo. Tuomet galima pasikalbėti su mokiniais, kas juos trikdė skaitant ir stengiantis suprasti tekstą, kol jų turimos žinios nebuvo suaktyvintos.

    Mokiniai skaito tekstus iš J.Balio knygos „Lietuvių kalendorinės šventės“ .Norint, kad jie nesigilintų į detales ir nepraleistų svarbiausių temų ar minčių,  supažindinami su teksto gidu (knygos apžvalga su reikalingomis nuorodomis prieš skaitant).
Kad galėtumėte suprasti, apie ką toliau rašoma, bus apžvelgiama knyga. Tai padės išsiaiškinti, ko skaitant reikia ieškoti.

Ši knyga sudaryta iš VI skyrių. Išvardink juos.

Greitai permesk įvadą akimis, kad būtų lengviau suprasti apie ką bus knyga

Greitai permesk turinį akimis, kad būtų lengviau suprasti apie kokias šventes skaitysi

Kiekvieno skyriaus poskyriuje tekstas sužymėtas skaičiais, kad būtų lengviau suvokti esmę

Išrink svarbiausius dalykus apie kiekvieną šventę – drabužiai, valgiai, būrimai, papročiai ir tradicijos.

    Gabūs mokiniai patys gali parengti teksto gidą, rodantį, kaip jie supranta pagrindines mintis.  Po to atliekamos skaitymo užduotys. Pirmasis skaitymas – tai savarankiškas susipažinimas su tekstu. Mokiniai suskirstomi grupėmis pagal šventes ir duodami skirtingi tekstai (kiek bus grupių priklauso nuo klasės mokinių skaičiaus).

Reikėtų, kad mokiniai susitelktų į šiuos dalykus:

-    Apie ką šis tekstas? Ką apie tai jau žinau? Ką, mano manymu, turėčiau sužinoti perskaitęs šį tekstą?

-    Kokia šio teksto esmė? Kodėl autorius apie tai rašo? Kuo šis tekstas gali būti man naudingas? Į ką turėčiau sutelkti dėmesį?

-    Kokie pagrindiniai argumentai arba išvados?

-    Kaip šis tekstas sudarytas? Kaip jis suskirstytas arba suskaidytas? Kam skiriama daugiausiai dėmesio?

-    Ar yra faktų, į kuriuos tikrai būtina atkreipti dėmesį? Kas labiausiai išryškėja? Ar esama kitu šriftu ar didžiosiomis raidėmis išskirto teksto, citatų? Ar yra frazių, kurios atrodo svarbios? Ar šis tekstas bent kiek pažįstamas? Kokios smulkmenos jau žinomos?

-    Kokios stiliaus ypatybės krito į akis? Ar sakiniai sudėtingi? Ar daug žodžių? Ar sklandžiai dėstomos mintys? Ar lengva bus skaityti ir suprasti?

-    Ar autorius išreiškia savo požiūrį į tekstą? Ar galima justi kokias nors emocijas? 

Mokiniai pristato grupių darbus apie kiekvieną šventę. Būtų gerai, kad iliustruotų pavyzdžiais, pvz., Kūčių vakaro burtus demonstruotų.

    

 

Ką sužinojau apie švenčių tradicijas? Nemėgstu švęsti.... Labiausiai patinkanti šventė
     

Idėjų žemėlapis



 4. 5. Vaistažolių segtuvas


 Priemonės –lenta arba kompiuteris su Multimedia,kompiuteris su internetu, žinynai, enciklopedijos, laikraščiai, žurnalai.

    Mokiniai suskirstomi grupėmis po 4-5. Renkami tekstai pvz. apie vaistinguosius augalus (vaistažoles). Kuriami vaistažolių pramogų parkai – mokiniai pasirenka arba išsitraukia vaistažolę apie kurią kurs, t.y. jie turi sugalvoti pramogas, kokios galėtų vykti, pvz. žemuogių arbatos gėrimas, ramunėlių baseinas, liepžiedžių karuselės ir pan. turi sugalvoti ir pavadinimą. Vienoje lapo pusėje mokiniai nupiešia pramogų parką, o kitoje aprašo. Darbai pristatomi ir aptariami. Segami į segtuvus abėcėlės tvarka.

Padarytame segtuve kiekviena grupė išrenka po vieną įdomiausią paveikslėlį ir parašo, pvz., Gerai pažiūrėk ir surask 3 keistus dalykus. Juos pažymėk X ir parašyk. 


Ką sužinojau apie vaistažoles? Nemėgstu vaistažolių arbatos, nes .... Labiausiai patinkanti vaistažolių arbata
     


 

 Refleksija mokytojams

-    Kas pavyko mokiniams, atliekant konkrečią užduotį?
-    Kokie sunkumai kilo?
-    Ką siūlytumėte keisti?
 
Lentelėje procentais įvertinkite kiekvieną užduotį, kiek ji buvo tinkama gabiems mokiniams ugdyti (pvz.: 100% - tiko puikiai, 50% - vidutiniškai ir t.t.)



El.Nr. Užduotys Procentai
1. Veikėjo portreto iliustravimas  
2. Lietuvių kalbos žodžiai  
3. Pasakų įvairovė  
4. Šventės Lietuvoje ir svetur  
5. Vaistažolių segtuvas  
V skyrius - Rašymas 3-4 klasėse

V skyrius
Rašymas 3-4 klasėse

 

 Atlikę užduotis, mokiniai gebės:

-    mintis ir jausmus išreikšti raštu;
-    raštu išanalizuoti kūrinį;
-    apibūdinti kalbos dalis;
-    paaiškinti įvairius rašybos atvejus;
-    raštu atsakyti į klausimus;
-    kurti poezijos tekstus;
-    parašyti įvairių tipų tekstus.
 

 5.1.Teksto analizė raštu

 

Priemonės – R.Budrio knyga „Kiekvienas turi savo taką“, lapai su užduotimis, kompiuteris su Multimedia arba lenta.



Klasė suskirstoma į dvi dalis. Mokiniai skirtingose grupėse skaito po ištrauką iš R.Budrio apysakos „Švelniaragis grįžta į girią“


I dalis
     Po sodą vaikščioja jaunas stirninas. Jo ragai švelnūs ir buki.
Grakštus stirninas. Jo lieknos kojos gali toli šokti. Sodo tvora - jam vieni juokai. Jis skrenda per ją tarsi paukštis. O stirnino akys - didelės ir tamsios, kaip du nakties dangaus gabalėliai. Jau antras pavasaris, kai jis gyvena šiame sode. Parsivežė šeimininkas jį visai mažą. Plačiame miške visų mažų padarų tyko dideli pavojai. Jį, mažą stirniuką, aptiko lapė. Stirniukas bėgo tarp krūmų per aukštą žolę. Neilgai bėgo... Nu­tvėrė lapės dantys... Ir būtų stirniuką ištikęs tas pats likimas, kaip kiekvieną pavasarį ir vasarą ištinka daug stirniukų, pakliuvusių miklioms lapėms.
    Bet gailų stirniuko šauksmą išgirdo girininkas, kuris tuo metu netoliese lankė miško jaunuolyną.
Lapė vikstelėjo rudą uodegą ir nunėrė į tankumyną. O girininkas nesunkiai pasigavo stirniuką. Lapė jam buvo smarkiai perkandus kojytę, ir jis nebegalėjo greitai bėgti.
    Girininkas dažnai rasdavo mažų zuikučių ir stirniukų, bet niekad jų ne­gaudydavo. Neimdavo pats ir kitiems draudė, žvėrelių namai miške. Pas žmo­gų, kur žvėreliai dažnai pavirsta tik žaislu, jiems nėra kas veikti. Bet šį kartą Stirniukas buvo sužeistas. Ir smarkiai sužeistas. Senos stirnos niekur nebuvo matyti. Ir lapė, ko gero, jeigu paliksi stirniuką, sugrįš ir pagaus jį. Girininkas aprišo stirniukui koją nosine. Nusinešė į vežimą ir vežėsi namo.

II dalis

    - Švelniaragi... Tu mūsų Švelniaragi... - vienas berniukas ištiesė ranką, glosto jam kaktą ir švelnučiais plaukeliais apaugusius ragus.
    Švelniaragis juodom akim žiūri į berniukus. Jo akys tokios tamsios, kad net saulės atspindžiai jose paskęsta ir paskui spinduliuoja kažkur iš gilumos.
    Švelniaragis ištiesia kaklą, baksteli berniukui į krūtinę drėgna juoda nosimi ir švelniai ima krimsnoti švarkelio sagą.
    Abu berniukai glosto Švelniaragį. Abu kišenaitėse randa jam po skanės­tą... Ir visi trys jaučia, kad visiems trims labai liūdna, tik Švelniaragis nežino kodėl.
    Girininkas guldo šautuvą į vežimą. Paskui čiumpa stirniną už kojų. Švel­niai jam jas suriša. Tada balta skarele atsargiai užriša jam ir akis. Ir vežimas krypuodamas vis tolsta ir tolsta pavasario keliu.
    Eglių tankynėse dar baltuoja sniegas. Baltuoja kur ne kur, visai iškorijęs, pačiuose įžiemiuose, kur neprieina saulė.
    Šalia eglyno - šviesi aikštelė. Aplink aikštelę - medžiai ir medžiai. Čia beveik girios vidurys. O vasarą joje bus daug žolės ir žydės gėlės. Aplink ją mėgsta gyventi stirnos ir dažnai ateina čia parankioti miško dobilų.
Į aikštelę įrieda vežimas. Bėris sustoja, girininkas išlipa. O Švelniaragis vis dar guli užrištomis akimis.
Girininkas ramina stirniną. Nuriša skepetaitę.
    - Čia ir gyvensi kartu su miško stirnomis. Tik nemanyk, kad man ne­gaila su tavimi skirtis. Bet negi tau lemta, girioje gimus, naminiu būti? Tavo kailis - kaip visų girios stirnų, tavo ragai - kaip ir visų girios stirninų... Eik ir gyvenk. Lapė jau seniai tau nepavojinga. Iki rudens išmoksi pats manytis. Žiemą prie ėdžių ateik. Tik lūšiai į nagus nepakliūk. Supratai?
    Girininkas iškelia Švelniaragį ir pastato ant žemės. Stirninas atsistoja ir dairosi nesuprasdamas. Girininkas irgi stovi. Gaila skirtis, kad jį kur...
    Staiga girininkas suploja rankomis ir surinka baisiu balsu. Švelniaragis me­tasi į šalį, bet vėl sustoja. Tada girininkas pačiumpa šautuvą ir taip trinkteli, kad Švelniaragiui net kailis pasišiaušia ir ausyse suspengia. Stirninas nubėga gerokai tolyn ir vėl sustoja. Vėl trenkia šūvis. Švelniaragis išsigąsta ir nuliuok­si. Tik švysteli baltos uodegos veidrodėlis už žalių eglučių.
    Girininkas ir norėjo, kad Švelniaragis pajustų baimę, kad jis nesileistų artyn kiekvieno sutikto žmogaus. Kad jis nuo pirmos dienos suprastų, jog girios žvėrelis turi būti atsargus.


Pradedama nuo apmąstomojo rašymo apie tai, ką perskaitė (kokios mintys, jausmai kilo). Rašoma laisvai, negalvojant apie klaidas, tai yra skirta jų saviraiškai, o ne tikrinimui.

Aptariami mokinių darbai.  Grupėse pasitaria ir sugalvoja ištraukos pavadinimą. Viena grupė atsako į duotą klausimą:

Paaiškinkite, kodėl girininkas pat neimdavo ir kitiems neleisdavo imti mažų zuikučių ir stirniukų?
 

Kita grupė atsako į duotą klausimą:

Kodėl girininkas ir vaikai liūdnai atsisveikino su stirniuku?

Tuomet viena grupė suranda stirnino aprašymą, o kita – stirnino aprašymo detales. Abi grupės nupiešia stirnino paveikslą, remiantis tekstu. Pasikeičia piešiniais ir bando jį aprašyti. Darbai palyginami su originaliu tekstu. 


Ką sužinojau apie miško gyventojus? Jautriausia kūrinio vieta Labiausiai patikusi kūrinio vieta
     

Idėjų žemėlapis


                                    

 5.2. Kalbos dalys


 Priemonės – lapai suschemomis, žodynai, kompiuteris su Multimedia arba lenta, J.Šukio knyga „Gramatikos šalyje“

    Mokiniams duodami lapai su schema. Viršuje parašyti klausimai: Kas tai yra? Kaitymas. Kokie pavyzdžiai? Ką dar žinote apie nurodytą kalbos dalį? Mokiniai gali pildyti schemą individualiai, poromis arba mažomis grupėmis. Mokiniai gali naudotis žodynais, internetu. Jeigu mokiniai netiksliai apibūdina šias kalbos dalis, mokytoja nurodo literatūrą ar internetinę nuorodą, kaip galima papildyti. Kai užpildo schemą, mokiniai raštu apibūdina daiktavardį, būdvardį ir veiksmažodį.



           

   

    Toliau mokiniai naudodamiesi schemomis atlieka užduotis, nagrinėdami kalbos dalis sugalvotuose sakiniuose. Tik analizuoja kitos grupės užpildytą schemą – ją galima papildyti. Tuomet pagal papildytą schemą sukuria aprašymą apie kalbos dalį. Tai pateikti ir pristatyti gali įvairiai – eiliuota forma, šokdami ar dainuodami. 


Ką sužinojau apie kalbos dalis? Sunkiausiai sekėsi.... Labiausiai patikęs grupės pristatymas
     




 5.3. Kelionė po Prancūziją


 Priemonės – bukletai, laikraščiai, žurnalai, žodynas lietuvių – prancūzų kalbų, Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, knygos apie drabužių madas.

    Mokiniai dirbs grupėmis penkiuose tyrimo institutuose: žurnalistikos, architektūros, kalbos tyrimo, etimologijos ir dizaino.

1-asis institutas. Mokiniai skaito įvairią literatūrą (bukletai, ištraukos iš laikraščių ar žurnalų) apie Prancūzijoje įkurtą Disneilendą ir rašo pasakojimą.

2-asis institutas. Iš nuotraukų ir iškarpų grafiškai dėlioja Disneilendo planą.

3-asis institutas. Gaminasi korteles su savo vardais, kuriuos užrašo prancūzų abėcėle ir papuošia prancūziškais ornamentais.

4-asis institutas. Mokiniai mokosi apie žodžių kilmę „rinkdami“ sraiges žolėje. Ant kiekvienos sraigės užrašyta po žodį. Mokiniai žodyne susiranda kiekvieno žodžio etimologiją (kilmę). Jie paaiškina, ką žodis reiškė iš pradžių ir ką reiškia dabar. Pavartoja tą žodį sakinyje.

http://ualgiman.dtiltas.lt/leksika_kilmes_atzvilgiu.html
http://tuirtavovardas.wordpress.com/2011/10/01/prancuziski-mergaiciu-vardai-f/

http://www.tpa.vgtu.lt/upload/filosof_zurn/santalka_t_15_nr_4_petretiene.pdf
 

5-asis institutas. Pagal skaitytus tekstus ir matytus paveikslus mokiniai kuria drabužį ar papuošalą, šitaip iliustruodami prancūzų aprangą. Taip pat parašo rašinį apie tai, kas darė įtaką drabužiams ir jų modeliams.

Kiekviena grupė pristato savo darbus. Vyksta aptarimai. Darbai segami į aplanką arba kuriama knyga. 

 

Ką sužinojau apie Prancūziją? Sunkiausiai sekėsi.... Labiausiai patikęs grupės pristatymas
     

Idėjų žemėlapis



 5.4. Vaikų teisių konvencija per literatūrą

 

 Priemonės – A.Lingdren knyga „Pepė Ilgakojinė“, lapai su užduotimis, kompiuteris su Multimedia arba lenta, Vaikų teisių konvencija. (http://www.nplc.lt/sena/nj/Dokumentai/Uzs_teis_aktai/vaiko%20teisiu%20konvencija.htm)   

    Mokiniai skaito ištrauką A.Lingdren knygos „Pepė Ilgakojinė“, kuriame Pepė užgauliojama dėl savo dėl savo raudonų plaukų ir didelių pėdų.

    Bet kaip tik tą akimirką atsivėrė gretimo namo varteliai ir pro juos išlėkė berniūkštis. Jis atrodė nusigandęs, ir ne be reikalo, nes jam įkandin išgriuvo dar penki berniūkščiai. Šie tučtuojau pagavo pirmąjį ir, prispaudę prie tvoros, ėmė tvatyti. Visi penki kartu kumščiavo ir mušė. Berniūkštis verkė dangstydamasis veidą rankomis ir bandydamas apsisaugoti.
    - Duokit jam, vaikai, - suriko didžiausias ir stipriausias iš visų berniukų, - kad jis daugiau niekada nedrįstų pasirodyti šitoje gatvėje!
    - Oi, - sušuko Anika, - Vilį muša. Kokie negeri berniukai!
    - Štai šitas - bjaurusis Bengtas. Jis amžinai pešasi, -pasakė Tomis. - Penki prieš vieną, kokie begėdžiai!
Pepė priėjo prie berniukų ir pabaksnojo Bengtui į nu­garą.
    - Ei, ei, - pasakė ji. - Berods taikotės košę iš vargšo Vilio sugrūsti, kad užpuolėt visi penki drauge.

    Bengtas atsigręžė ir išvydo mergaitę, kurios iki šiol nebuvo matęs. Pasiutusiai keista mergiotė, kad drįso jį kalbinti. Iš pradžių jis tik išsižiojo nustebęs, paskui nusiviepė lig ausų.
    - Vaikai, - pasakė jis. - Vaikai! Paleiskit Vilį ir žvilgtelkit į šitą mergiotę. Tai bent paukštytė!
    Jis pliaukštelėjo per kelius ir nusikvatojo. Bemat ir visi kiti susigrūdo aplink Pepę, tiktai Vilis nusišluostęs ašaras baikščiai paėjo tolyn ir atsistojo prie Tomio.
    - Ar jūs kada matėt šitokius plaukus?! Kaip ugnies kūlys! O batai, - stebėjosi Bengtas. - Ar nepaskolintum man vieno? Kaip smagu būtų pasiirstyt, juk neturiu valties.
    Jis čiuptelėjo Pepei už kasos, bet tuoj paleido:
    - Oi, nudegiau!
Tada visi penki berniukai sustojo ratu aplink Pepę ir šaukė šokinėdami:
    - Raudonkepuraite! Raudonkepuraite!
    Pepė stovėjo vidury ratelio ir patenkinta šypsojosi. Bengtas manė, kad ji supyks ar ims verkti, bent jau nusigąs. O kai nieko nepešė, pastūmė ją.
    - Žiūriu, kad nelabai moki mandagiai elgtis su moterimis, - pasakė Pepė. Ji čiupo berniūkštį savo stipriomis rankomis, pakėlė aukštyn, panešė prie beržo, augusio netoliese, ir pakabino ant šakos. Po to stvėrė dar vieną berniuką ir pakabino ant kitos šakos, trečią pasodino ant tvoros stulpo priešais namą, ketvirtą permetė per tvorą tiesiai įgėlių lovelę, o paskutinį mušeiką įsodino į mažytį žaislinį vežimėlį, kuris stovėjo gatvėje. Pepė, Tomis, Anika ir Vilis spoksojo į vaikus, o šie buvo lyg žado netekę iš nuostabos. Ir Pepė tarė:
    - Begėdžiai jūs! Penkiese užpuolėt vieną berniuką. Tikri begėdžiai. Ir dar kumščiuojat beginklę mergaitę. Fui, kaip negražu!
    - O dabar eisim namo, - pasakė ji Tomiui ir Anikai. O Viliui tarė:
    - Jeigu jie dar sykį drįs tave mušti, pasakyk man.
    Ir dar pridūrė Bengtui, kybančiam ant šakos ir bijančiam pajudėti:
    - Jeigu dar ką turi pasakyti apie mano plaukus ir batus, tai verčiau drožk dabar, kol nenuėjau namo.Tik Bengtas neturėjo daugiau ką pasakyti nei apie Pepės batus, nei apie plaukus. Tada Pepė pasiėmė savo skardinę į vieną ranką, siūlų ritę į kitą ir nudrožė Tomio ir Anikos lydima.

    Jeigu reikia galima supažindinti vaikus ir su Vaikų teisių konvencija– 2 asis straipsnis apie visų vaikų lygybę. Mokiniai analizuoja ištrauką. Tuomet pasiskirsto grupėmis ir bando sukurti  istoriją, kaip būtų galima skirtumus paversti privalumais, kad nebūtų pažeistas lygybės principais. Pavyzdys:

    Mama Zuikienė kalba su teta Liza. Ji sako, kad susilaukė 9 vaikelių, bet vienas – dėmėtas. Teta Liza apžiūrėjo Taškutį. Taškutis – dėmėtas zuikutis. Joms kalbantis, atėjo kaimynas ir paklausė, ar tos rudos dėmės blogai. Mama Zuikienė suabejojo, nes jis kitoks negu visi. Kaimynui Rosiui visai patiko Taškutis.
    Vieną kartą Taškutis liko namuose vienas, nes buvo dėmėtas. Visa šeima tuo tarpu buvo senelio gimtadienio šventėje. Taškutis mėgino panaikinti rudas dėmes, bet jam nepavyko... Tada jis pabėgo iš namų. Miške sutiko poną Rudį, kuris buvo panašus į jį , tik didesnis. Rudis pakvietė Taškutį į svečius. Jo namuose viskas buvo atvirkščiai – visi dėmėti, tik vienas – ne.
Kitą dieną susitiko abi šeimynos ir susidraugavo. O po to iškėlė Morkų puotą.

 
Mokiniai gali kurti pasaką, pvz.:

Boružėlė Liputė
Saulėtoje pievoje gyveno boružėlė Liputė. Kartą ji pamatė žydinčią aguoną. Atskrido ir tarė:
    - Sveika, aguona, gal tu mano sesutė?
Tačiau aguona išdidžiai atrėžė Liputei:
    - Kaip tu drįsti lygintis su manimi grožiu? Fu, skrisk. Tavo rūbas taškuotas, tarsi vaistais nutepliotas. Nebūsiu aš tavo sesutė.
    Nusiminė Liputė. Supyko ant savo taškelių ir nuskrido verkdama per pievą. Pievoje sutiko mergaitę ir paprašė:
    - Gal galėtum užtepti spalvotais dažais mano taškus, kad nesimatytų?
Mergaitė taip ir padarė.
    Šukuodamasi spindulius, pamatė boružėlę Liputę saulė. Nustebo neradusi taškelių ir tarė:
    - Kur pametei mano taškelį nuo dešiniojo sparnelio? Jis buvo gimtadienio dovanėlė tau.
    Skrido pro šalį vėjas. Norėjo pakutenti boružėlės kojytę, tačiau nustebęs paklausė:
    - Kur pametei mano taškelį nuo kairiojo sparnelio? Kai gimei, juo tave papuošiau.
    Praskleidęs debesis, boružėlę Liputę pamatė mėnuo ir nuliūdęs tarė:
    - Kur pametei mano taškelį nuo sparnelio vidurėlio? Nebeturi mano bučinuko.
    Supdamasi danguje, boružėlę pamatė žvaigždelė. Neiškentusi pasiteiravo:
    - Kur pametei mano taškelį nuo apatėlės? Juo, numezgusi iš nakties siūlo, padabinau tave.
    Suprato boružėlė Liputė:
    - Taškeliai – tai mylimų draugų dovanos.
    Susigėdo, kaip taip lengvai patikėjo aguona, ir nutarė būti savimi – taškuota ir miela boružėle.




Ką sužinojau apie lygias teises? Sunkiausiai sekėsi.... Labiausiai patikęs grupės rašinys
     

Idėjų žemėlapis



 5.5. Eilėraščio kūrimas

 Priemonės – žaidimų kauliukas,  lapai ar sąsiuviniai, kompiuteris su Multimedia arba lenta

    Eilėraštį kurti galima žaidžiant. Mokiniai ridena kauliuką po du kartus ir šalia vardo lentoje ar kompiuteryje užrašo skaičių: 5, 7, 9,4,... Vaikai turi prisiminti, ką išgyveno būdami tokio amžiaus. Sąsiuvinyje ar lape užrašo pirmąją eilėraščio eilutę: Kai man buvo penkeri...arba Kai buvau devynerių... ir pan. Kiekvienas tęsia eilėraštį, prisimindamas kokius įvykius jis tuo metu išgyveno, kas svarbaus vyko jo gyvenime. Pvz.:

Kai devynerių metų buvau
Aš beprotiškai nerimavau
Kad jau greitai geroji mamytė
Išvažiuos broliuko gimdyti.

    Mokytojas netaiso eilėraščio, o pataria paieškoti jautresnio ar išraiškingesnio žodžio. Rezultatas, kurio siekiame, ne pats eilėraštis, o tai, kad vaikai pajustų kūrybos grožį. Darbai perskaitomi ir aptariami.

    Tuomet galime apsidairyti klasėje ir kiekvienas parašo, kokius daiktus šiandien turi atsinešęs. Kiekvieną daiktą apibūdina, pvz., kuprinė – dedama ant nugaras, į ją kažką galiu įdėti. Mokiniai pasirenka vieną iš aprašytų daiktų ir bando kurti ketureilį. Pradėti galima:

Aš tikrai nesu...( kuprinė, parkeris, puodelis ir t.t.)
Aš tikrai ne... (telefonas, skaičiuotuvas, penalas...)
Aš nesu... (magnetofonas)


Svarbu, kad pirma eilutė būtų ritminga. Vaikai užrašo mintis, o po to bando rimuoti.
Pvz.:

Ne kuprinė aš esu –
Atsiverti negaliu.
Negaliu kitiems parodyt,
ko ir kiek viduj turiu.


Darbai perskaitomi ir aptariami.

 

Ką sužinojau apie draugus?

Sunkiausiai sekėsi....

Labiausiai patikęs eilėraštis

     

Idėjų žemėlapis


 

 Refleksija mokytojui

-    Kas pavyko mokiniams, atliekant konkrečią užduotį?
-    Kokie sunkumai kilo?
-    Ką siūlytumėte keisti?
 
Lentelėje procentais įvertinkite kiekvieną užduotį, kiek ji buvo tinkama gabiems mokiniams ugdyti (pvz.: 100% - tiko puikiai, 50% - vidutiniškai ir t.t.)



El.Nr. Užduotys Procentai
1. Teksto analizė raštu  
2. Kalbos dalys  
3. Kelionė po Prancūziją  
4. Vaikų teisių konvencija per literatūrą  
5. Eilėraščio kūrimas  

 

 

VI skyrius - Klausymas ir kalbėjimas 3-4 klasėse

VI skyrius
Klausymas ir kalbėjimas 3-4 klasėse


 Atlikę užduotis, mokiniai gebės: 

-    kritiškai mąstyti;
-    kelti klausimus, siekiant ką nors išsiaiškinti;
-    įdomiai, gyvai pasakoti, remiantis savo patirtimi;
-    argumentuotai reikšti savo nuomonę;
-    sukurti pranešimą apie kokį nors renginį;
-    grupuoti daiktus pagal panašius principus;
-    dirbti bendradarbiaujant;
-    nusakyti pagrindinę pasakojimą mintį ir aptariamas problemas.

 6.1. Skirtingi vaidmenys.

 Priemonės – magnetofonas su mikrofonu, užduočių lapeliai, ekskursijos planas, filmavimo kamera arba mobilusis telefonas, kompiuteris, jei yra ir Multimedia, rašymo priemonės.

    Mokiniai klasėje suskirstomi į keturias grupes, pagal gebėjimus. Viena grupė yra vaikų periodinio leidinio žurnalistai, kurie turi sužinoti klasės svečių nuomonę apie klasėje vykusį renginį. Kita - ekskursijos vadovai po pasirinkto rašytojo muziejų, kurie turi  pokalbio būdu su turistais (klasės draugais) apibendrinkite jų patirtus įspūdžius muziejuje, akcentuodami esminius ekspozicijų dalykus, pagilinusius žinias apie rašytoją. Trečia - tautosakos rinkėjai, kurie turi išklausyti klasės mokinių atliekamas dainas bei sekamas pasakas, perteikiant liaudies kūrybą pasirinkta tema, o taip pat padaryti įrašų. Ketvirta – TV žurnalistai, kurie rengia reportažus apie tai, kas vyksta klasėje.

    Pirmoji grupė pasitarusi sudaro klausimyną, pagal kurį bus apklausiami „svečiai“ (klasės draugai – kitos trys grupės, galima pasikalbėti su visais grupės nariais ir padaryti bendras grupės narių išvadas, svarbiausia, kad tame renginyje visi būtų buvę).
Tai gali būti schema, kai išskiriami privalumai ir trūkumai, aptariant konkrečius renginio momentus ir išsakant emocijas, mintis, jausmus, kuriuos jis sukėlė. O pabaigoje pateikiamas apibendrinimas apie renginį visai klasei.

    Antrosios grupės mokiniai prisimena, kokiame muziejuje yra buvę, kaip ten viskas išdėstyta, kas eksponuojama ir t.t. Gali nusibraižyti planą arba pasinaudoti IKT virtualios kelionės galimybėmis. Pvz., A. Baranausko klėtelė

http://www.baranauskas.lt/kletele/turinys.htm  Grupės mokiniai pasiskirsto vaidmenimis – kas ves ekskursijas, t.y. pasakos. Kelionėje apsilanko viena grupelė, o paskui kita. Pabaigoje išdalinamos kortelės, kurias turi užpildyti „dalyvavę“ ekskursijoje klasės nariai. Duomenys apibendrinami ir pristatomi visai klasei.



Kas labiausiai patiko? Ką įdomaus sužinojai apie rašytoją Ką siūlytumei keisti, organizuojant ekskursiją?
     

    Trečia grupė kalbina klasės draugus ir prašo padainuoti liaudies dainą arba pasekti pasaką. Duomenis fiksuoja popieriaus lape arba įrašo į magnetofoną ar kompiuterį. Vėliau surinktus duomenis apibendrina – išrenka, jų nuomone, geriausiai atliktas dainas ir pasektas pasakas bei pristato klasei.

    Ketvirta grupė pasiskirsto vaidmenis: vieni stebės trijų grupių darbus, , kiti - ruoš pranešimus apie tai ką papasakojo grupės nariai. Kai grupės žurnalistai parengia darbus, jie pristatomi visai klasei. 


Ką sužinojau šioje pamokoje? Įdomiausia veikla pamokoje Nepatikusi veikla
     

Idėjų žemėlapis

                                    

 6.2. Lietuvių rašytojai ir poetai


 Priemonės – lapai su užduotimis, kompiuteris su internetu, literatūros kritikos knygos, vaikų periodikos leidiniai (Laimiukas, Naminukas ir kt.)

    Kiekvienam mokiniui arba kartu dirbančiai grupei duodama po tuščią  „Ratu pagal abėcėlę“ lentelės kopiją. Mokiniai turi sugalvoti ir pasakyti lietuvių rašytojų ir poetų pavardes, prasidedančias kiekviena iš abėcėlės raidžių. Per nustatytą laiką reikia užpildyti kuo daugiau langelių. Vėliau perskaito grupelės garsiai, o kitos įsirašo – taip visi yra užsipildo lenteles.

 

A B C Č D E Ė
F G H I Y J K
L M N O P R S
Š T U Ū V Z Ž

 

Avyžius, Budrys, Binkis, Cvirka, Čiurlionytė, Degutytė, Daukantas, Erlickas, Ė
Fromas-Gužutis Geda, Gutauskas, Herbačiauskas Ivanauskas, Ivanauskaitė Y Jakubėnas, Kukulas, Karosaitė
Landsbergis, Mieželaitis, Misevičius, Maironis, Nemunėlis Vytė, Ožeškienė Palčinskaitė, Poškus, Radauskas, Simonaitytė, Skučaitė, Saja,
Šaltenis, Šerelytė, Tamulaitis, Usinavičius Ū Vaižgantas, Vainilaitis, Zobarskas, Žilinskaitė, Žukauskas,

    Galima aptarti, kokia raide pavardžių parsideda daugiausiai. Kuris langelis liko neužpildytas? Naudodamiesi žodynais ar kitais šaltiniais mokiniai pabando surasti ir įrašyti į tuščius langelius.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Kategorija:Lietuvos_ra%C5%A1ytojai

    Tuomet mokiniai pildo lentelę (pasirenka patys mokytojai, ar skatins rašyti apie vieną autorių ar kelis, pvz.: skaitytų eilėraščių poetai):



Žinau Noriu sužinoti Sužinojau
     

 

    Pirmiausiai parašo, ką žino apie lietuvių rašytojus, pvz., koks rašytojas, ką parašė, ar gyvena Lietuvoje, kiek jam metų ir pan. Tada pildoma antroji grafa – kas mokiniams įdomu apie lietuvių rašytojus ir poetus, pvz., kiek metų pradėjo rašyti, kodėl rašo vaikams ir pan. Toliau skaito tekstus (iš vadovėlių, kritikos knygų, periodikos leidinių) apie rašytojus arba informacijos ieško internete. Ir užsipildo trečiąją grafą.

http://lt.wikipedia.org/wiki/Janina_Degutyt%C4%97

http://sielamaistinga.blogspot.com/2010/05/knyga-ir-asmenybe-janina-degutyte.html
http://lt.wikipedia.org/wiki/Vytautas_V._Landsbergis
http://www.skrynia.lt/modules.php?name=News&file=article&sid=1095


Ką naujo sužinojau apie lietuvių rašytojus? Įdomiausias biografijos faktas Sunkiausiai sekėsi....
     

Idėjų žemėlapis



 6.3. Pasakų veikėjai

 

Priemonės – H. K. Anderseno pasakų knygos, kompiuteris su Multimedia, lapai su citatomis.

H. K. Anderseno pasakos „Bjaurusis ančiukas“

    Buvo vasara. Kvepėjo neseniai nupjauta žole. Miške, kuriame buvo gilių ežerų, tarp aukštų medžių stovėjo sena sodyba. Namo pasienyje augo didžiulės varnalėšos.                                       
    Vieta buvo rami, taigi viena antis susisuko čia Perėjo labai ilgai. Pagaliau kiaušiniai pradėjo skilinėti vienas paskui kitą. „Pi, pi, pi!" - iš lukštų ritosi ančiukai. Jų akytės plėtėsi iš nuostabos. Koks didelis pasaulis!
    Antis suskaičiavo savo mažylius. Didžiausias kiaušinis vis dar buvo sveikas. Pro šalį ėjusi sena antis patarė palikti jį, nes, be abejo, tai esąs kalakutės kiaušinis. Bet antis, jau taip ilgai laukusi perėjo toliau. Pagaliau kiaušinis skilo, iš jo išsirito didelis, pilkutėlis, bjaurus   kamuolys, visai    nepanašus į kitus ančiukus.                        
    Nesvarbu! Kitą dieną antis šoko į vandenį, o ančiukai vienas paskui kitą pliumptelėjo paskui ją, net ir tas didelis, pilkas bjaurusis. Jis negalėjo būti kalakučiukas, nes labai gerai plaukė! Tai tikrai jos mažylis !
    - Eikite šen, pristatysiu jus savo draugėms antims. Tik visi būkite šalia manęs ir saugokitės  katino ! – tarė motina antis savo ančiukams.
   Katinas ką tik nukniaukė ungurį, dėl kurio varžėsi dvi ančių šeimos.
    - Judėkite greičiau, paskubėkite. Svarbiausia, nepamirškite nusilenkti senajai ančiai!
    Mažyliai buvo klusnūs. Kitos antys juokėsi iš bjauraus didžiojo, pilkojo ančiuko; viena antis net prišoko ir įžnybo jam į kaklą.
    - Palikite ramybėje! Jis nieko bloga nedaro! Nors nelabai gražus, bet plaukia puikiai, ilgainiui gal net ir sumažės! - pasakė motina antis.
    Laimei, senoji antis ją nuramino: kiti ančiukai tikrai žavingi. Deja, vargšas ančiukas, paskutinysis išsiritęs iš kiaušinio, buvo per didelis ir bjaurus, visi iš jo tiki šaipėsi. Antys, gaidžiai ir vištos žnaibė, o kalakutas manydamas esąs valdovas, puolė pašiaušęs plunksnas. Bjaurusis ančiukas nebežinojo, kur dėtis, buvo vis blogiau ir blogiau.         Net broliai ir seserys jo negailėjo:
    - Kad tave katinas sugautų, bjaurybe!
Motina irgi kalbėjo:
    - Verčiau jau tu eitum kur iš čia! 
    Tad vieną vakarą ančiukas perskrido per gyvatvorę ir pabėgo. Išvydę jį maži paukšteliai akimirksniu išsilakstė. „Jie išsigando manęs tokio bjauraus", - ančiukas. Sielvarto ir nuovargio iškankintas, bjaurusis ančiukas naktį praleido pelkėje. Laukinės antys irgi šaipėsi iš jo. Kokia baidyklė. Nejau jis neturįs teisės pasilikti net čia, nendryne?
Ančiukas slapstėsi tris dienas. Du praskrendantys žąsinai užkalbino:
    - Klausyk, drauguži, tu toks bjaurus, kad mums patinki. Gal norėtum tapti paukščiu keliauninku?
Buvo medžioklės diena. Pif! Paf!
Ir abu žąsinai krito į nendres negyvi.
    - Manau, kad trauksiu į platųjį pasaulį laimės ieškoti! - tarė bjaurusis ančiukas ir iškeliavo.
    Rudens lapai plaikstėsi ledinio vėjo sūkuriuose. Vargšas ančiukas tirtėjo iš šalčio. Saulei leidžiantis, virš krūmų pasirodė didelis būrys milžiniškų paukščių ilgais, išriestais kaklais. Tai gulbės iš šaltųjų kraštų skrido į šiltuosius Pietų kraštus. Ančiukui dar neteko regėti tokių puikių, sniego baltumo paukščių. Jie plasnojo galingais plačiais sparnais, skrido aukštai, aukštai. Susižavėjęs bjaurusis ančiukas net ėmė suktis kaip vilkelis, tiesė kaklą į dangų, kad ilgiau galėtų jais gėrėtis. Iš jo gerklės ištrūko keistas ir šaižus klyksmas, net pats išsigando. Ančiukas nežinojo, kaip vadinasi šie nuostabūs paukščiai, bet jis, bjaurusis, juos karštai pamilo, dar nieko nebuvo taip mylėjęs....
Žiema buvo labai atšiauri. Nelaimingasis ančiukas turėjo visą laiką plaukioti, kad nepakliūtų ledo nelaisvėn. Vandens lopinėlis, kuriame jis miegodavo, kas naktį vis labiau siaurėjo. Pagaliau išsekęs ančiukas įšalo į ledą.            
Pamatė jį vienas valstietis; klumpe suskalbė ledą ir parnešė paukštį žmonai, ši jį atgaivino. Vaikai norėjo pažaisti, bet ančiuką apėmė baimė. Durys buvo praviros, jis puolė laukan ir krito kaip negyvas į pirmąjį sniegą.
Kokia, liūdna buvo vargšui ančiukui ši žiema! Vieną dieną pro nendres prasiskverbė šilti saulės spinduliai. Atėjo pavasaris.
    Ančiukas suplakė sparnais ir, pats labai stebėdamasis, pakilo į orą. Nespėjo nė apsidairyti ir atsidūrė nuostabiame sode. Kvepėjo žydinčios obelys ir alyvos.
    Tvenkinyje grakščiai plaukiojo trys baltos gulbės. Ančiukas atpažino didinguosius paukščius, jį apėmė keistas liūdesys.
    „Jei aš, toks bjaurus, nuskrisiu prie jų, mane užkapos negyvai." Vis dėlto jis prisiartino ir nulenkęs galvą laukė mirties. Ir tada vandenyje pamatė savo atvaizdą. Jis nebebuvo didelis, bjaurus ir pilkas! Jis virto gražuole - gulbe.
 
    Išrenkamos citatos, apibūdinančios pagrindinį veikėją.  Mokiniai suskirstomi grupelėmis. Kiekvienai jų duodama aptarti po skirtingą citatą ir  prašoma sugalvoti kuo daugiau žodžių, kuriais remiantis būtų galima apibūdinti veikėją.

Citatos iš „Bjauriojo ančiuko“ :

1. „Didžiausias kiaušinis vis dar buvo sveikas.“
2. „Pro šalį ėjusi sena antis patarė palikti jį, nes, be abejo, tai esąs kalakutės kiaušinis“.
3. „..viena antis net prišoko ir įžnybo jam į kaklą“
4. „...jis labai gerai plaukė!”
5. “-Kad tave katinas sugautų, bjaurybe!“
6. „Nejaugi jis neturįs teisės pasilikti net čia , nendryne?“
7. „...net ėmė suktis kaip vilkelis...“
8. „Ir tada vandenyje pamatė savo atvaizdą.“

    Kai visos grupės sudaro apibūdinimų sąrašus, paprašoma iš kiekvienos jų po narį perskaityti grupei tekusią citatą visai klasei ir pasakyti, kokius bruožus grupė priskiria veikėjui. Atliekant užduotį remiasi schema:





Visų grupių nurodyti bruožai užrašomi lentoje arba kompiuteryje.



 

    Tada pasakoma mokiniams, kad visos citatos – apie tą patį veikėją. Mokiniai raginami dabar bendrais bruožais apibūdinti veikėją. Skaitoma pasaka arba žiūrimas filmukas:
 (http://www.vaikam.eu/bjaurusis-anciukas-senoji-animacija-vaikams). Ir vėl grįžtama prie sudarytų veikėjo apibūdinimų. Mokiniai svarsto, kaip galima papildyti apibūdinimą. Aptariami kiti pasakos veikėjai. Vyksta diskusija „Ar teisingai pasielgė ančiukas, palikdamas namus?“
 




Labiausiai tinkantis ančiuko apibūdinimui citata Ko galėčiau pasimokyti iš šios istorijos? Labiausiai tave sujaudinęs pasakos momentas
     

Idėjų žemėlapis


 

 

 6.4. Pokalbis apie sagas
 

Priemonės – įvairių formų sagos, kompiuteris su Multimedia, lapai su užduotimis, V.Žilinskaitės tekstas „Mįslingas radinys“. 

    Mokiniai iš krepšelio traukia skirtingų formų, spalvų, dydžių sagas. Ir pasako, kur galėtų jas panaudoti namų puošybai, meno dirbiniui ar pan. Skaitomas V.Žilinskaitės tekstas „Mįslingas radinys“. 


    Eidama namo, Vaidonė išvydo ant laiptų keistą daik­čiuką: apskritą, iš vienos pusės įgaubtą kaip lėkštutė, iš kitos pusės išgaubtą kaip sviedinys ir su dviem skylutėm viduryje.
„Kas tai galėtų būti?" - nusistebėjo mergaitė ir įsidė­jo radinį į kišenę.
Namie ji pasitiesė popieriaus lapą ir nupiešė radinį:

Apačioje išvedžiojo:  

    Tai turėjo reikšti, kad surastas gana apskritas, gal įgaubtas, o gal išgaubtas daikčiukas ir kad jis dabar yra aštuntame bute. Lapą su piešiniu Vaidonė pakabino laip­tinėje, po laiškų dėžutėmis.
Po kiek laiko už durų subilsnojo ir įtapeno plastikinis paršiukas.
- Laba diena, - pasisveikino. - Ar nepaklydau? Man sakė, kad čia yra apskritas ir su dviem skylutėm radinys.
-  Taip, - patvirtino mergaitė, - toks radinys yra.
-  Tai mano šnervė, - paaiškino Paršiukas. - Kažin kada ją nudaigojau ir niekaip nebegaliu rasti.
Mergaitė atidarė stalčių ir išėmė radinį.
- Bet, - apniuko Paršiukas, - mano šnervė buvo daug didesnė, geltonesnė ir nepalyginti gražesnė!.. Iš bėdos paimčiau ir šitą.

- Mielai ją atiduočiau, - tarė Vaidonė, - tik kas bus, jei ateis tas, kuris iš tiesų pametė šį daikčiuką?
Ir tikrai: į duris pasibeldė, ir per slenkstį mikliai įžengė alavinis kareivėlis.
-  Valio! - sušuko. - Kaip puiku, kad radot mano skydą - apskritą, gaubtą ir dviejose vietose pervertą priešo!.. Norėčiau kuo greičiau jį atgauti!
-  Prašom, - padavė Paršiukas.
-  Ak, kaip apmaudu! - nusivylė Kareivėlis. - Mano skydas buvo kur kas platesnis, sunkesnis, o skylutės daug mažesnės. Bet ką darysi, imčiau ir tokį.
- Mums negaila, - atsakė Parčiukas, - tik kas bus, jei ateis tikras savininkas?
Vos taip ištarus, už durų sušiureno ir įskrido nematy­tas medinis paukštis.
- Apskritas, išgaubtas, su dviem skylutėmis? -paklausė.
- Taip, taip, - atsakė Vaidonė.
- Jūs radote mano galvos priekį. Esu Pelėda, bet tikrų pelių neėdu.
- Prašom, - padavė jai radinį Kareivėlis.
- Kokia nesėkmė! - suvaitojo pasimatavusi Pelėda. -Ne tas!! Tačiau paimsiu, vis geriau negu nieko.
-  O kas bus, - paklausė Paršiukas, - jeigu... Durys dar plačiau prasivėrė, ir tyliai kaip šešėlis įtykino skudurinis Pajacas.
- Kaukė! - ištiesė rankas ilgomis rankovėmis. - Mano nuostabioji dingusieji kaukė!.. Taip, taip, su dviem skylu­tėm akims ir apskritai pailga... Meldžiu, duokit ją šen!
-  Ogi prašom, - padavė Pelėda.
- Deja, deja, deja, deja! - pravirko Pajacas. - Mano kaukė buvo juoda kaip naktis, mano kaukės skylutės buvo pailgos, be to, mano kaukė turėjo raištelius... Ak, duokit nors tokią, nors ir ne juodą kaip naktį ir be raištelių...
-  Mielai atiduotume... - tarė Paršiukas.
-  ...tik ką darysime... - pridūrė Kareivėlis.
-  ...jeigu ateis tikrasis... - pasakė Pelėda.
-  ...savininkas? - užbaigė Vaidonė.
Visi sužiuro į duris, tačiau šį kartą už jų buvo tylu. Tik s   - bum bum bum bum!
Durys plačiai atsilapojo, įlėkė sviedinys, o iš paskos -Berniukas atsegta striuke.
-  Duokit šen mano sagą! - nekantriai sušuko.
-  Prašom, - ištiesė ją ant rankovės Pajacas.
Berniukas prisidėjo ją prie striukės, kur kybojo nutrū­kęs siūlgalis. Taip, kitos sagos buvo lygiai tokios pačios. Visi, net neregė Pelėda, suprato, kad pagaliau atsirado tikrasis savininkas.
-  Ačiū, - susiprato padėkoti Berniukas ir jau buvo besprunkąs lauk, bet Vaidonė paprašė luktelėti. Atsine­šė adatą, Pajacas įvėrė siūlą, Pelėda jį nukando, Paršiu­kas užrišo mazgą, ir mergaitė ėmė siūti sagą į striukę.
-  Kuo tu vardu? - paklausė Berniuką.
- Šarūnas, - atsakė ir apsidairęs nusistebėjo. - Kodėl visi tokie liūdni?
- Jie, - paaiškino Vaidonė, - yra pametę po apskritą su dviem skylutėm daikčiuką, ir visi tikėjosi, kad aš jį radau.
-  Deja, deja, deja! - vėl užlaužė rankas Pajacas.
             - Štai ir viskas, - tarė mergaitė, nukąsdama siūlą nuo prisiūtos sagos.
Tačiau šį sykį Berniukas niekur neskubėjo. Peržvelgė visus, pavartė sviedinį ir pasiūlė:                                                                      
- Žinote ką? Eikime pas mano Prosenelę. Ji turi ste­buklingą dėželę, gal joje rasime, ko reikia.
Visas šešetas patraukė paskui Šarūną laiptais aukštyn, kur gyveno Prosenelė.
-  Ką gi, - tarė, juos išklausiusi Prosenelė, - mielai atidarysiu jums savo dėželę, kaipgi kitaip!
Ji pravėrė indaują, ištraukė senovinę metalinę dėžu­tę. Nukėlė dangtį ir pabėrė daugybę sagų. Kokių tik jų nebuvo! Su žvaigždutėmis, herbais, gėlėmis; kaulinių, medinių, žalvarinių, plastikinių, guminių, skudurinių; apskritų, pailgų, keturkampių; gaubtų, paplokščių; mažutėlių kaip aguonos grūdelis ir didžiulių kaip delnas; senoviškų ir dabartinių – kokių tik nori!
- Rinkitės, matuokitės ir sau tinkamas pasiimkite, -tarė Prosenelė.

Paršiukas išsirinko štai tokią:  

Pelėda - va kokią:  

Pajacas - tik tokią:         

Kareivėlis - šitokią:  

Be to, Prosenelė paėmė raištelius ir, pririšusi juos prie sagų, visiems padovanojo po sagą - kaukę.
   

    Mokiniai suskirstomi į dvi grupes – kaip suole sėdi po du. Viena grupė rašo, kas tikra, o kita – kas išgalvota.


Tikra Išgalvota
   

    Darbai aptariami. Mokiniai individualiai (arba grupėmis) atlieka užduotį. Perskaito teiginius apie šią ištrauką. Stulpelyje, kuris vadinasi Tu, mokiniai pažymi teiginius, su kuriais sutinki, savo nuomonę pagrįsdami. Stulpelyje, kuris vadinasi Vaidonė, pažymi teiginius, kuriems, mokinių nuomone, pritartų autorė.

 

Teiginiai Vaidonė Tu
Šiame pasaulyje su pamestais daiktais visi elgiasi teisingai – grąžina.    
Pajaco elgesys buvo tinkamas.    
Šarūno prosenelės dėžutė buvo stebuklinga.    
   
Darbai aptariami, padaromos išvados. Prisimenamos sagos, kurias mokiniai turi ant suolo ir pagalvoja garsiai, kaip dabar jas panaudotų.


Įdomiausias sagos panaudojimas Ko galėčiau pasimokyti iš šios istorijos? Sunkiausia buvo...
     

Idėjų žemėlapis



 6.5. Mano augintiniai

 

Priemonės – kompiuteris su Multimedia, lapai su užduotimis, J.Biliūno apsakymas „Brisiaus galas“

Mokiniai skaito apsakymą J.Biliūno „Brisiaus galas“

    Šaly diendaržio durų, ant didžiulės spalių krūvos, guli senas Brisius - žilas, apžabalęs. Matyti jisai dar mato, bet tik kaip per dūmus, ir savo žmogauslabai dažnai nebepažįsta. Sunki senatvė ir jam: visų užmirštas, apleistas. Patsai gerai jaučia, kad mažai kambe­reikalingas. Bet kiek galėdamas rūpinas dar būti naudingas. Nors nebeprigirdi, o sunkios blakstienos amžinai merkia jo traiškanotas akis, tačiau vaiko nuo savęs snaudulį ir klausos.     Beklausydamas apsnūsta... Ir girdi per miegą: šla­ma netoli, tartum eina kas svetimas... Sunkiai kelias senas Brisius iš guolio ir loja užkimusiu, mieguistu balsu.
    - A tu, žabali, ar nenustosi!.. Savo žmogaus nemato, - girdi jisai pažįstamą balsą.                                                    
    Susigėdęs šiepia bedantį snukį, inkščia gailiai, tartum atsiprašydamas, ir, paspaudęs uodegą, vėl susiriečia guoly...
    Jau nebe kartą Brisiu pajautos apgauna, jam gėdą padaro. Dažnai troboj, viduasly gulėdamas, sapnuoja jisai vagį  ar vilką, kuriuos, jaunas būdamas, kadai vijo, ir jam pradeda regėtis, kad tie priešininkai vėl dabar tyko: kelia jisai tada savo seną galvą nuo kojų, ir, tartum ko išsigandęs, netikėtai... suloja: am! am! 
    Ir netikėtai vagies vietoj girdi tik iš visų pusių iškalbinėjimo balsus: 
    -A tas žilis! visai iškvaišo.
Nežinodamas, kur dėtis iš gėdos, kelias jisai iš viduaslioir, paspaudęs uodegą, lenda pasuolin.
    -Kur velkies? Eik oran! - šaukia ant jo.
Ir Brisius nuliūdęs dūlina pro duris.
    Dabar jisai bijo trobon ir beeiti. Verčiau jau ant spaliųgulėti: vis mažiau kitiems po kojom maišytis. Teisybė, troboj labai gera, pastalėj gulėti šilta. Bet kaulų graužti vis tiek jau nebegali, o nuo musių ir tenai sunku senam apsiginti.Ir čionai, jo senatvės pasigailėję, atneša jam kartais  kruopų geldelėj palakti, o ne - tai išalkęs eina pašalėmis tokio maisto ieškotų, į kurį seniau ir žiūrėt nežiūrėjo. Taip skursta senatvėj...  
    O juk buvo jaunas ir jisai, stiprus ir visų branginamas. Tada apsigint nuo žmonių negalėjo. Su juo vaikai žaidė, jį račiukuos įsikinkė važinėjo: nepyko ant jų Brisius, kad ir kartais visai be reikalo jam skaudžiai suduodavo, - žinojo, kad mažas ir silpnas ir maža dar teišmano. Jį troboj kiekvienas į save šaukė ir duona penėjo, medžiotų su vedės. Ustovas ir varškės jam negailėjo, bet tik nuo jo namo nelėktų, galvijus dabotų. O kiek dar, jau senas būdamas, juokų piemenims pridarydavo! Užmes jie, būdavo ant Brisiaus galvos čerkasėlį ir turi, o vienam pasislėpti liepia, paskui paleidžia Brisiu ieškotų. Ir visados surasdavo, nors tasai už pusvarsčio aukščiausioj eglės viršūnėj būtų pasislėpęs. Susekdavo jo pėdsakus, apuostydavo medį ir, pakėlęs aukštyn snukį, imdavo loti. Neidavo, kolei tasai nenulips. Pamatęs nulipantį, nesitverdavo iš džiaugsmo, šokinėdavo inkšdamas aplinkui ir, sugrįžęs į piemenis, iškišęs liežuvį žiūrėdavo tai į juos, tai į krepšelius: žinojo, kad iš tenai būtinai gaus mėsos kruopelę ar duonos plutelę. Tačiau ir piemenys jį užmiršo...
    Guli senas Brisius ant spalių ir sapnuoja. Mato jisai miegą antis, kurias jo šeimininkas šaudo, o jisai iš vandens neša. Ir tiek tų ančių daug, tokios jos riebios! Pramerkia Brisius akis ir saldžiai žiovauja jas atsimindamas. Bet kaipgi jisai stebisi iš tiesų priešais save šeimininką su šaudykle pamatęs. Savo akim nenori tikėti: turbūt ir jį sapnuoja.....
    Bet aiškiai girdi, kaip tasai šaukia:
    -  Sa, Brisiau, sa! Tai turbūt iš jo, seno, juokias? Kam?
    - Sa, Brisiau, sa! - vadina šeimininkas.
    Brisius šiepia snukį, tartum norėdamas šyptelėti, bet tik kažin kaip gailiai inkščia...
    - Sa, Brisiau, sa!
    Jisai nenorom atsikelia nuo spalių ir seka paskum, ne taip kaip pirma - jaunas ir linksmas, betpaspaudęs uodegą ir nuliūdęs, kaip koksai kaltininkas. Šeimininkas eina už klojimo laukan ir atsigręždamas vis šaukia:
    - Sa, Brisiau, sa!
    Pamiškėj sustoja. Brisius inkščia bailiai ir žiuri į žmogų, tartum klausdamas, kam čionai jį atsivedė. Mato, kaip tasai nusiima nuo pečių šaudyklę, atsitolina nuo jo kelis žingsnius ir pradeda į jį taikinti...
    Negali būti?! Brisius netiki. Tai tik pasijuokti iš jo nori. Bet kam taip baisiai iš seno juoktis? Kam? Juk jisai nekaltas... Brisius nori pasigerinti, suvizginti uodegą, bet iš baimės tupiasi ant paskutinių kojų, ir per snukį rieda gailios, karčios ašaros.
    Staiga ugnis ir baisus trenksmas, - ir jisai griūva sopulio pervertas. Pramerkęs akis tik spėja pamatyti, kaip nuo jo tekinom bėga žmogus, turėdamas rankoj šaudykle...
    Gal ir suprato Brisius, kodėl tasai žmo­gus jį užmušė, tik nebegalėjo suprasti, kodėl tekinom nuo jo pabėgo: juk jisai mirdamas tik kojas no­rėjo jam paskutinį kartą palaižyti...
   
Pirmą kartą. Jie bando į kūrinį pažvelgti šeimininko, šuns, pasakotojo akimis. Pagal tai mokiniai suskirstomi į tris grupes. Jie įvardina problemas, dalykus, jausmus ar padarinius, susijusius su konkrečia perspektyva. Jos aptariamos ir tuomet mokiniai dar kartą perskaito tekstą ieškodami konkrečių teiginių ar informacijos, kuri būtų svarbi jų perspektyvai. Tuomet mokiniai pildo lapus su schemomis. 


 

    Darbai aptariami. Bandoma prieiti vieningos nuomonės apie mūsų elgesį su savo augintiniais. Pildoma lentelė lentoje arba kompiuteryje:

 

Augintinio Šeimininko
Pareigos Teisės Pareigos Teisės
       

    Mokiniai diskutuoja, išsakydami savo argumentus, apie tai, kaip reikėtų ir kaip galima elgtis su pasenusiais ar sergančiais gyvūnais. Jie dirba poromis arba grupėmis, atskleisdami priešingus klausimo aspektus. Savo argumentus užrašo schemoje:
 


 

Kiekviena grupė pristato savo nuomonę, išsakydami argumentus. Ir pateikiamos bendros klasės išvados. 


Ką naujo sužinojau? Geriausia idėja Jautriausias momentas ...
     

Idėjų žemėlapis


 

 Refleksija mokytojams

-    Kas pavyko mokiniams, atliekant konkrečią užduotį?
-    Kokie sunkumai kilo?
-    Ką siūlytumėte keisti?
 
Lentelėje procentais įvertinkite kiekvieną užduotį, kiek ji buvo tinkama gabiems mokiniams ugdyti (pvz.: 100% - tiko puikiai, 50% - vidutiniškai ir t.t.)

 

El.Nr. Užduotys Procentai
1. Skirtingi vaidmenys.  
2. Lietuvių rašytojai ir poetai  
3. Pasakų veikėjai  
4. Pokalbis apie sagas  
5. Mano augintiniai  
MATEMATIKA
Teorinė dalis
1. Atpažinimas

Pradinėje mokykloje per matematikos pamokas taip pat galima pastebėti gabų mokinį. Kaip jį atpažinti?

            Aukšti intelektiniai gebėjimai. Dažnai jie turi aukštą IQ. Pasižymi analitiniu, loginiu, lanksčiu,originaliu mąstymu,gebėjimu analizuoti, lyginti, paaiškinti, įvertinti ir pan. Supranta sąryšius tarp elementų, būtinų įrodymui. Gabūs vaikai trokšta intelektinių žinių, siekia įgyti naujos patirties, pasižymi vidine motyvacija.

            Labai geri testų ir kontrolinių darbų rezultatai. L.J. Shffield (1994) teigimu, matematiniai gabumai gali pasireikšti įvairiais būdais, o pats ,,siauriausias” matematinių gabumų apibūdinimas – tai vaikai, kurių matematinių pasiekimų testų rezultatai yra per 95 procentiles.

            Aktyvumas ir žingeidumas. Dažniausiai jis mėgsta alikti užduotis, jas sprendžia greitai ir noriai, tačiau per skubėjimą gali palikti klaidų. Praktikoje pasitaikė atvejų, kai pamokos metu pratybų puslapio užduotys būdavo išsprendžiamos per 5-10 minučių, kai kiti mokiniai dar tik pradėdavo jas spręsti. Tačiau kitiems matematikai gabiems vaikams skaičiavimo greitumas gali būti nebūdingas. C.P.Benbow (1990) nuomone, gabūs vaikai demonstruoja išskirtinius erdvinio, neverbalinio mąstymo gebėjimus, pasižymi greitumu, puikiai įsidėmi simbolius, suvokia reiškinius bei jų ryšius. Gabus mokinys aktyviai dalyvauja pamokos veikloje, mėgsta atsakinėti į mokytojo pateiktus klausimus, pagrįsti savo nuomonę ir pan. Gabus mokinys žingeidus, imlus naujai informacijai, greitai ją perpranta, geba teorines žinias pritaikyti praktiškai. Dažnai gabus mokinys moka žymiai daugiau, nei reikalauja programa.

            Įvairūs interesai.  Dažnai gabūs mokiniai pasižymi daugeliu pomėgių – jiems patinka įvairios veiklos. Mėgsta stebėti, atrasti neįprastus dalykus.

            Turtingas žodynas. Gabus mokinys pasižymi turtingu žodynu, kalba rišliais sakiniais, vartoja sudėtingas konstrukcijas, dažnai kalba emocingai. Vartoja įvairias sąvokas, kurių kartais bendraamžiai net nesuvokia. Kalbantis, diskutuojant su gabiu mokiniu, galima pastebėti, kad pasirinktoje srityje jis turi daug žinių.

            Puiki atmintis ir dėmesys. Dažnai gabūs mokiniai pasižymi puikia atmintimi, greitai išmoksta ir įsimena informaciją, o dirbdami geba ilgą laiką  koncentruoti dėmesį dominančioje srityje. Jiems būdinga matematinė atmintis – apibendrinta  atmintis matematiniams reiškiniams, mąstymo schemoms, uždavinių sprendimo algoritmams.

            Kūrybiškumas ir vaizduotė. Jie būna kūrybingi ir išradingi, mėgsta naujus būdus ir metodus veiksmams atlikti.

            Elgesio problemos. Mokslininkų nuomone, kuo aukštesnis žmogaus IQ koeficientas, tuo daugiau kyla elgesio problemų. Gabūs mokiniai  pamokų metu gali būti energingi arba lėti,  reikalaujantys dėmesio arba labai jautrūs. Taip pat jie siekia būti pripažinti, įvertinti.

            Daugelis autorių nuomone, gabus mokinys pamokoje – tai iššūkis mokytojui. Tik kompetetingas ir mylintis savo darbą mokytojas gali sukurti palankias psichologines sąlygas gabumams vystytis ir nukreipti mokinį produktyviai veiklai.

Kaip padėti gabiam mokiniui?

            Klasėje pastebėti gabų mokinį. Diskutuojant, atliekant įvairias užduotis, mokiniams ir mokytojui bendraujant tarpusavyje, dažnai gabus mokinys išsiskiria smalsumu, žiniomis, pomėgiu kalbėti jam įdomiomis temomis. Klasėje dirbančiam pradinių klasių mokytojui derėtų žiūrėti ir matyti, klausytis ir girdėti, bendrauti ir padėti.

            Individualizuoti užduotis. Tokiam mokiniui užduotis reikėtų individualizuoti, atsižvelgiant į jo individualias savybes, pomėgių sritį ir pan. Gabus mokinys pamokoje turėtų žingsniuoti į priekį – ieškoti, atrasti, patirti atradimo džiaugsmą. Jam pateikiamose užduotyse gali vyrauti įvairi veikla – spęsti, kurti, braižyti, modeliuoti, numatyti strategijas, įžvelgti galimybes, atrasti tarpusavio ryšius, diskutuoti ir pan. Taip pat galima pateikti žaidimus, reikalaujančius protinių sugebėjimų. Matematikos pamokoje gabus mokinys gali dirbi su visa klase, grupėje, individualiai.

            Vengti monotonijos. Dažnai gabaus mokinio darbo tempas yra žymiai greitesnis nei kitų klasės draugų, todėl dažnai mokytojas jam skiria papildomų užduočių. Tačiau gabumai dažnai siejasi su kūrybiškumu, o monotoniškos užduotys kelia nuobodulį. Gabiam vaikui pateikus pluoštą vienodo pobūdžio užduočių (pvz., daug aritmetinių veiksmų) vystomi tik įgūdžiai, nes jis puikiai geba naudotis procedūrinėmis žiniomis (kaip atlikti tam tikros sekos veiksmus, numatyti uždavinio sprendimo strategijas ir pan.). Jis greitai atlieka užduotis ir toliau nerimauja.

            Metodų įvairovė. Gabūs mokiniai pasižymi energija ir smalsumu, todėl matematikos pamokų metu  jiems galima pateikti didesnę šiuolaikinių mokymo(si) metodų įvairovę, kad ne tik vystytųsi mokinio gebėjimai ir intelektas, bet ir ugdytųsi vertybinės nuostatos – pagalba kitiems, empatija ir pan.

            Informacinių kompiuterinių technologijų taikymas. Tikslinga matematikos pamokų metu sudaryti sąlygas gabiam mokiniui naudotis informacinėmis kompiuterinėmis technologijomis – dalyvauti logikos konkursuose, ieškoti tam tikros medžiagos, spręsti įvairias užduotis ir pan.

2. Ugdymas

2.1. Matematikos mokymas(is) Pradinio ugdymo bendrosiose programose (BP)
            Matematikos mokymo pradinėje mokykloje tikslas – padėti mokiniams įgyti matematikos žinių, gebėjimų ir nuostatų visumą, kuri įgalintų juos spręsti savo kasdienio gyvenimo problemas, padėtų sėkmingai mokytis toliau bei skatintų domėtis matematika. Tikslo įgyvendinimas siejamas su žiniomis, gebėjimais ir nuostatomis.

            Įvairiose matematinės veiklos srityse įgytos žinios turėtų padėti mokiniams orientuotis gyvenime bei padėti toliau mokytis matematikos ir kitų dalykų. Mokiniai turėtų gebėti bendrauti ir bendradarbiauti vartodami matematikos sąvokas ir matematinius informacijos užrašymo būdus, naudotis matematikos žodynu ir simboliais, spręsti kasdieninio gyvenimo problemas bei gebėti mokytis matematikos. Mokydamiesi matematikos mokiniai ugdosi vertybines nuostatas bei turėtų suvokti matematikos svarbą bei pritaikomumą įvairiose gyvenimiškose situacijose.

            Pradinio ugdymo programoje išskiriamos šios matematikos mokymo sritys, kurios pateikiamos 1-2  ir 3-4 klasių koncentrais:
            - skaičių ir skaičiavimų;
            - algebros;
            - geometrijos;
            - matų ir matavimų;
            - statistikos.

1 lentelė
Skaičių ir skaičiavimų  mokymo turinys (pagal BP)

Matematinės veiklos sritis

1-2 klasės

3-4 klasės

Skaičiai ir skaičiavimai (skaičių skaitymas, rašymas, palyginimas, apvalinimas, aritmetiniai veiksmai su skaičiais)

Natūralieji skaičiai iki 100. Jų skaitymas, rašymas, palyginimas. Praktinės įvairių objektų skaičiavimo užduotys.

Sudėties ir atimties veiksmai su natūraliaisiais skaičiais.
Skaičių 1,2.3,4,5, 10 daugyba iš vienaženklio skaičiaus bei atitinkama dalyba.

Paprasčiausiųjų uždavinių sprendimas.

Natūralieji skaičiai iki
10 000. Jų skaitymas, rašymas, palyginimas. Praktinės įvairių objektų skaičiavimo užduotys.
Paprastos ir dešimtainės trupmenos.

Aritmetiniai veiksmai su natūraliaisiais skaičiais.

Paprastųjų uždavinių sprendimas.

2 lentelė
Algebros pradmenų mokymo turinys (pagal BP)

Matematinės veiklos sritis

1-2 klasės

3-4 klasės

Algebra (reiškiniai, lygtys, nelygybės)

Paprasčiausieji skaitiniai reiškiniai ir jų reikšmės radimas.

Kasdienių praktinių ir matematinių situacijų aprašymas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais.

Sudėties perstatomumo dėsnio taikymas (a+b=b+a).

Paprasčiausiųjų lygčių sprendimas, įrašant skaičių ir pasitikrinant, ar gautoji lygybė teisinga.

Nelygybių sprendimas, patikrinant, ar skaičius tenkina paprasčiausią skaitinę nelygybę x<a arba x>a.

Paprastieji skaitiniai reiškiniai ir jų reikšmės radimas.

Kasdienių praktinių ir matematinių situacijų aprašymas paprasčiausiais skaitiniais reiškiniais.

Sudėties ir daugybos perstatomumo ir jungiamumo dėsnių taikymas:
a + b = b + a (sudėties perstatomumo dėsnis);
a + ( b + c ) = ( a + b) + c (sudėties jungiamumo dėsnis);
a · b = b · a (daugybos perstatomumo dėsnis);
a · ( b · c ) = ( a · b) · c (sudėties jungiamumo dėsnis).

Paprasčiausiųjų lygčių sprendimas, įrašant skaičių ir pasitikrinant, ar gautoji lygybė teisinga.

Nelygybių sprendimas, į paprasčiausią nelygybę su vienu kintamuoju įrašant skaičių ir patikrinant, ar gautoji nelygybė yra teisinga.

                                                                       
3 lentelė
Geometrijos mokymo turinys (pagal BP)

Matematinės veiklos sritis

1-2 klasės

3-4 klasės

Geometrija (plokštumos ir erdvės figūrų pažinimas, jų savybės, orientavimasis plokštumoje ir erdvėje)

Taško, atkarpos, trikampio, stačiakampio atpžinimas. Taško ir atkarpos pavaizdavimas.

Trikampio ir stačiakampio elementų (kraštinės, kampo, viršūnės) parodymas modelyje.

Kubo ir rutulio atpažinimas.

Žodžių, nusakančių daiktų vietą, tinkamas vartojimas (dešinėje, kairėje, virš, už, po, prieš, vidury, šalia), daiktų formos apibūdinimas.

Taško, atkarpos, trikampio, stačiakampio, kvadrato, skritulio, apskritimo atpažinimas ir pavaizdavimas.

Trikampio ir stačiakampio elementų (kraštinės, kampo, viršūnės) parodymas modelyje ir brėžinyje. Apskritimo spindulys brėžinyje.
Simetrija.

Kubo, stačiakampio gretasienio, ritinio, piramidės, kūgio, rutulio atpažinimas.
Kubo, stačiakampio gretasienio, prizmės briaunų, viršūnių, sienų parodymas modelyje ir brėžinyje.

Tikslus įvairių objektų tarpusavio padėties ir formos apibūdinimas.

 

4lentelė
Matų ir matavimų  mokymo turinys (pagal BP)

Matematinės veiklos sritis

1-2 klasės

3-4 klasės

Matai ir matavimai (objektų parametrų matavimas, braižymas, uždavinių su matiniais skaičiais sprendimas, perimetro ir ploto apskaičiavimas)

Ilgio, masės, laiko, talpos, temperatūros matavimų bei pinigų skaičiavimo rezultatų skaitymas ir užrašymas vieniniais matiniais skaičiais.

Paprasčiausiųjų uždavinių, kuriuose reikia atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais, sprendimas.

Taisyklingai skaityti ir užrašyti įvairių dydžių matavimo rezultatus.

Paprastųjų uždavinių, kuriuose reikia atlikti veiksmus su  matiniais skaičiais, sprendimas.
Naudojimasis kalendoriumi, tvarkaraščiais.
Vidutinio judėjimo greičio apskaičiavimas, kai žinomas kelias ir judėjimo laikas.

Trikampio ir keturkampio perimetro apskaičiavimas,
stačiakampio plotas.

 

5 lentelė
Statistikos  mokymo turinys (pagal BP)

Matematinės veiklos sritis

1-2 klasės

3-4 klasės

Statistika (duomenų rinkimas, tvarkymas, vaizdavimas, diagramų skaitymas)

Duomenų rinkimas apie artimą aplinką pagal vieną požymį.

Informacijos, pateiktos stulpelinėse diagramose, lentelėse, kai duomenų skaičius nedidelis, skaitymas.

Atsakymas į paprasčiausius klausimus, remiantis pateiktais (surinktais) duomenimis.

Duomenų rinkimas apie artimą aplinką pagal vieną požymį ir jų užrašymas dažnių lentelėje.

Informacijos, pateiktos stulpelinėse ir skritulinėse diagramose, piktogramose, dažnių lentelėse, skaitymas.
Pateiktų (surinktų) duomenų vaizdavimas stulpeline diagrama.

Atsakymas į paprastus klausimus, išvadų formulavimas, remiantis pateiktais (surinktais) duomenimis.

 

 

2.2. Metodų taikymo galimybės matematikos pamokų metu

            Graikiškai  methodo – tikslo siekimo kelias, veiksmo būdas. Pasak V.M. Krol (2001), mokymo metodus galima apibrėžti kaip būdus ir algoritmus mokymo medžiagai išdėstyti, nukreiptus į jos supratimą ir įsisavinimą. Anot L.Šiaučiukėnienės (2002), mokymo metodas – tai tam tikra mokytojo veiklos sistema, jungianti bendrą interaktyvią mokinio ir mokytojo sąveiką.

            Šiuolaikinės mokymo programos sudaro galimybę pamokų metu taikyti įvairius metodus, tačiau jie turėtų skatinti mokinių savarankiškumą, kūrybiškumą, aktyvumą, loginį, kritinį mąstymą, gebėjimus spręsti problemas ir priimti tinkamus sprendimus.

            Šiuolaikinėje literatūroje galima rasti įvairių mokymo(si) metodų – klasikinių, šiuolaikinių, inovatyvių,  aktyvaus mokymosi metodų ir pan. Įvairių metodų aprašymai pateikiami L.Šiaučiukėnienės ir kt. knygoje ,,Šiuolaikinės didaktikos pagrindai“.

            Metodo parinkimas priklauso nuo dėstomo dalyko, pamokos uždavinio, mokinių amžiaus ir gabumų. Praktiškai taikant metodus, vertėtų prisiminti, kad  nėra absoliučiai tobulų metodų, vienodai tinkančių visiems vaikams. Kadangi mokiniai ir jų gebėjimai yra skirtingi, todėl ne visi mokymo(si) metodai visiems vienodai tinka. Šiai nuomonei pritaria ir L. Šiaučiukėnienė (2006). Mokytojas, parinkdamas metodą konkrečiai veiklai, turėtų atsižvelgti į klasės mokinių gebėjimų lygį, individualias savybes, psichologinę atmosferą klasėje,  darbo tempą ir pan. Mokytojui nepakanka taikyti atskirus metodus, bet svarbu juos derinti, organizuojant produktyvią mokymo(si) veiklą ir atsižvelgiant į individualias klasės mokinių savybes.

            Šiandieninėje mokykloje aktualiais klausimais tampa kritinio mąstymo, bendradarbiavimo, gebėjimo dirbti komandoje, mokėjimo mokytis ugdymas. Taikant šiuolaikinius mokymo(si) metodus, ugdymo proceso veikla visapusiškai orientuota į mokinį, tačiau jų taikymas reikalauja mokytojo ir mokinių pastangų, darbo, tarpusavio supratimo ir palaikymo. Ugdymo procese mokytojas nėra visagalis; kokybė priklauso nuo produktyvios ugdymo proceso dalyvių sąveikos, kurioje didelis vaidmuo tenka mokiniui, jo motyvacijai.
Šalia metodo parinkimo aktualu mokytojui suvokti  ir mokinių mokymosi stilių.
Mokymosi stiliaus radimas – tai tarsi mokymosi strategijų, metodų parinkimo instrumentas. Pasak E. Jensen (2006), norint rasti mokinio mėgstamą mokymosi stilių, reikia:
            - suteikti mokiniams galimybę rinktis, ir jie pasirinks tai, ką mėgsta;
            - išmokti kreipti dėmesį į mokinių reakciją.

            Šiais laikais labai svarbu, kad matematikos pamokų metu vaikai patys spręstų problemas ir kritiškai mąstytų. Todėl labai svarbu parinkti tokius šiuolaikinius mokymo(si) metodus, kurie formuotą mokinio kritinį mąstymą.

            Kritinis mąstymas – tai žmogaus gebėjimas įvairiapusiškai analizuoti ir įvertinti padėtį. Gebėjimas mąstyti tiek vaikus, tiek suaugusiuosius išlaisvina, padeda jiems keistis, ieškoti konkrečių problemų, uždavinių sprendimo būdų.

            Gebėjimas kritiškai mąstyti:
            - skatina visuomenės atvirumą;
            - skatina tarpusavio supratimą, pagarbą, ryšius tarp žmonių;
            - ugdo mokinių ir mokytojų gebėjimą klausytis;
            - padeda suprasti įvairius požiūrius;
            - įgalina mokinius, pasinaudojant tuo, ko išmoko, suvokti neapibrėžtų situacijų prasmę;
            - leidžia imtis naujos veiklos;
            - garantuoja mokinių mokymosi integralumą ir saviraišką.

            Labai svarbu, kad taikant kritinio mąstymo ir šiuolaikinio mokymo(si) metodus matematikos pamokose klausimai, suformuluoti ir užduodami mokiniams, būtų glausti, aiškūs ir suprantami, kad vienu klausimu būtų klausiama tik vieno dalyko ir pan.

            Šiuolaikiniai mokymo(si) metodai – tai tos veiklos, kurias mokytojas integruoja į darbą klasėje, skatindamas mokinių dalyvavimą mokymo(si) veikloje.
Taigi, šiuolaikinis mokymas reikalauja taip organizuoti mokymo procesą, kad mokiniai žinias įgytų patys aktyviai veikdami, todėl organizuojant mokymą reikia siekti, kad mokiniai reikalingą informaciją ir veiklos būdus perimtų aktyviai protiškai dirbdami, savarankiškai protaudami, sąmoningai veikdami, tada jų mokymasis bus aktyvi ir kūrybiška veikla, kuriai yra būdingi ieškojimai ir atradimai. Kai mokinys ieško savarankiško sprendimo, jis susikaupia, svarsto, įdėmiai ieško atsakymo, sieja įgyjamas žinias su sava patirtimi, informacija, gauta iš kitų šaltinių. Mokinys žinias įgyja aktyvios protinės veiklos dėka, kritiškai mąstydamas, naudodamas įvairias mąstymo operacijas, jas įtvirtindamas ir plėtodamas. Šitaip organizuojant mokymą, siekiant protinio aktyvumo ir lygiagrečiai žadinant atitinkamas emocijas, nenutrūkstamai lavinamos protinės ir fizinės galios, emocinė sfera, kartu ugdoma tvirta valia, atkaklumas, įprotis įtemptai dirbti ir atlikti darbą iki galo, atsakomybės jausmas.

            Kadangi vaikai vystosi ne išmokdami teisingus atsakymus, bet priimdami iššūkius, spręsdami konkrečias problemas ir klausimus, dirbdami savarankiškai, remdamiesi savo pačių prielaidomis, todėl šiame kontekste mokytojo uždavinys yra skatinti vaikus naujai veiklai, formuoti užduotis ir pateikti klausimus, kai vaikai atsiduria aklavietėje.

            Šiuolaikinio mokymo(si) metodų yra daug, tačiau juos taikant atsižvelgti ir  mokinių amžių, poreikius, gebėjimus, mokymosi stilių, dėstomą dalyką ir pan. Kiekvienas vaikas metodą priima skirtingai: arba jis gali pagal jį dirbti arba ne. Šiuolaikiniai vaikai yra reiklūs - jiems reikia vis įdomesnių faktų ir veiklos.

2.3. Siūlomų metodų aprašymai ir pavyzdžiai

            Matematikos pamokų metu galima taikyti šiuos aktyvaus mokymo(si) metodus, tačiau mokytojas visuomet turi galimybę rinktis.

Teksto žymėjimas. Mokiniai skaito tekstą ir paraštėse sutartiniais ženklais žymi:


+ (pliusu) – tai, ką žino;
! (šauktuku) – ypač įdomią informaciją, kurios dar neapmąstė;
? (klaustuku) – tai, kas dar ne visai aišku;
- (minusu) – dalykus, prieštaraujančius tam, ką manė žiną.

           
            Tiek ženklus, tiek jų kiekį ir reikšmę kiekvienas mokytojas gali pasiūlyti priklausomai nuo mokinių patirties, teksto sunkumo ar mokinių pasirengimo šį metodą taikyti. Pateikiamas pavyzdys, kurį atliko trečios klasės mokiniai, nagrinėdami triženklius skaičius (pagal matematikos vadovėli Plius).

Skaičių simbolika
Žmonės nuo seno tikėjo magiška skaičių galia. Skaičių simbolių yra religijoje,  muzikoje ir literatūroje.
Daugelyje senųjų kalbų raidėms buvo suteiktos skaitmenų reikšmės, pvz., A – 1, C – 3, T-100 ir t.t.
Įdomybės apie triženklius skaičius.
Tobulo gėrio skaičius yra 100. Dažnai tenka girdėti: ,,sakiau tau kokį šimtą kartų‘‘; ,,sukviesta šimtai svečių“; galvoje kyla ,,šimtai minčių“; ,,esi šimtą kartų geresnis už kitus“.
Senovės egiptiečiai manė, kad 110 metų amžius – idealus mirti.
300 vadintas dieviškojo kvėpavimo arba dvasios skaičiumi; o 318 – Mėnulio skaičiumi, nes tiek kartų jis matomas per metus.
Saulės metai turi 365 dienas, o 666 vadinami žvėries skaičiumi. 888 – graikiško Jėzaus vardo (Ieesous) raidžių skaitmeninė reikšmė.
Numerologija – tai mokslas apie skaičius ir jų interpretavimą.
Pagal  P.Lempiainen knygą ,,Skaičių simbolika. Nuo nulio iki milijono“

Sutartiniai ženklai
● – ši informacija man žinoma;
! – man nauja medžiaga;
* - tai labai įdomu;
□ – nesupratau.

           
Gabus mokinys galėtų padėti mokytojai parengti tekstą duota tema, ieškoti literatūros, paruošti klausimus, sudaryti kryžiažodį ir pan.

            Nebaigti sakiniai. Tai vadinamasis atvirų užduočių metodas, padedantis mokiniui sužinoti tam tikros sąvokos apibrėžimą, bet ir įsisąmoninti, ką ta sąvoka jam reiškia. Mokytojas pateikia specialiai suformuluotus nebaigtus sakinius, kuriuos mokinys turi užbaigti, užrašydamas, kas jam pirmiausia ateina į galvą. Pvz., matematika man yra...

            Nebaigti sakiniai sužadina mokinio mintis, jausmus, skatina gilintis į sąvokos prasmę iį į savo santykį su reiškiniu.

            Kitas šio metodo taikymo atvejis - ,,pedagoginė saulė“, kai nebaigtas sakinys užrašomas skritulio (apskritimo) viduryje, o aplink saulę nubrėžiami 7-8 spinduliai, ant kurių mokinys turi užrašyti ,,saulės“ viduryje esančio sakinio pabaigą. Tuomet mažose grupelėse siūloma pasidalyti tuo, kas ką parašė, patyrė. Mokytojas, perskaitęs užrašytas mokinių mintis, gali įsivaizduoti, kaip giliai jie suvokė sąvokos prasmę.

            Gabus mokinys galėtų padėti suformuluoti nebaigtą sakinį, užpildyti daugiau ,,spindulių“, padėti mokiniams, kuriems sunkiau sekasi  ir pan.

            Penkiaeilis. Tai metodas, padedantis apibendrinti informaciją, mintis, jausmus ir samprotavimus išdėstyti keliais žodžiais. Penkiaeilis – eilėraštis, informacijos sintezę nusakantis lakoniška forma.
Penkiaeilio rašymo taisyklės:

            Pirma eilutė – temos apibūdinimas vienu žodžiu (daiktavardžiu);
            Antra eilutė – temos aprašymas, apibūdinimas dviem žodžiais (būdvardžiais);
            Trečia eilutė – tai temos veiksmo aprašymas trimis žodžiais (veiksmažodžiais arba veiksmažodinėmis formomis);
            Ketvirta eilutė – tai keturių žodžių jausminė frazė, išreiškianti įspūdį ta tema;
            Penkta eilutė – tai sinonimiškas žodis (pirmai eilutei), pakartojantis temos esmę.
            Pavyzdys, penkiaeilis apie matematiką:
            Matematika
            Įdomi, sudėtinga
            Skaičiuojam, sprendžiam, braižom, mąstom
            Mums patinka mokytis matematikos
            Mokslas

            Gabus mokinys gali sukurti kelis penkiaeilius duota tema, vartoti sudėtingesnius žodžius, pagelbėti kitiems, jei kyla sunkumų.

            Diskusija – tai forumas, kuriame mokiniai mokosi aiškiai ir tiksliai išsakyti savo mintis, įvairiai pateikti idėją, kritikuoti, vertinti ir pamažu artėti prie teisingo atsakymo. Tai metodas, kai mokiniai bendrauja tarpusavyje: vienas gali paklausti, o kitas jam atsakyti.

            Diskusija ugdo sugebėjimą kritiškai mąstyti, skatina mokytis pagrįsti savo nuomonę faktais, apibrėžimais, sąvokomis ir dėsniais, moko diskutuoti. Tik diskutuojant galima išmokti išklausyti kitą,   įvertinti jo argumentus, aiškiai suformuluoti savo požiūrį, susitelkti ties svarbia problema ir nepasiduoti emocijoms.

            Mokytojas paprastai stebi visą tą sąveiką, netiesiogiai jai vadovaudamas, rodydamas iniciatyvą, reziumuodamas, spręsdamas ginčus.

Diskusijos taisyklės:
            - Gerbti grupės narius;
            - Nusistatyti diskusijos tikslą ir konkrečius rezultatus;
            - Nekalbėti apie asmeninius dalykus;
            - Elgtis konstruktyviai (rekomenduoti, o ne kritikuoti);
            - Būti imliais;
            - Nenukrypti nuo temos;
            - Kalbėti po vieną;
            - Aktyviai klausytis vieni kitų.

            Gabus mokinys gali pasiūlyti diskusijai temą,  parinkti literatūrą nagrinėjamu klausimu, ją perskaityti, vesti diskusiją klasėje arba mažoje grupelėje.

            „Apskritasis stalas“. Taikant šį metodą,  mokytojas gali išsiaiškinti, kaip  vaikai suprato pamokos temą, ar atsimena pateiktą informaciją ir pan.

            Siunčiamas vienas popieriaus lapas ir rašiklis (pieštukas). Vienas grupės narys užrašo mintį ir perduoda popieriaus lapą bei rašiklį iš kairės sėdinčiam draugui. Gali kiekvienas turėti skirtingos spalvos rašiklius ir popieriaus lape užrašyti savo mintis.

            ,,Suk ratą“.  Tai sakytinė ,,Apskritojo stalo“ forma. Kiekvienas grupės narys paeiliui ratu pasako, ką sugalvojo.

            Gabus mokinys gali pirmas užrašyti (išsakyti)  savo mintį. Taip pat jis gali apibendrinti grupėje užrašytas (išsakytas) mintis.

            Mokymas(is) grupėmis. Šis metodas ugdo bendravimą ir bendradarbiavimą, tarpusavio supratimą ir pagalbą, toleranciją, kiekvieno grupės nario indėlio įdėjimą,  pratina planuoti darbą, vengti konfliktų, atlikti tam tikras funkcijas bei objektyviai vertinti darbo rezultatus.  Mokinys yra pilnavertis mokymo(si) proceso veikėjas, o ne tik ramus stebėtojas. Mokytojas gali pastebėti kiekvieną mokinį ir individualiai jam padėti. 

            Grupės gali būti sudaromos pagal skirtingus kriterijus, tačiau pradinių klasių mokiniams jos galėtų būti homogeninės (vienodų sugebėjimų) ir heterogeninės (skirtingų sugebėjimų).

            Gabus mokinys gali dirbti homogeninėje grupėje. Tokioje grupėje nebus atsiliekančiųjų, nes visų darbo tempas panašus bei užduotys bus atliktos, atitinkančios maždaug vienodas jų galimybes. Dirbdamas heterogeninėje grupėje, gabus mokinys gali vadovauti grupės darbui, jį koordinuoti, bei pagelbėti kitiems grupės nariams.

            „Žinau – Noriu žinoti – Išmokau“. Šio metodo pagrindą sudaro klausimai: ,,Ką jau žinome?“, ,,Ką norime sužinoti?“,  ,,Ką išmokome?“. Pamokos pradžioje lenta padalijama į tris dalis ir  įvardijama: ,,Žinau“, ,,Noriu žinoti“, ,,Išmokau“. Paskelbus pamokos temą, mokiniai  surašo į pirmąją skiltį (,,Žinau“) tai, ką jau žino nagrinėjama tema. Antroje  skiltyje (,,Noriu žinoti“) parašo tai, ką norėtų sužinoti per pamoką ta tema, o  pamokos pabaigoje mokiniai surašo, ką išmoko (skiltyje ,,Išmokau“).

            Galima rašyti ir ant lapelių. Tuomet  mokytojas pamokos pabaigoje galės surinkti vaikų lapelius, juos perskaityti, įvertinti, ar mokiniai įsisavino pamokos medžiagą. Šį metodą galima taikyti nagrinėjant temas „Matavimo vienetai“, „Geometrinės figūros“, „Statistiniai duomenys“ ir pan.

            Gabus mokinys gali drąsiai išsakyti savo mintis, parodyti žinias, sugebėjimus. Taip pat gali sukurti užduotis bei sudaryti kryžiažodį, rebusą. Jis gali padėti sunkiau besimokantiems vaikams.

            „Situacijų žaidimas“. Šis metodas moko vaikus kritiškai vertinti dabartinę gyvenimo situaciją, iškelti problemas ir rasti būdus sėkmingai jas spręsti. Taip ugdomas vaikų savarankiškumas ir atsakomybė realiai sprendžiant įvairias gyvenimo situacijas.

            Situacijų žaidimą galima organizuoti grupėmis ir individualiai. Svarbu paruošti priemonių ir  literatūros. Būtina numatyti papildomą medžiagą, informacijos šaltinius ir pan. Mokiniai parengia idėjų paketą, t.y. realius problemos sprendimo būdus. Gali sudaryti diagramas, lenteles, schemas ir pan. Mokiniai apibūdina savo projektą ir jį gina. Kiti argumentuotai teigia arba neigia projekto idėjas.

Situacijos žaidimo aspektai:
            - Dabartinės padėties analizė (įvairiais aspektais);
            - Problemos iškėlimas ir jos formulavimas;
            - Galimi problemos sprendimo būdai;
            - Problemos sprendimas;
            - Projekto pristatymas ir gynimas.

            Gabus mokinys gali suformuluoti problemą bei numatyti jos sprendimo būdus, pristatyti projektą. Jis gali pasiūlyti sudėtingesnes idėjas, apibendrinti informaciją.

            „Minčių lietus“. Metodo tikslas – pateikti klausimą ir leisti mokiniams siūlyti kuo daugiau galimų problemos sprendimų. Šis metodas naudingas tada, kai norima greitai surinkti daug informacijos.

Taisyklės:
            - Aiškiai nusakyti užduotį ir laiką;
            - Trumpai užrašyti, kas sakoma;
            - Taikyti metodą tuomet, kai mokiniai gerai jaučiasi klasėje ir yra susidomėję užduotimis.

            „Minčių lietaus“ metodas padeda realiai spręsti problemas.
            Gabus mokinys gali suformuluoti užduotį,išsakyti idėjas, apibendrinti pateiktą informaciją. Taip pat jis gali savarankiškai pravesti šį metodą.

            „Minčių ežys“. Metodo tikslas – išsiaiškinti ir nustatyti, kokios mokinių žinios prieš pateikiant naują sąvoką. Mokiniai skatinami mąstyti, savo teiginius grįsti argumentais, įvairiais faktais; mokosi laisvai reikšti mintis, diskutuoti. „Minčių ežį“ sudaryti mokiniai gali ir individualiai, ir grupėse.

            Mokytojas lentoje nubraižo ,,ežį“ – sąvoką su 1-2 pagrindiniais ,,spygliais“ – klausimais. Mokiniams paeikiami dar keli klausimai. Kiekvienam naujam mokinių atsakymui brėžiami nauji ,,spygliai“ ir taip mąstoma toliau.

            Žaisdami „Minčių ežį“, mokiniai geriau supranta sąvokas, gali išreikšti save, atskleisti ir turtinti intelektą, mąstyti. Išryškėja mokinių sugebėjimai.

            Metodas naudingas, nes padeda ugdyti mokinių bendravimo įgūdžius, pratina planuoti darbą, vengti konfliktų, atlikti tam tikras funkcijas, objektyviai vertinti darbo rezultatus. Mokinys yra visavertis mokymo proceso dalyvis, o ne tik stebėtojas. Mokytojui suteikiama galimybė stebėti mokinį ir individualiai jam padėti.

            Gabus mokinys gali padrąsinti, padėti, skatinti kitus mokinius.

            Testai. Pamokoje ypač svarbūs didaktiniai testai, kai reikia įvertinti, kaip mokinys yra išmokęs, įsisavinęs kurio nors dėstomojo dalyko ar programos dalį. Gali būti individualus testas, kuomet testuojamas vienas mokinys ir grupinis testas, kai testuojama grupė mokinių.

            Gabus mokinys gali atlikti individualiai jam parengtą testą. Taip pat jis gali padėti sukurti grupinį testą klasės draugams.

            Nuo visumos prie dalių. Tai pagrindinis Valdorfo pedagogikos analitinis metodas. Pradedama nuo visumos ir skaidoma į dalis (ne į sudedamąsias dalis). Pavyzdžiui, pasaulis, žemynas, valstybė, miestas, kaimas, mano namai (šeima, aš...). Arba: kas yra 4?

4 = 2 + 2; 3 + 1; 1 + 1 + 1 + 1.

            Gabus mokinys gali pateikti pavyzdį, pirmas atlikti užduotį, pagelbėti, patarti kitiems klasės draugams.

            Interviu. Šis metodas ugdo mokinių šnekamąją kalbą, lavina kūrybinio mąstymo verbalinius gebėjimus. Mokiniai pateikia iš anksto parengtus klausimus kitiems mokiniams, svečiams ar pan., kad išsiaiškintų konkrečią informaciją arba nuomonę.

            Metodą galima taikyti, mokantis statistikos, sudarant diagramas.

            Gabus mokinys gali sugalvoti ir pateikti (užrašyti)  interviu klausimus. Taip pat gali pravesti interviu, apibendrinti išsakytas nuomones. Jis gali pasiūlyti, kokiais klausimais bus renkami duomenys, kurie vėliau bus pavaizduoti diagramomis.

            Inscenizavimas. Mokiniai mokosi laisvai plėtoti mintis, ugdyti jausmus, išsakyti savo nuomonę, įsiklausyti, suvaidinti kokį nors veikėją, situaciją.
Gabus mokinys gali pasiūlyti situacijas inscenizavimui, bendradarbiauti su klasės draugais, jiems patarti.

            Žaidimas. Tai natūralus vaiko poreikis, gyvenimo būdas, patinkanti veikla.  Žaisdamas jis susipažįsta su aplinkiniu pasauliu, įgyja žinių, įgūdžių, patirties. Vaikas žaisdamas tenkina savo gyvybinį poreikį žaisti, siekia žaidimo tikslų, o mokytojas suteikia naujų žinių, formuoja įgūdžius, ugdo teigiamus asmenybės bruožus.

            Pavyzdžiui, kartojant daugybos lentelę, galima žaisti kamuoliu. Mokytoja sugalvoja daugybos veiksmą ir meta kamuolį vienam mokiniui. Jis atsako, sugalvoja veiksmą  kitam ir meta kamuolį ir t.t.

            Gabus mokinys gali pasiūlyti idėjas žaidimams, juos pravesti. Taip pat jis gali sugalvoti žaidimų, kuriuos žais klasės draugai.

            Projektas. Tai metodas, skatinantis mokinius žiniomis naudotis praktiškai, sieti mokymąsi su tikrove, ieškoti sąsajų tarp daiktų ir reiškinių, bendrauti, bendradarbiauti, sprendžiant visiems aktualią problemą.

Apibendrinti projektinio darbo etapai:
            - Patirtis;
            - Problema;
            - Darbo planavimas ir eiga;
            - Sprendimai ir išvados.

            Projekai tenkina mokinių smalsumą, leidžiama pasireikšti jausmams ir intelektui, atliekami tyrimai, eksperimentai. Pradinėse klasėse dažniausiai atliekami integruoti projektai.

            Gabus mokinys gali  ieškoti informacijos įvairiuosiuose literatūros šaltiniuose bei internete, ją apibendrinti, atlikti sudėtingesnes užduotis, koordinuoti klasės darbą, bendrauti, diskutuoti su klasės draugais,  pateikti projekto prezentaciją. Taip pat jis gali atlikti klasės draugų apklausą, kokį projektą jie norėtų vykdyti.

            Užmokyklinės užduotys.Tai metodas, leidžiantis pamoką vesti už klasės ribų. Metodo tikslas – mokymo žinias pajusti realiame gyvenime, ugdyti poreikį tyrinėti aplinką, skatinti kūrybiškumą, darbą grupėmis, patirti atradimo džiaugsmą.

            Rengtis pamokai, kurioje bus taikomas užmokyklinių užduočių metodas, reikia iš anksto. Patirtus įspūdžius mokiniai gali papasakoti, aprašyti, nupiešti, sukurti modelį ir pan. Metodas reišmingas, nes atveria plačias integruoto mokymo galimybes, kiekvieną mokinį įtraukia į aktyvią tiriamąją veiklą.

            Gabus mokinys gali pasiūlyti pamokos temą,  ieškoti informacijos įvairiuosiuose literatūros šaltiniuose bei internete, ją apibendrinti,  parengti užduotis ir jas pristatyti, sukurti modelius, schemas,  diskutuoti su klasės draugais, jiems padėti.

            „Sąvokų (koncepcijų) žemėlapis“. Tai schematinė priemonė, vizualiai pateikianti individo supratimą apie aplinkinį jo pasaulį (objektus, įvykius) arba tam tikrą jo dalį.

            Šis mokymosi metodas padeda mokiniui „pažvelgti“ į savo turimą supratimą tam tikru klausimu, padeda jam suprasti mokomąją medžiagą.

            Atliekant sąvokos brėžinį reikia:
            - Pažymėti brėžinio centrą – tai turėtų būti sąvokos pavadinimas;
            - Nubrėžti iš centro atsišakojusias dalis. Tos dalys – esminiai sąvokos požymiai;
            - Susieti esminius požymius su sąvoka brėžinyje;
            - Pavaizduoti jungtis dalių, galinčių parodyti įvairių požymių ryšius.
 

            Galima braižyti sąvokų žemėlapius, kur viskas sujungta rodyklėmis. Jos rodo, kokia tvarka teiginiai skaitomi pereinant nuo vienos sąvokos prie kitos. Lengviausia sudaryti sąvokų žemėlapius, panaudojus salų ir tiltų analogiją. Sąvokos – tai salos, o ryšiai tarp jų – tiltai.

            Gabus mokinys gali pirmas nubraižyti sąvokos brėžinį arba žemėlapį ir jį pristatyti klasės draugams. Padėti sunkiau besimokantiems mokiniams atlikti užduotį.    
           

Apibendrinimas:
            - Mokymo metodų įvairovės suvokimas, praktinis jų pažinimas bei taikymas leidžia mokytojui įdomiau ir turiningiau organizuoti matematikos pamoką, įtraukti mokinius į aktyvią veiklą bei siekti numatytų uždavinių.
            - Metodų parinkimas priklauso nuo mokytojo kompetencijos, konkrečios klasės mokinių individualių savybių bei gabumų, amžiaus tarpsnio, dėstomo dalyko.
            - Nėra tobulų metodų, tačiau jie turėtų būti derinami tarpusavyje ir naudojami sistemingai.
            - Mokytojas, pažinodamas savo klasės mokinius, jų individualias savybes, darbo tempą, sudaro sąlygas atsiskleisti kiekvieno mokinio individualybei ir gebėjimams bei numato mokymo(si ) perspektyvą.
            - Taikant šiuolaikinius mokymo(si) metodus, gabus mokinys ne tik tobulėja pats, žengia į priekį, bet ir padeda sunkiau besimokantiems klasės draugams.

 

2.4. Kitos veiklos idėjos matematikos pamokoje

Uždavinių kūrimas
            Vedant integruotas pamokas, organizuojant projektus, gabus mokinys gali pritaikyti savo žinias,  tiek kurdamas įvairius uždavinius klasės draugams pamokos tema, tiek juos spręsdamas.  Pavyzdžiui, integruota matematikos pamoka III klasėje ,,Ką aš žinau apie ... Daniją?“ (pagal matematikos vadovėlį Plius):

            1. Danijos sostinė Kopenhaga minima nuo 1167 metų. Kada įkurta Lietuvos sostinė Vilnius? Kuri sostinė ir kiek metų gyvuoja ilgiau ?
1323 – 1167 = 156 (m.)
            2. Mažoji undinėlė – Danijos simbolis. Skulptūra pastatyta 1913 m. Kiek metų ji džiugina turistus?
                        30 x 3 + 8 = 98 (m.)
            3. Daniją garsina rašytojas  Hansas Kristianas Andersenas. Iš viso pasirodė  24 jo knygos, kurios išverstos į
            17 x 5 + 65 =  150 kalbų.
            4. 1660 m. Danijoje įvesta karaliaus valdžia yra išlikusi iki šiol. Kiek metų šalį valdo karaliai?
2011 – 1660 =  351 metus.
            5. Danija yra karalystė. Dabartinė šalies valdovė – karalienė...
4 x 25 – 7 =
8 x 18 + 6 =
6 x 22 – 3 =
3 x 35 + 5 =
9 x 19 – 4 =
7 x 23 + 9 =
3 x 54 – 8 =
5 x 47 + 7 =
2 x 66 – 5 =


150

170

110

129

167

93

154

242

127

A

R

G

R

A

M

I

T

A

    Karalienė Margarita

            6. Kopenhagoje veikia seniausias    pasaulyje atrakcionų parkas – Tivolis.Jis įkurtas
prieš  81 x 2 + 6 = 168 metus. Atrakcionų parkas įkurtas 1843 m.
            7. Tradicinis danų patiekalas – sumuštiniai. Danai tvirtina,kad žino jų net 76 x 9 + 16 = 700 įvairių variantų.
            8. Danija – salų kraštas. Jai priklauso  82 x 5 =  410salų, iš kurių gyvenama tik 29 x 3 = 87 salose.
            9. Danija į ES įstojo 1973 m., o Lietuva – 2004 m. Kiek metų ES priklauso Danija?
2011 – 1973 = 38 (m.)
Kiek metų ES priklauso Lietuva? 2011- 2004 = 7 (m.)
Kuri šalis ir kiek metų ES priklauso ilgiau? 38 – 7 = 31 (m.) Danija ES priklauso 38 metus, t.y. 31 metais ilgiau nei Lietuva.
            10. Legolendas pradėjo veikti 1968 m. birželio 7 d. Kiek metų jis veikia?
        2011 – 1968 = 43 (m.)

Spėjimas iš akies

            Kiekvieną rytą mokiniams pateikiama užduotis – spėti iš akies: kiek popieriaus lapų guli ant stalo, kiek pupelių yra stiklinėje ir pan. Kiekvienas mokinys užrašo savo spėjimą ant lapelio ir deda į dėžutę. Teisingo arba tiksliausio spėjimo autorius apdovanojamas prizu (saldainiu, lipduku ir t.t.).

Matematinių pasakų kūrimas

            Mokiniai, kurdami matematines pasakas, vartoja matematines sąvokas, galvoja užduotis, įtvirtina turimas žinias, ugdosi logiką ir žodyną.
            Pavyzdžiui:
            Kartą gyveno jauis.Ėjo sau mišku. Sutiko savo draugus ir pasiūlė jiems kartu statyti trobelę. Tačiau draugai sakė, kad turi plunksnas, kiti – šiltą kailį.
            Taigi, jautis pradėjo statyti trobelę. Vienas rąstas sveria 90 kg. Trobelei reikia 40 rąstų. Kiek kilogramų svers visi rąstai?
            Jautis pasistatė trobelę. Atėjo avinas, tačiau jautis jo neįsileido, nes vienu smūgiu avinas išverstų du rąstus. Kiek kartų jam reikia suduoti, kad sugriautų trobelę?
            Taip susirinko  visi draugai ir gyveno. Kartą lapė miške pamatė vaikštinėjantį gaidį, pagriebė ir surijo. Gaidys svėrė du kilogramus, tai du kartus mažiau, negu lapė turi suėsti, kad būtų soti. Kiek kilogramų ji turi suėsti, kad būtų soti?
            Lapė viską papasakojo vilkui. Bėgdama pas lokį ilgasnapė įkliuvo į spąstus ir ją medžiotojas nušovė. Nuo vilko olos iki spąstų yra 200 metrų, o nuo olos iki lokio olos – 500 metrų. Kiek metrų lapei dar reikėjo bėgti iki lokio olos?
            Medžiotojas pardavė lapės kailį už 300 litų. Jis norėtų nusipirkti naują šautuvą už 884 Lt. Kiek litų jam dar reikia susitaupyti.
            Lokys ir vilkas nuėjo kovoti su jaučiu. Ilgai kovėsi. Tuo tarpu mišku važiavo karalaitė. Pamačiusi žvėris, ji liepė juos pagauti, uždaryti į narvą ir gabenti į rūmus. Ten jautį papjovė. Vieną dieną rūmų svečiai suvalgė 7 kg 500 g mėsos. Jautis svėrė 700 kg. Kiek dienų jie valgys mėsą?
            Karalaitė avinui nukirpo vilną, už kurią gavo 60 Lt, už jo iškamšą – 260 Lt, o už vilko – du kartus daugiau negu už avino. Kiek litų ji gavo iš viso?
            Jei nuvyksite į stebuklingą pasakų muziejų, vilnas, iškamšas, kailius tenai rasite. Gal ir pavaišins jus jaučio mėsa (jeigu liko).
Laura, Kauno ,,Santaros“ vidurinė mokykla

Žaislas – užduotis

            Klasėje galima turėti žaislą (personažą), kuris kiekvieną dieną mokiniams pateikia kokį nors galvosūkį, rebusą, kryžiažodį ir pan.

2.5. Konkursai, olimpiados gabiems mokiniams

            Mokytojas gali paskatinti gabius mokinius dalyvauti įvairiuose konkursuose ir olimpiadose, kurie vyksta mokykloje ir už jos ribų.  Kur dalyvauti?
Matematikos olimpiada  "VMA -Varniuko matematikos akademija”

            Olimpiadą organizuoja ir vykdo VŠĮ „VIMS – Vilnius International MeridianSchool“bendradarbiaujant su Vilniaus pedagoginiu universitetu. Olimpiados tikslas: sudaryti galimybę tobulėti gabiems vaikams. Olimpiadoje gali dalyvauti Vilniaus miesto mokyklų 3 – 6 klasių mokiniai. Plačiau žr. www.vims.lt

            Tarptautinis loginis konkursas ,,Genius Logicus“

            Konkursas skirstomas į  A, B ir A+B  konkursus. A – konkursas nefiksuojant laiko. Pateikiamos 25 užduotys, kurių sudėtingumas nuo 1 iki 5  balų.Dalyvavimo konkurse būdas - internetu arba raštu. Amžius: 7-18 metų. B – konkursas fiksuojant laiką. Pateikiama 10 užduočių, kurių sudėtingumas nuo 1 iki 5  balų.Dalyvavimo konkurse būdas - internetu arba raštu. Amžius: 7-18 metų.
A +B – jungtinis konkursas. A“ ir „B“ konkursų derinys. Plačiau žr. www.geniuslogicus.eu/lt/ 

Tarptautinis konkursas ,,Matmintinis“

            Konkurso tikslas – skatinti moksleivius skaičiuoti mintinai ir naudotis interneto teikiamomis galimybėmis. Konkursą organizuoja Lietuvos "Matmintinio" organizavimo komitetas. Konkurse gali dalyvauti visų bendrojo lavinimo ar kitų bendrąjį lavinimą teikiančių mokyklų moksleiviai, suskirstyti į keturias grupes. Moksleiviai skirstomi  pagal amžių (1-3, 4-6 ir 7-12 klasių), po to vyriausiųjų mokinių grupėje moksleiviai papildomai skirstomi į berniukų ir mergaičių grupes. Žr. plačiau www.miksike.lt
Tarptautinis matematikos konkursas ,,Kengūra“
Lietuvoje "Kengūros" konkursas atskirose mokyklose organizuojamas  nuo 1995 metų.  Per 75 minutes moksleiviai sprendžia 30 įvairaus sunkumo uždavinių (M grupės dalyviai - 24 uždavinius). Konkursas organizuojamas penkioms amžiaus grupėms:

  • N (Nykštukas) I-II klasės (nuo 2007 metų)
  • M (Mažylis) III-IV klasės
  • B (Bičiulis) V-VI klasės
  • K (Kadetas) VII-VIII klasės
  • J (Junioras) IX-X klasės
  • S (Senjoras) XI-XII klasės
  • Plačiau žr. www. kengura. lt

Europos Talentų diena – kovo 25 d.
            2011 m. pirmą  kartą  paminėta Lietuvoje. Mokyklose vyksta įvairūs renginiai, skatinantys atsiskleisti mokinių gabumams.  Talentų dienos minėjimą Lietuvoje organizuoja Gabiųjų ugdymo centras  (žr. www.guc.lt) kartu su Vilniaus Pedagoginio universiteto Psichologijos didaktikos katedra. Renginį padeda organizuoti ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos darbuotojai. Plačiau žr.  www. talentday.eu .
Respublikinė IV–V klasių Danutės Kiseliovos ir Arkadijaus Kiseliovo organizuojama matematikos olimpiada
            2011 m. Šiaulių universitete vyko XIII respublikinė IV–V klasių Danutės Kiseliovos ir Arkadijaus Kiseliovo organizuojama matematikos olimpiada, kurioje jau 7-ąjį kartą dalyvavo ir užsienio moksleiviai. Po mokyklinės ir miestų / rajonų atrankos olimpiadoje dalyvavo 261 moksleivis. Plačiau žr. www. su. lt
IQ internetinis (online) konkursas „UNICUM“

            Konkurso tikslas – stimuliuoti mokinių mąstymo gebėjimus, lavinti darbo kompiuteriu įgūdžius. Kviečiami dalyvauti 3–12 klasių visų tipų mokyklų mokiniai. Konkurse gali dalyvauti kiekvienas mokinys, nepriklausomai nuo jo žinių lygio.

            Dalyvių skaičius neribotas ir priklauso tik nuo mokyklos techninių galimybių. Norint dalyvauti konkurse kiekvienam iš mokinių būtina turėti kompiuterį bei prieigą prie interneto. Plačiau žr. http://unicum.lt

 

2.6. Naudingos internetinės nuorodos mokytojui

            Dažnai  mokytojas ieško papildomos informacijos, užduočių, žaidimų, kad mokymo(si) procesas būtų įdomesnis, kūrybiškesnis. Siūlome pasinaudoti šiomis internetinėmis nuorodomis.

Internetiniai puslapiai mokytojams ir mokiniams

Internetinio puslapio nuoroda

Naudinga informacija mokytojui

Užduotys

Žaidimai

http://www. ababasoft.com/
(anglų k.)

 

 

+

http://portalas.emokykla.lt

+

 

 

http://www. dositey.com (anglų k.)

+

+

+

http://www.ixl.com/ (anglų kalba)

+

+

+

http://www.kidsweb.de/
(vokiečių kalba)

+

+

+

http://www.learner.org/ (anglų k.)

+

+

 

http://www.mathforum.org/
(anglų k.)

+

+

+

http://www.mokinukai.lt/

+

+

+

http://www.nctm.org/ (anglų k.)

+

+

+

http://www.pradinukai.lt

+

+

+

http://www.solnet.ee/  (rusų k.)

+

+

+

http://www.teachingideas.co.uk (anglų k.)

+

+

+

           

2.7. Tėvų pagalba gabiam mokiniui

            Augindami gabų vaiką, tėvai susiduria su tam tikrais iššūkiais – kaip padėti vystytis vaiko gabumams, kokia veikla užsiimti, kaip bendrauti, spręsti iškilusias problemas ir pan. Kiekvienas tėvas savo vaikui nori sukurti sąlygas, kuriose jo atžala jaustųsi saugiai, lavėtų, tobulėtų ir pan. Deja, šiandieninė Lietuvos situacija sudėtinga – nenormuota tėvų darbo diena, nuovargis, stresas, gyvenimo tempas, rūpestis dėl šeimos materialinės gerovės, emigracija, nepakankamas dėmesys vaikams neigiamai veikia tėvų ir vaikų tarpusavio santykius. Ne išimtis ir gabūs vaikai. Dažnai vaikai atsiduria aklavietėje: bando spręsti problemas savarankiškai, bet trūksta patirties, arba būdami jautrūs tyliai (arba garsiai) išgyvena nuoskaudas, stresą, baimę. Mokytojų nuomone, mokykloje išryškėja dvi pagrindinės tėvų grupės:

            - Besidomintys vaikų ugdymu;
            - Abejingi vaikų ugdymui.

            Žinoma, geresni rezultatai pasiekiami tuomet, kai tėvai yra aktyvūs ugdymo proceso dalyviai, besidomintys mokykloje vykstančia veikla, vaiko pasiekimais, galimybėmis bei problemomis.

            Kaip padėti gabiam vaikui?

            - Būti autoritetingais tėvais, kurie derina globą su drausme. Psichologai išskyrė tris ugdymo modelius: autoritarinį, atlaidų ir paremtą autoritetu. Autoritariški tėvai stengiasi sukurti namus, pagrįstus struktūra ir tradicijomis, jie mano, kad vaikai turi būti ,,savo vietoje“. Dažnai jų dėmesys tvarkai ir kontrolei apsunkina vaiką. Atlaidūs tėvai stengiasi būti kuo palankesni ir globoti, tačiau dažnai būna pasyvūs, kai reikia nubrėžti ribas arba reaguoti į nepaklusnumą.  Autoritetingi tėvai  vadovauja, tačiau nevaldo. Vertina vaikų nepriklausomybę, tačiau kelia jiems aukštus atsakomybės šeimai, draugams, visuomenei reikalavimus. Vaikų gebėjimai skatinami ir giriami.
            - Sukurti ir palaikyti psichologiškai saugią atmosferą namuose, pagrįstą meile, geranoriškumu, nuoširdumu, tarpusavio supratimu, pagarba ir pagalba.
            - Ugdyti gabių vaikų emocinį intelektą: empatiją, jausmų išraišką ir jų supratimą, valdymąsi, nepriklausomybę, gebėjimą prisitaikyti, patikimą kitiems, atkaklumą, draugiškumą, gerumą, pagarbą (Salovey, Mayeris, 1990).
            - Leisti patirti sunkumus, nes mokantis įveikti gyvenimo sunkumus, vaikams susidaro ,,neuronų takai, skatinanys geresnį prisitaikymą ir išradingumą“(Lawrence, Shapiro, 2008).Vaikų saugojimas, kai jiems to nereikia, aneša daugiau žalos nei naudos. Kai vaikai išmoksta patys spręsti problemas, įgyja pasitikėjimo ir svarbių visuomeninių įgūžių.
            - Žaisti kartu su vaikais, pabrėžiant palankumą ir teigiamą požiūrį. Tėvai turėtų sukurti nekritikavimo, susidomėjimo, entuziazmo ir palankumo atmosferą.
            - Skatinti įvairią vaiko veiklą – skaitymą, žaidimus, dalyvavimą meninėje ir sportinėje veikloje ir t.t. Riboti televizoriaus žiūrėjimą ir kompiuterinių žaidimų laiką.
            - Ugdyti vaiko atsakomybę ir pagalbą. Šeimoje nusistatyti aiškias ir nuoseklias taisykles bei jų laikytis.
            - Dalyvauti įvairiuose projektuose, renginiuose, akcijose. Įvairi veikla išmoko rūpintis kitais, ugdo visuomeninius įgūdžius, bendradarbiavimą, atkaklumą, darbo vertės pajautimą.
            - Būti  pozityviu pavyzdžiu savo vaikams. Kai vaikai stebi tėvus, ramiai aptariančius problemą, apgalvojančius ir pasveriančius alternatyvius sprendimus, ima vertinti ir mėgdžioti tokį elgesį.
            - Skatinti vaikus juokauti ir pastebėti humorą netgi sunkiausiomis aplinkybėmis.
            - Motyvuoti vaikus ir juos ugdyti vertinant mokymąsi. Vaikams individualiai skirti dėmesio.
            - Mylėti savo vaikus, nuoširdžiai bendrauti su jais, kalbėti, paguosti, palaikyti.
            - ,,Neperspausti“ ir neatimti vaikystės, nes vaikas nori pateisini Jūsų lūkesčius, tačiau kartais tai gali būti ne pagal jėgas. Sužaloti vaiko psichiką galima greitai, tačiau ją atstatyti kartais nepakanka gyvenimo.

3. Metodiniai nuurodymai

Mokiniams užduotys pateikiamos pagal Pradinio ugdymo programoje nurodytas matematikos mokymosi sritis bei klasių koncentrus (1-2 kl. ir 3- 4 kl.). Iš viso praktinę dalį sudaro 5 skyriai:
            - Skaičiai ir skaičiavimai
            - Algebra
            - Geometrija
            - Matai ir matavimai
            - Statistika

            Kiekvienas skyrius skirstomas į du poskyrius – užduotys 1-2 kl. ir užduotys 3-4 kl. Užduotis  galima spręsti pamokoje kartu su visais mokiniais, dirbti grupėmis arba individualiai. Mokymosi veiklą pasiūlo mokytoja arba ją gali pasirinkti mokiniai. Po kai kuriomis užduotimis pateikiami atsakymai, kad mokiniai galėtų pasitikrinti. Tačiau yra užduočių, kuriose galimi keli sprendimo būdai. Tuomet  siūloma pasitarti su klasės mokytoja.

            Siekiant visapusiško vaiko ugdymo, užduotys pateikiamos įvairios – lavinančios mąstymą, atmintį, įgūdžius, o siekiant išvengti monotonijos, veikla pateikiama įvairaus pobūdžio – įrašyti, išspręsti, nubraižyti, sukurti schemą ir t.t. Atlikdami užduotis mokiniai taikys mąstymo operacijas: palyginimą, analizę ir sintezę, abstrahavimą, apibendrinimą, konkretinimą.

            Palyginimas – tai pažinimo objektų gretinimas siekiant išsiaiškinti, kuo jie panašūs (bendrosios savybės) ir kuo jie skiriasi (savitos savybės). Ši operacija yra kitų mąstymo operacijų pagrindas.
            Analizė – tai mintinas pažinimo objekto skaidymas į dalis, o sintezė  - mintinas atskirų elementų jungimas į visumą. Realiame mąstymo procese analizė ir sintezė visuomet vyksta kartu.
            Abstrahavimas – tai mintinis objektų esminių savybių ir požymių išskyrimas, atsisakant visų kitų savybių ir požymių. Abstrahavimo rezultatas – išskirtoji savybė arba požymis – pats tampa mąstymo objektu.
            Apibendrinimas gali būti dviejų skirtingų formų:
            - empirinis apibendrinimas – kai mintyse išskiriamos dviejų ar daugiau objektų bendrosios savybės ir pagal jas objektai jungiami į grupes;
            - mokslinis teorinis apibendrinimas – taikant analizę, mintyse iškeliamos nagrinėjamo objekto arba kelių objektų esminės savybės sudarant bendrą ištisos objektų klasės sąvoką.

            Konkretinimas taip pat gali pasireikšti dviem formomis:
            - kaip mintinis ėjimas nuo bendrybės prie atskirybės;
            - kaip kilimas nuo abstrakčios bendrybės prie konkrečios atskirybės, atskleidžiant įvairias tos abstrakčios bendrybės savybes ir požymius, kaip tos abstrakčios bendrybės papildymas, praturtinimas konkrečiu turiniu.

            Atsižvelgiant į mokinių raidos ypatumus, 1-2 klasių mokiniams užduotys pateikiamos lengvesnės, o 3- 4 kl. mokiniams – sudėtingesnės. Gali pasirodyti, kad kai kurios užduotys yra labai lengvos. Tikslas – mokiniams patirti emocinį pasitenkinimą bei pasitikėti savo jėgomis.

            Po užduočių skyriaus pateikiama refleksija mokiniui, kad jis įsivertintų darbą, kilusias problemas ir pan., nes ugdymo procese svarbus atgalinis ryšys. Kiekvienas skyrius apibendrinamas ,,Idėjų žemėlapiu“, kuriame nurodoma kita galima (papildoma) veikla. Literatūroje teigiama, kad gabaus mokinio nepatartina apkrauti  gausa papildomų užduočių, bet sudaryti sąlygas jam rinktis veiklą, atitinkančią jo pomėgius, interesus ir pan. Tokiam mokiniui siūloma suteikti papildomas galimybes, o ne papildomo, monotoniško darbo. Idėjų žemėlapį kiekvienas mokytojas ir mokinys gali kuri pats, atsižvelgiant į mokymosi silių, individualias savybes bei pomėgius. Vaikas – tai žibintas, kurį uždegti siūloma mokytojui.

            Siekiant atgalinio ryšio iš pedagogų, skyriaus pabaigoje siūloma refleksija mokytojui – kas patiko, ką siūlytumėte keisti. Suprantama, kad šiandieninėje mokykloje mokytojas turi daug įvairaus ir papildomo darbo, trūksta laiko,  tačiau Jūsų nuomonė, komentaras padėtų siekti tobulumo.

            Jeigu matematikoje nebūtų grožio, tai nebūtų ir pačios matematikos. Kokia dar jėga galėtų pritraukti prie tokio nelengvo mokslo didžiausius žmonijos genijus? (M.A. Čaikovskis).

            Linkime atraskite grožį ir naujus kelius...

Literatūra

Bakanovienė L. Pradinės ir pagrindinės mokyklos pedagogų kompetetingumas ugdant matematikai gabius mokinius. Daktaro disertacija. – Šiauliai, 2010.
            Balčiūnienė R., Paulauskienė Z. Matematikos testai ir įvairių užduočių kompleksai gabiems pradinukams. – Šiauliai, 2001.
            Balčytienė J. Matematikos uždaviniai ikimokyklinukams ir pradinukams. – Šiauliai: Šiaurės Lietuva, 2000.
            Fridmanas L. Matematikos mokymo pedagoginės psichologijos pagrindai. – Kaunas: Šviesa, 1988.
            Grakauskaitė – Karkockienė D. Kur dingsta kodėlčiukai? Kūrybiškumo ugdymo pagrindai. – Vilnius, 2006.
            Hofšteterienė L., Šalnienė D. Matematikos vadovėliai Plius 1-4 kl. – Vilnius: Briedis, 2000-2004.
            Hund W. Stebuklingoji matematika. – Kaunas: Šviesa, 2003.
            Lawrence Dr., Shapiro E. Kaip ugdyti vaiko emocinį intelektą. Vadovas tėvams. – Vilnius: Presvika, 2008.
            Matematinės miniatiūros. – Vilnius: TEV, 2005.
            Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos. Pradinio ugdymo bendroji programa (1 priedas). Bendrųjų kompetencijų ir gyvenimo įgūdžių ugdymas (11 priedas).- Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2009.
            Šiaučiukėnienė L., Visockienė O., Talijūnienė P. Šiuolaikinės didaktikos pagrindai. – Kaunas: Technologija, 2006.

Užduotys
I skyrius - Skaičiai ir skaičiavimai

 

I skyrius - Skaičiai ir skaičiavimai
1.1 Užduotys 1-2 kl.


 

Atlikę užduotis, 1-2 kl. mokiniai gebės:

  • orientuotis skaičių eilėje;
  • atlikti aritmetinius veiksmus;
  • numatyti tekstinio uždavinio sprendimo strategijas bei spręsti probleminius uždavinius;
  • atrasti problemų sprendimo būdus.

Priemonės: kompiuteris, interaktyvi lenta, literatūros šaltiniai.
 
1.      Atidžiai įsižiūrėkite į šimtalangę. Užrašykite 3 pastebėjimus. Šimtalangė turi būti kvadrato formos.
 

1 2 3 4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27 28 29 30
31 32 33 34 35 36 37 38 39 40
41 42 43 44 45 46 47 48 49 50
51 52 53 54 55 56 57 58 59 60
61 62 63 64 65 66 67 68 69 70
71 72 73 74 75 76 77 78 79 80
81 82 83 84 85 86 87 88 89 90
91 92 93 94 95 96 97 98 99 100

1)
2)
3)
Ats.: galimi įvairūs pastebėjimai.
 
2.      Prisiminkite šimtalangę. Kurie skaičiai turi būti langeliuose? Sukelti variantus horizontaliai.

a)                                        

   
 61  

b)

   
  100

c)

34  
   

d)

   
 76  

Ats.: a)

51 52
61 62

b)

89 90
 99 100

c)

34 35
 44 45

d)

66 67
 76 77

 
3. Įrašykite  praleistą skaičių sekos narį.


Ats.: 71.
 

4.Du berniukai susitarė važiuoti traukiniu viename vagone. Traukinyje buvo devyni vagonai. Vienas iš draugų sėdo į penktą vagoną iš galo, o kitas – į penktą vagoną nuo pradžios. Ar jie atsisėdo į tą patį vagoną? Pažymėkite teisingą atsakymą.

 

                                                                              
 

Ats.: taip.
 
5. Linas parašė skaičių 86. Tomas paprašė šį skaičių padidinti 12 vienetų, tačiau nieko nerašyti. Kaip Linui atlikti užduotį?
68      
Ats. Apversti kortelę -  skaičius 89.

 
 

6. Raskite pasislėpusius veiksmus ir užpildykite lentelę.

a)                                                                                                                                        

 

23   =  
  +   +   +
  + 4 = 16
=   =   =
  +   = 45

b)

    = 27
+   +   +
  + 8 =  
=   =   =
38 + 17 =  

Ats.: a)

23 6 = 29
  +   +   +
12 + 4 = 16
=   =   =
35 + 10 = 45

b)

18 9 = 27
+   +   +
20 + 8 = 28
=   =   =
38 + 17 = 55

 

7. Įrašykite skaitmenis 2, 3, 4 ir 5 taip, kad ant paryškintų linijų susidarytų suma 24.




ATS.:




 

8. Simbolius pakeiskite skaitmenimis.

           

 

Ats.:    a) 10 + 9 = 1 9
             b) 7 + 2 = 9
             c) 17 + 11 = 28

 
9. Dviejų skaičių suma lygi 31. Kurių? Pavaizduokite schema. Apskaičiuokite sumą. Taisyti brėžinį. Sudėti brūkšnius. Gaunasi trikampis.

11 + 12 + 13 + 14 + 15 + 16 + 17 + 18 + 19 +20


                                                                                        
    

   

10. Vietoje kvadratėlių  įrašykite  skaitmenis, kad lygybė būtų teisinga.    
 


11. Kokia paveikslėlyje pavaizduotų skaitmenų suma?                           


Ats.: 1+I+2+3+4+5+5+6+6+7+7+8 = 55              

12. Tarp kortelių padėję ,,+“ ženklą , gausite sumą 20. Kaip su tomis pačiomis kortelėmis gauti skaičių 14? Tarp kortelių palikti didesnius tarpus.                                        

Ats.: Apversti korteles: 6, 2, 6.
 
13. Kiek dviejų didžiausių nelyginių skaičių suma mažesnė už dviejų didžiausių lyginių skaičių sumą?  Sumažinti rėmelį.

 

                                                                   28             44
                                                                   21               5
                                                                   19               2

 

Ats.: 32.
1) 21 + 19 = 40
2) 44 + 28 = 72
3) 72 – 40 = 32

14.  Kokį skaičių reikia atimti iš 100, kad gautume 86 ir 59 skirtumą?
Ats.: 73.

1)   86 – 59 = 27
2) 100 – 27 = 73 
 
15. Močiutei yra 59 metai. Jos anūkei – 11 metų. Keleriais metais močiutė vyresnė už anūkę?

Ats.: 48 metais.
 
16. Autobusu važiavo 30 žmonių. Stotelėje 6 keleiviai išlipo, o 11 įlipo. Kiek dabar žmonių važiuoja autobusu?

Ats.: 35 žmonės.
 
17. Per valandą sankryžą pravažiavo 86 mašinos: 40  lengvųjų automobilių, 15 sunkvežimių, o kiti autobusai. Kiek autobusų pravažiavo sankryžą?

Ats.: 31 autobusas.
 
18. Lina ir Rita sodino avietes. Lina pasodino 9 eiles, o Rita 6 eilėmis daugiau. Kiek eilių liko pasodinti, jei iš viso  yra 27 eilės?
Ats.: 12 eilių.
 
19. Pintinėje buvo  12 kriaušių. Jonas atnešė dar 4 kartus po 3 kriaušes. Urtė paėmė 7 kriaušes draugams pavaišinti. Kiek kriaušių liko pintinėje?

Ats.: 17 kriaušių.
 
20. Trys sesutės pririnko 18 l braškių : Austėja 8 litrus, o Gabija su Monika po lygiai. Po kiek litrų braškių pririnko Gabija ir Monika?

Ats.: po 5 litrus.
 
21. Ūkininkas Juozas prikasė 200 kg burokų. 20 kg pasiliko žiemai, 50 kg pardavė, 10 kg suvartojo konservavimui, o likusius po lygiai padovanojo dviems vaikų darželiams. Kiek kilogramų burokų atiteko kiekvienam darželiui?

Ats.: po 60 kilogramų.
 
22.  Pauliaus tėčio metų skaičius yra 55 vienetais mažesnis už didžiausią dviženklį skaičių. Kiek metų tėčiui?

Ats.: 44 metai.
 
23. Šiaurėje keturi šunys, pakinkyti į roges, nubėgo 80 km. Po kiek kilometrų nubėgo kiekvienas šuo?

Ats.: po 80 km.
 
24. Kas sunkesnis: kilogramas pūkų ar kilogramas smėlio?

Ats.: abu sveria vienodai.
 
25. Vienas kiaušinis išverda per 10 minučių. Per kiek laiko išvirs 3 kiaušiniai?

Ats.: per 10 min.
 
26. Tėvai turėjo 4 sūnus. Kiekvienas iš jų turėjo po 4 seseris. Kiek vaikų  augo šeimoje?

Ats.: 8 vaikai.
 
27. Į svečius atėjo dvi motinos, trys dukterys ir dvi seserys. Iš viso 4 moterys. Kas atėjo į svečius?

Ats.: Mama su dviem dukromis ir anūke.
 
28. Viename kambaryje yra dvi dukterys ir dvi mamos. Iš viso trys moterys. Kas yra kambaryje?

Ats.: senelė, dukra ir anūkė.


 30.Algio, Manto ir Tado pavardės yra  Juozaitis, Petraitis ir Žukaitis. Tadas, Mantas  ir Petraitis domisi matematika,  o  Mantas ir Žukaitis – krepšiniu. Kokia Tado pavardė ?


 

ATS.: Žukaitis

Mokinio įsivertinimas

(pažymėkite tinkamą atsakymą) 


 

A

Užduotis sekėsi atlikti puikiai.
Patiko užduotys:
Nr.

B

Užduotis atlikau, bet reikėjo pasistengti.
Sunkiau sekėsi atlikti užduotis:
Nr.

C

Manau, kad reikia padirbėti.
Sunkiai sekėsi atlikti užduotis:
Nr.



 




Idėjų žemėlapis

 

  • Užduočių kūrimas (tekstiniai uždaviniai, galvosūkiai ir kt.)
  • Sprendimo strategijų pateikimas schemomis, piešiniais
  • Skaičių simbolika (ieškau informacijos knygose ir internete)
  • Matematinių pasakų kūrimas
  • Kompiuteriniai mokomieji žaidimai
  • Užduočių sprendimas internetinėse svetainėse (žr. nuorodas)

Refleksija mokytojui

                            

A
Patiko užduotys:
Nr.
Komentaras:
B
Siūlote keisti užduotis:
Nr.
Komentaras:

 

1.2 Užduotys 3-4 kl.

 

Atlikę užduotis,  3-4 kl. mokiniai gebės:

  

  • orientuotis skaičių eilėje;
  • atlikti aritmetinius veiksmus su natūraliaisiais skaičiais;
  • taisyklingai vartoti matematines sąvokas;
  • parašyti paprastąsias ir dešimtaines trupmenas;
  • ieškoti ir atrasti uždavinio sprendimo strategijas.

Priemonės: kompiuteris, multimedija, interaktyvi lenta, internetas.
 
1. Pratęskite skaičių seką dar trimis skaičiais.
 
100, 98, 95, 93, 90........................................
Ats.: 100, 98, 95, 93, 90, 88, 85, 83, 80    (-2), (-3)
 
2.Pratęskite skaičių sekas.
 
a) 1958, 1756, 1554,  .................. , ................... .
b)  254, 351, 448, ....................., ........................ .
Ats.: a) 1958, 1756, 1554, 1352, 1150. (-202)
b) 254, 351, 448, 545, 642. (+97)  

 

3. Parašykite visus triženklius skaičius, kurių skaitmenų  suma  lygi 25. Surašykite juos didėjimo  tvarka.  

           

 Ats.:     799, 889, 898, 979, 988, 997.
               7+9+9=25 ir t.t.
  
4. Skaičių 666 padidinkite 333 vienetais, neatlikdami aritmetinių veiksmų.

 

666
999

                       Ats.: Apversti skaičių – 999.

5. Pagal kokią taisyklę surašyti skaičiai viduriniuose langeliuose? Užpildykite tuščią langelį.
a)                                                

84 19 16

b)

53 11 21

c)                                                  

41   37

 

Ats.: Norint sužinoti, koks skaičius turi būti viduriniame langelyje, reikia prie skaičiaus, esančio kairiajame langelyje, skaitmenų sumos pridėti dešiniajame langelyje esančio skaičiaus skaitmenų sumą: 12 + 7 = 19;   8 + 3 = 11; c) 15.

6. Kęstutis sudėjo turinį, atėminį, skirtumą ir gavo 140. Skirtumas 36  vienetais mažesnis už turinį. Raskite turinį, atėminį ir skirtumą.

Ats.: turinys 70, atėminys 36, skirtumas 34.
T urinys lygus atėminio ir skirtumo sumai. Vadinasi, dvigubas turinys yra 140, o turinys – 70. Iš sąlygos žinome, kad skirtumas 36 vienetais mažesnis už turinį, todėl atėminys lygus 36, o skirtumsas 70 – 36=34.
 
7. Dviženklio skaičiaus skaitmenų suma lygi didžiausiam vienaženkliui skaičiui, o dešimčių skaitmuo – dviem mažesnis už sumą. Koks tas skaičius?

Ats.: 72.
 
8.Dviženklio skaičiaus skaitmenų suma lygi mažiausiam dviženkliui skaičiui, o dešimčių skaitmuo –  keturis kartus mažesnis už vienetų skaitmenį. Raskite tą skaičių?

Ats.: 28.

9. Raskite pasislėpusius veiksmus ir užpildykite lentelę.

a)              

                                                                                                                                     

  5817 = 7103
  +   +   +
3635 +   =  
=   =   =
  + 8248 =  

  

b)

  -   =  
-   +   -
  + 43 = 196
=   =   =
390 -   = 129

 

Ats.: a)

1286 5817 = 7103
  +   +   +
3635 + 2431 = 6066
=   =   =
4921 + 8248 = 13169

 

Ats.: b)

543 - 218 = 325
-   +   -
153 + 43 = 196
=   =   =
390 - 261 = 129

 

10. Užpildyti įdomųjį kvadratą.

 

40   32
  30  
     

 
 

Suma 90

 


 
 
 

Ats.:

40 18 32
30 30 30
20 42 28

 
 

 

 


 
 
   

11.Užpildykie įdomiuosius kvadratus. Turi būti kvadrato formos   .

 

a)

67   82
  66  
    65

                                                                       

b)

142   359
  236  
113    

 

c)

279 307 305 285
301 289   295
293   299  
       


 

ATS.:

a) 

67 49 82
81 66 51
50 83 65

 

b)

142 207 359
453 236 19
113 265 330

 

c)

279 307 305 285
301 289 291 295
293 297 299 287
303 283 281 309

 

12. Sukurkite įdomiuosius kvadratus. Turi būti kvadrato formos.

 

a)

     
     
     

 

b)

     
     
     

 

c)

       
       
       
       

 
 

13. Apskaičiuokite skirtumą dviejų šalia esančių skaičių. Rezultatą įrašykite į aukščiau esantį langelį. Padailinti brėžinį. 


14. Įrašykite skaitmenis ir ženklus.

a) 


b)



c)



d)



Ats.:
a)              3581      
                 + 

                  4653
                  8234

b)             7163   
             -

                   648 
                 6515

c)               8573           
                 +

                   2680
                 11253

d)                
3573  
                 
-                         
                   2560
                   1013

15. Įrašykite atėminį.

a) _7391                   b)  _ 62425                  c) _ 370089               d)   _ 513029
       ____                             _____                         ______                        ______
       1073                             59706                           93654                         103472

Ats.:

a) _7391                             b) _ 62425                          c) _ 370089                        d) _ 513029
       6318                                       2719                                  276435                                409557
       1073                                     59706                                    93654                                103472

16. Raskite pasislėpusius veiksmus ir užpildykite lentelę (X– daugybos ženklas).
a)                                                                                                                                                   

6 X   =  
X   X   X
  X   = 42
=   =   =
  x 90 = 3780

 

b)

  :   = 1420
:   X   :
5 X   =  
=   =   =
852 : 6 =  

 

Ats.:
a)                                                                                                                                                  

6 X 15 = 90
X   X   X
7 X 6 = 42
=   =   =
42 X 90 = 3780

 

b)

4260 : 3 = 1420
:   X   :
5 X 2 = 10
=   =   =
852 : 6 = 142

 

17.Apibraukite apskritimą, kuriame skaičiai keičiasi kitaip nei kituose. Padailinti apskritimus.


                      
ATS.:      X3                                        +3                                         X3                                       X3


18. Tarp 1, 2, 3 , 4, 5, 6 įrašykite ženklus, kad atsakymas būtų 69.

1   2   3   4   5   6 = 69

 

Ats. :1 + 2 + 3 · 4 · 5+ 6=69

 
19. Jonas rado 9 baravykus, o Lukas 4 kartus daugiau. Kiek baravykų rado Lukas?

Ats.: 36 baravykus.
 
20. Linas su Justu bėgo lenktynių. Linas nubėgo 100 metrų, o Justas 40 metrų mažiau. Kiek
metrų nubėgo Justas?

Ats.: 60 metrų.
 
21. Velykoms šeima dažė margučius. Močiutė nudažė 10 margučių, mama - 6 margučius, o Saulius su Juste po 7. Visus margučius šeimos nariams padalijo po lygiai. Kiek žmonių šeimoje, jei kiekvienas gavo po 5  margučius?

Ats.: 6 žmonės.
 
22. Velykoms vaikai nudažė 100 kiaušinių. 1/5visų kiaušinių  nudažė žaliai, 3/5 – raudonai. Kitus nudažė mėlynai. Kiek kiaušinių nudažė mėlynai?

Ats.: 20 kiaušinių.
 
23. Močiutė nusipirko 20 ančiukų, 30 kalakučiukų, o viščiukų 2 kartus daugiau nei ančiukų ir kalakučiukų kartu. Kiek paukščių nusipirko močiutė?

Ats.: 150 paukščių.
 
24. Miglė per 9 dienas perskaitė 216 puslapių. Kiek dienų mergaitė skaitys likusią knygos dalį, skaitydama tuo pačiu tempu, jei knygoje yra 384 puslapiai.

Ats.: 7 dienas.
 
25.   Muzikantai 1/3 surinktų lėšų skyrė labdarai. Kiek pinigų buvo skirta labdarai, jei parduoti 345 bilietai, o vieno bilieto kaina 25 litai?

Ats.: 2875 Lt.
 
26.  Rūsiuose apsigyvenusios žiurkės žmogui pridaro daug žalos. Per metus 1 žiurkė suėda
15 kg 330 g maisto produktų ir dar 5 kartus daugiau jų sugadina. Jos graužia beveik viską. Jei žiurkė negraužtų, jos dantys per metus užaugtų 120 mm ir ji negalėtų susičiaupti. Kiek maisto produktų 1 žiurkė suėda per 1 dieną? Kiek produktų per 1 metus sugadina 1 žiurkė? Kiek milimetrų pailgėtų žiurkės dantys per mėnesį?

Ats.: per 1 dieną suėda 42 g; per metus sugadina 76, 650 kg maisto produktų; per mėnesį dantys pailgėtų 10 mm (1cm).
 
27. Rolandas iš bibliotekos paėmė 400 puslapių knygą. Pirmą dieną perskaitė 60 puslapių, o kiekvieną dieną po 10 puslapių daugiau nei praėjusią dieną. Per kiek dienų berniukas perskaitė knygą?

Ats.: per 5 dienas.
 
28.  Aušros močiutė kaime augina triušius ir vištas. Kartu jie  turi 11 galvų ir 36 kojas. Kiek triušių ir vištų yra ūkyje?

Ats.: 7 triušiai ir 4 vištos.
 
29.  Į parduotuvę atvežė 3500 tulpių. Visos tulpės buvo parduotos ta pačia kaina per dvi dienas. Pirmąją dieną buvo parduota tulpių už 6000 Lt, o antrąją – už 4500 Lt. Kiek tulpių buvo parduota pirmąją ir antrąją dieną?

Ats.: 2000 ir 1500 tulpių.
 
30.   Laukuose ganėsi karvės ir žąsys. Iš viso – 40 galvų ir 110 kojų. Kiek buvo karvių ir žąsų?

Ats.: 15 karvių ir 25 žąsys.

 
31. Jeigu prosenelio Jono metų skaičių sumažintume 7 kartus, o gautą skaičių sumažintume 7
vienetais, tai gautume 7. Kiek proseneliui Jonui metų?

Ats.: 98 metai.  1) 7+ 7= 14(m.)  2) 14· 7= 98(m.)

 
32. Kuri  figūros dalis nuspalvinta, o kuri nenuspalvinta?



33. Padalykite kvadratus į dalis taip, kad visuose būtų vienodai nuspalvintų ir nenuspalvintų dalių.
      Ką pastebėjote?

  

Ats.: Nuspalvinti.Padailinti brėžinius.


  
         
             1/2                                         2/4                                     4/8                                      8/16  

34. Pažymėkite ir nuspalvinkite nurodytas juostelės dalis. Parašykite, kuri dalis liko nenuspalvinta.

a)             

                                                                                                                                                           

 

 

Nuspalvinta:  4
                         9

Liko nenuspalvinta:  

 
 


b)

 

 

Nuspalvinta: 0,6

Liko nenuspalvinta:  

   


 c)

 
Nuspalvinta:  3         
                         8

Liko nenuspalvinta:

 
 


35. Romėniški skaitmenys.

I V X L C D M
1 5 10 50 100 500 1000

         

Prisimink : XI = 10 + 1;    IX = 10 – 1.

Kokie užrašyti skaičiai?
a) XIII =                                                                  c)  CLV =                                                 e) MDCLII =
b) CII =                                                                   d) MCCX =                                              f)  DCCCLXXVI =

Ats.: a) XIII =13       c) CLV =155            e) MDCLII =1652
         b) CII =102      d) MCCX =1210      f) DCCCLXXVI =876
   

 

 
36. Kokie užrašyti skaičiai?

a) IX =                         b) XL =                              c) XCV =                       d) CD=               e)XXIX=

Ats.: a) IX = 9  b) XL = 40  c) XCV = 95  d) CD = 400  e)XXIX = 29

37. Parašyk arabiškais skaitmenimis:
a) XXVI, XXXVIII, LII, LXV, LXXX                     f) LXXVII, LXVI, LIII, XXVIII, CXLIV
b) CLXXVIII, CCIII, CCLVII, DCLXX              g) DCCCVI, CCXX, CCCLXVII, XCVI
c) DCCCLXXII, MVIII, MLXI, MDCV               h) MDCCLXI, MDCLXVI, MMXI, DCXC
d) XXIV, XXXIX, LIV, LXIX                                i) LXXIX, XCIV, XCIX, CLIX
e) CLIV, CXC, CCXCII, CCXLIX                    j) CDLV, CMXCIV, MCMLXXIV, MCDXLIV

Ats.:
a) 26, 38, 52, 65, 80                f) 77, 66, 53, 28, 144
b) 178, 203, 257, 670             g) 806, 220, 367, 96
c) 872, 1008, 1061, 1605      h) 1761, 1666, 2011, 690
d) 24, 39, 54, 69                       i) 79, 94, 99, 159
e) 154, 190, 292, 249              j) 455, 994, 1974, 1444
 
38. Kuriais metais gyveno šie žymūs žmonės? Kiek metų jie gyveno? Jų nuopelnai?
a)      Vincas Kudirka:  MDCCCLVIII – MDCCCXCIX
b)      Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: MDCCCLXXV - MCMVII
c)      Volfgangas Amadėjus Mocartas : MDCCLVI – MDCCXCI
d)     Astrida Lingren: MCMVII – MMII

Ats.:
a)   Vincas Kudirka:  1858 – 1899;  41 m.
b)   Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: 1875 – 1911; 36 m.
c)   Volfgangas Amadėjus Mocartas : 1756 – 1791; 35 m.
d)   Astrida Lingren: 1907 – 2002; 95 m.
 
39. Parašykite šiuos skaičius romėniškais skaitmenimis:

a)      19, 45, 49, 98, 101, 999, 248, 909, 419
b)      1001, 1109, 1848, 2441, 1094, 3908, 2549
c)      šiuos metus _________________
d)      gimimo datą  _______________   

Ats.:

a) XIX, XLV, XLIX, XCVIII, CI, CMXCIX, CCXLVIII, CMIX, CDXIX
b) MI, MCIX, MDCCCXLVIII, MMCDXLI, MXCIV, MMMCMVIII, MMDXLIX
c) pvz., 2011 m. – MMXI
d) pvz., 2002 – 05 – 16; MMII – V – XVI
 
40 . Kiek romėniškųjų skaitmenų sudaro skaičių 899?

a) 8                 b) 6               c) 10


Ats.: 8;  DCCCXCIX       

 Mokinio įsivertinimas
(pažymėkite tinkamą atsakymą)

A Užduotis sekėsi atlikti puikiai.
Patiko užduotys:
Nr.
B Užduotis atlikau, bet reikėjo pasistengti.
Sunkiau sekėsi atlikti užduotis:
Nr.
C Manau, kad reikia padirbėti.
Sunkiai sekėsi atlikti užduotis:
Nr.

       

Idėjų žemėlapis


 

 

  • Matematikos užduočių knygelės kūrimas
  • Matematikos kryžiažodžių kūrimas
  • Įdomios informacijos apie skaičius paieška knygose ir internete
  • Patinkančia tema skaidrių rengimas ir pristatymas
  • Kompiuteriniai mokomieji žaidimai
  • Užduočių sprendimas internetinėse svetainėse  (žr. nuorodas)  

  Refleksija mokytojui


 

A Patiko užduotys:
Nr.:
Komentaras
B Patiko užduotys:
Nr.:
Komentaras
II skyrius - Algebra

II skyrius -  Algebra
2.1 Užduotys  1-2 kl.

 

Atlikę užduotis,  1-2 kl. mokiniai gebės:

 

  • apskaičiuoti skaitinio reiškinio reikšmę;
  • spęsti lygtis ir jas pasitikrinti;
  • taikyti sudėties perstatomumo dėsnį;
  • spręsti  matematines situacijas.

Priemonės: kompiuteris, multimedija, interaktyvi lenta, inernetas.

1. Pagal pavyzdį užpildykite lentelę:

 

a 2·a 2·a+3 2·(a+3) 3·a – 5 3· ( a - 5) 2·a+3·a=5·a
7 14 17 20 16 6 14+21=35
6            
  24          

 

Ats.:

a 2·a 2·a+3 2·(a+3) 3·a – 5 3· ( a - 5) 2·a+3·a=5·a
7 14 17 20 16 6 14+21=35
6 12 15 18 13 3 12+18=30
12 24 27 30 31 21 24+36=60

 

2. Naudodamiesi pateiktomis schemomis, sudarykite skaitinį  reiškinį.

Ats.:  a ) (14 + 8) + 9 = 22 + 9 = 31       b) 22 + (13 + 7) = 22 + 20 = 42
 
3. Sugalvokite skaitinį reiškinį ir jį pavaizduokite schema.
 
4. Išspręskite lygtis.

a) 6 + x = 15    b) a + 11 = 20    c) b - 5 = 25    d) 42 – c = 38

Ats.:    a) x = 9    b) a = 9    c) b = 30    d) c = 4

5. Pagal duotas schemas sudarykite lygis ir jas išspręskite. Galima spalvotai pateikti.

a)                        

                        20

   

                      17                                                            x

b)              
                                                 50

   

                b                                30

 
c)          
                      a

   

                       50                                  60

 

Ats.: a) 17 + x = 20; 20 - x = 17; b) b + 30 = 50; 50 - b = 30; c) a - 50 = 60; a - 60 = 50.

5.  Išspręskite lygtis:
a) 14 – x = 9                        b) 56 - y = 37                         c) a - 25 = 47                         d) c -19 = 36
Ats.:  a) x=5                        b) y = 19                                 c) a = 22                                d) c = 17  
     
6. Vietoj raidžių įrašykite skaičius, kad lygybė būtų teisinga:
a) a + b = 45                         b) x + y = 31                         c) m - n = 63                        d) b - c = 88

Ats.: galimi įvairūs variantai.
 

7. Julius turi 32 Lt, o Simas – 30 Lt. Rasa sutaupė litu daugiau už Simą, bet mažiau nei Julius. Kiek pinigų turi Rasa? Įrašyk trūkstamus vardus, skaičius ir atitinkamus ženklus < ar >.


     Julius                                      .............                                   ............
 


 Ats.: Julius > Rasa > Simas

8. Tėvui tiek metų, kiek sūnui ir dukrai kartu. Sūnus dvigubai vyresnis už dukrą ir 20 metų jaunesnis už tėvą. Kiek metų kiekvienam?

Ats.: dukrai 20 metų, sūnui 40 metų, o tėvui 60 metų.
 
9. Dabar Mindaugui 11 metų, o Vytautui vieneri. Kiek metų turės Mindaugas ir kiek Vytautas, kai Mindaugas bus trigubai vyresnis už Vytautą?

 

Ats.: Mindaugas turės 15 metų, o Vytautas 5 metus.
 
10. Dvi sesės kartu turi 24 metus. Viena yra 6 metais vyresnė už kitą. Koks seserų amžius?

Ats.: 9 ir 15 metų.
 
11. Tėvas, kuriam 40 metų, šventė gimimo dienų tiek pat, kiek jo sūnus, kuriam 10 metų, nors abu šventė visus gimtadienius. Kaip tai galėjo atsitikti?

Ats.: Tėvas gimęs vasario 29 d.
 
12. Tomas ir Rokas nusiskynė po lygiai kriaušių. Tomas 6 kriaušes atidavė Rokui. Keliomis kriaušėmis daugiau turi Rokas?

Ats.: 12 kriaušių.

Mokinio įsivertinimas
(pažymėkite tinkamą atsakymą)

 

 

A Užduotis sekėsi atlikti puikiai.
Patiko užduotys:
Nr.
B Užduotis atlikau, bet reikėjo pasistengti.
Sunkiau sekėsi atlikti užduotis:
Nr.
C Manau, kad reikia padirbėti.
Sunkiai sekėsi atlikti užduotis:
Nr.

 

Idėjų žemėlapis


 

 

  • Užduočių kūrimas (individualiai, grupėmis) ir jų  pristatymas klasės draugams
  • Matematikos viktorina
  •  Kompiuteriniai mokomieji žaidimai
  • Užduočių sprendimas internetinėse svetainėse (žr. nuorodas)           

Refleksija mokytojui

 

A Patiko užduotys:
Nr.:
Komentaras
B Patiko užduotys:
Nr.:
Komentaras

 

2.2 Užduotys 3–4 kl. 

Atlikę užduotis,  3-4 kl. mokiniai gebės:

 

  • suvokti veiksmų eiliškumą ir apskaičiuoti skaitinio reiškinio reikšmę;
  • taikyti sudėties ir daugybos perstatomumo ir jungiamumo dėsnius;
  • spręsti lygtis ir jas pasitikrinti;
  • numatyti ir pritaikyti uždavinio sprendimo strategijas.

Priemonės:kompiuteris, multimedija, interaktyvi lenta, internetas.

1. Vietoj kvadratėlių įrašykite tinkamus ženklus, kad reiškinio reikšmė būtų teisinga.



Ats.:        888 - 88 : 8 = 100
                50 · 2  :  4 · 4 = 100
                8 + 8 + 2 - 8 = 10

d)     Užpildykie lentelę.

 

  a b c a+b b+a (a+b)+c b+c a+(b+c)
a) 59 95 23          
b) 134   207 293        
c) 259 105         417  
d)   398     525   606  
e)   523 858         1674
f) 817 695       1876    

 
  
Ats.:

  a b c a+b b+a (a+b)+c b+c a+(b+c)
a) 59 95 23 154 154 177 118 177
b) 134 159 207 293 293 500 366 500
c) 259 105 312 364 364 676 417 676
d) 127 398 208 525 525 733 606 733
e) 293 523 858 816 816 1674 1381 1674
f) 817 695 364 1512 1512 1876 1059 1876

 

3.  Prisiminkite:  a + ( b + c ) = ( a + b) + c . Į tuščius langelius įrašykite skaičius, kad lygybė būtų teisinga. Apskaičiuokite sumą.



Ats.: a) 57 + (89 + 74) = (57 + 89) + 74 = 220
         b) (38 + 46) + 95 = 38 + (46 + 95) = 179

4. Užpildykie lentelę.

 

  a b c a · b b · a (a ·b) ·c b·c a· (b·c)
a) 5 7 3          
b) 12 5         40  
c) 32   3   32      
d)   15 9 120        

 
Ats.:

  a b c a · b b · a (a ·b) ·c b·c a· (b·c)
a) 5 7 3 35 35 105 21 105
b) 12 5 8 60 60 480 40 480
c) 32 1 3 32 32 96 3 96
d) 8 15 9 120 120 1080 135 1080

 
 
5. Apskaičiuokite skaitinio reiškinio reikšmę.
 
16 · 243 + 12018 : (341 – 339) =

Ats.: 9897.

1) 341 - 339 = 2    2) 16 · 243 = 3888    3) 12018 : 2 = 6009    4) 3888 + 6009 = 9897

6.  Prisiminkite:  

a · b = b · a;
a · ( b · c ) = ( a · b) · c

Į tuščius langelius įrašykite skaičius, kad lygybė būtų teisinga.



7. Dauginkite lengviausiu būdu.

a) 2 · 6 · 5 · 3 =                                                             c) 4 · 57 · 25 =
b) 20 ·17 · 5 =                                                               d) 20 · 29 · 5 =

8. Sugalvokite sprendimo strategijas.
a) 4 · 79 =                                                c) 7 · 86 =
b) 5· 67 =                                                 d) 6 · 98 =

Ats.: a) 4 · (70 + 9) = 4 ·70 + 4 · 9 = 280 + 36 = 316
              4 · (80 - 1) = 4 · 80 + 4 · 1 = 320 - 4 = 316

9. Apskaičiuokite.
 
       500 – 8 ∙ 7 – 84 +240=

Ats.: 600.

1) 8x7=56     2) 500-56=444    3) 444-84=360        4)360+240=600                 
 
 
10. Parašykite skliaustus taip, kad reiškinio reikšmė būtų lygi 50.

4 x 12 + 18 : 6 + 3

Ats.: 4 x 12 + 18 : (6 + 3)=50

11. Įrašykite skaičius nuo 1 iki 12 taip, kad skaičių suma trikampių kraštinėse būtų lygi 26. Skaičių kartoti negalima.
 
 


12. Tarp skaitmenų parašykie sudėties ženklą, kad gautumėte reiškinį, kurio reikšmė lygi 264.

6  6  6  6  6  6   6  6= 264

Ats.: 66+66+66+66=264

13. Iš ašuonių 8 sudarykie skaitinį reiškinį, kurio reikšmė būtų 1000.

8  8  8  8  8  8  8  8  = 1000

Ats.: 888+ 88+ 8+ 8+ 8=1000
 
14. Tarp 20 penketų parašykie sudėties ženklą, kad gautumėte reiškinį, kurio reikšmė lygi 1000.

5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5 5  5 5 5 5 5 =1000

Ats. 555+55+55+55+55+55+55+55+55+5=1000 
 
15. Išspęskite lygtis.

a)   105 : a = 7    b) 144 : x = 9    c) 96 : y = 8    d) 182 : b=13

Ats.: a)  a=15      b) x=16            c) y=12           d) b= 14

16.Nuosekliai rašydami  visus veiksmus, apskaičiuokite reikšmę.
 
91000 -  2006 × 45 + 14070 : 70 – 31 + 0 : 33                 
 
Ats.: 1) 2006·45=90270    2) 14070:70=201              3) 0:33=0              4) 91000-90270=730
         5) 730+201=931        6) 931-31=900                   7) 900+0=900
 
17. Karolio, Aido ir Justo pavardės yra Kalvaitis, Jonaitis, Petraitis. Justas, Aidas ir Jonaitis domisi matematika, o Aidas ir Petraitis – anglų kalba. Kokia kiekvieno berniuko pavardė?
Ats.: Karolis Jonaitis, Aidas Kalvaitis, Justas Petraitis.
 
18. Trys mergaitės, kurių pavardės Raudonytė, Juodytė ir Baltytė atėjo į gimtadienį, pasipuošusios suknelėmis. Vienos suknelė buvo raudona, antros – juoda, trečios – balta. Apsižvalgiusi Raudonytė sužnibždėjo juoda suknele apsirengusiai Urtei: ,,Žiūrėk, nei viena iš mūsų nevilki suknelės, kuri atitiktų pavardę.“ Kokios spalvos suknele vilkėjo kiekviena mergaitė?
                                                          
 

     


Ats.: Kadangi Raudonytės suknelė ne raudona ir ne juoda, tai ji balta. Vadinasi, Juodytei lieka tik raudona, o Baltytei – tik juoda suknelė.

Raudonytė – balta suknele, Juodytė – raudona, Baltytė – juoda suknele.
 
19. Sugalvokite vienaženklį arba dviženklį skaičių (x). Padauginkite iš 4. Padauginkite iš 16. Padalykite iš sugalvoto skaičiaus (x). Atsakymas – visada 64. Sugalvokite kelis skaičius ir pasitikrinkite.

Ats.: Sugalvojau skaičių 6.

6 · 4=24
24 · 16=384
384:6= 64

 
20. Kas gudriausi? Mokytojai? Tėvai? Mokiniai? Nubraižykite trikampį ir viršūnėse pažymėkite grupes. Sugalvokite kiekvienai grupei skaičių ir jį užrašykite viršūnėse (kvadratuose). Sudėkite šalia esančius skaičius (kvadratuose) ir sumas užrašykite apskritimuose. Iš viršūnių nubraižykite linijas link apskritimų. Sudėkite skaičius, esančius kvadrate ir apskritime. Visos sumos bus vienodos. Kas gudriausi? Pabandykire atliki kelis variantus. Įterpti tvarkingą brėžinį be skaičių. Linijos nuo viršūnės į pusiaukraštinę. Taisyklingos formos apskritimai. Vietoj užrašų galima dėi paveikslėlius.


Mokinio įsivertinimas
(pažymėkite tinkamą atsakymą)

 

 

A Užduotis sekėsi atlikti puikiai.
Patiko užduotys:
Nr.
B Užduotis atlikau, bet reikėjo pasistengti.
Sunkiau sekėsi atlikti užduotis:
Nr.
C Manau, kad reikia padirbėti.
Sunkiai sekėsi atlikti užduotis:
Nr.


      
      

Idėjų žemėlapis

 

  • Užduočių kūrimas ir pasikeitimas poroje
  • Galvosūkių popietė ,,Sukim, sukim galveles“
  • Matematikos projektas
  •  Kompiuteriniai mokomieji žaidimai
  • Užduočių sprendimas internetinėse svetainėse            
Refleksija mokytojui



A Patiko užduotys:
Nr.:
Komentaras:
B Patiko užduotys:
Nr.:
Komentaras:





 

                                                                            

III skyrius - Geometrija

III skyrius -  Geometrija 

 

Atlikę užduotis,  1-2 kl. mokiniai gebės:


  • nubraižyti įvairaus ilgio atkarpas;
  • atpažinti, pavadinti, pavaizduoti geometrines figūras;
  • pastebėti geometrinių figūrų tarpusavio ryšius;
  • taisyklingai vartoti žodžius, nusakančius daiktų vietą.
Priemonės:kompiuteris, multimedija, interaktyvi lenta, pieštukai, liniuotė, popierius, geometrinių figūrų trafaretai.
 
1. Iš 6 pagaliukų sudėkite namelį. Paskui 2 pagaliukus perkelkite taip, kad gautumėte vėliavėlę.



2. Iš 11 pagaliukų sudėliokite namelį. Vieną pagaliuką perkelkite taip, kad namelis pasisuktų į kitą pusę.


3. Figūroje, panašioje į raktą, 4 pagaliukus perkelkite taip, kad gautumėte 3 kvadratus.



4. Perkelkite 2 pagaliukus taip, kad žvėrelis pasuktų galvą į kitą pusę.Taisyti brėžinį. Antram žvėriui nutrinti į kairę nupieštą snukį. Antrasis žiūri tik į dešinę.



5. Nuspalvinkite taip, kad stačiakampis būtų prieš trikampį, trikampis – prieš kvadratą, skritulys – prieš trikampį ir kvadratą.    




Ats.:




6. Nubrėžkite dvi atkarpas taip, kad viena už kitą būtų ilgesnė 2 cm, o jos kartu sudarytų 14 cm. Parašykite jų ilgį.


I------
I------

Ats.: 8 cm, 6 cm.

Kiek iš viso trikampių ir kiek keturkampių matote šiame brėžinyje?
Trikampių  ..........
Keturkampių........



Ats.: trikampių – 6,keturkampių – 8.
 
8. Kiek kvadratų yra šiame paveikslėlyje?                   

       
       





Ats.: 11.

 9. Po kiek kubelių yra šiuose statiniuose? 


Ats.: 18, 12, 20.

10.Apskaičiuokite stačiakampio plotą langeliais ir nubrėžkite kitą stačiakampį,
kurio plotas būtų 6 langeliais didesnis. 



Ats.:  antrojo stačiakampio plotas 24 langeliai.
18 +  6 = 24(lang.)

11. Kiek geometrinių figūrų sudaro paveikslėlį? 


12.Padėk pingvinui rasti kelią.





13.Jungdami taškus, sudarykite geometrines figūras. Linijos turėtų būti tiesios. Galima įterpti daugiau panašaus pobūdžio brėžinių.



Ats.: a)

Sujungti visus taškus, kad gautųsi trikampiai. Atsakyme patalpinti teisingą pavyzdį.


14. Jungdami taškus, nubrėžkite geometrines figūras.



15. Sukurkite paveikslėlį iš geometrinių figūrų.

Mokinio įsivertinimas
(pažymėkite tinkamą atsakymą)


 
A Užduotis sekėsi atlikti puikiai.
Patiko užduotys:
Nr.
B Užduotis atlikau, bet reikėjo pasistengti.
Sunkiau sekėsi atlikti užduotis:
Nr.
C Manau, kad reikia padirbėti.
Sunkiai sekėsi atlikti užduotis:
Nr.
 
 
 








Idėjų žemėlapis



  • Aplikacija iš geometrinių figūrų
  • Pasakos apie geometrines figūras kūrimas
  • Žaidimas su tangramomis; įvairių paveikslėlių dėliojimas
  • Figūrų modeliavimas iš medinių pagaliukų ir plastilino
  •  Kompiuteriniai mokomieji žaidimai
  • Užduočių sprendimas internetinėse svetainėse (žr. nuorodas)            


 

Atlikę užduotis,  3-4 kl. mokiniai gebės:



  • taisyklingai braižyti atkarpas ir pažymėti jų ilgį;
  • įvardinti geometrines figūras ir jų elementus;
  • pastebėti geometrinių figūrų tarpusavio ryšius;
  • apibūdinti įvairių daiktų formą;
  • atpažinti simetriškus daiktus ir nurodyti simetrijos ašį;
  • taisyklingai vartoti sąvokas.
Priemonės:kompiuteris, internetas, multimedija, interaktyvi lenta, pieštukai, popierius, liniuotė.
 
1.  Kiek matote atkarpų? Surašykite jas.



Ats.: 6 atkarpas: AB, BC, CD, AC, AD, BD.

2. Parašykite šių geometrinių figūrų pavadinimus. Galima dar įterpti piramidę ir kūgį, kad lentelė tvarkingai atrodytų.





3. Kokį kampą tarpusavyje sudarys valandų ir minučių rodyklės, jeigu laikrodis rodys 2 h,
3 h, 5 h? Parašykite. Valandas pažymėkite laikrodžiuose.



Ats.: smailųjį, statųjį, bukąjį.

4.   Kiek trikampių yra šiame brėžinyje?



Ats.: 13 trikampių.

5. Nupieškite po 4 daiktus, kurie yra nurodytų geometrinių figūrų formos. Geometrines figūras nuspalvinti ir vietoj = padėti rodyklę.



 
6. Naudodamiesi tangramomis, sudėliokite atskirus paveikslėlius ir sukurkite kūrybinį darbą.



7. Kurie paveikslėliai simetriški? Nubrėžkite simetrijos ašį.
a)                                            b)                                     c)                                          d)



Ats.:  simetriški paveikslėliai – a, b, c; a turi kelias simetrijos ašis.

8. Įrašykite simetrijos pavyzdžių.
Gamta Architektūra Technika
     
     
     
 
9.  Boružė tupi ant statinio. Apatinio apskritimo spindulys 6 dm, o viršutinio -  3 kartus mažesnis. Kubo briauna yra 4 dm ilgesnė nei viršutinio apskritimo spindulys. Kokiame aukštyje tupi boružė?
Taisyti apskritimus. Jie turi būti tikslūs.



Ats.: 2m 20 cm  aukštyje.

10. Šeši plokštumos taškai išdėstyti stačiakampiu. Kiek galima nubraižyti trikampių, kurių viena viršūnė būtų aške A, o kitos dvi – bet kuriuose pažymėuose taškuose?

                                          –                                          –
                                   –                                          –                   
 Ats.: 9 trikampius


Idėjų žemėlapis 



  • Kūrybinių darbų iš geometrinių figūrų kūrimas
  • Mandalų kūrimas ir spalvinimas
  • Ekskursija po apylinkes. Pastatų formos apibūdinimas; simetrijos ašis.
  • Simetriškų piešinių kūrimas languotame popieriuje
  • Geometrinės figūros ir simetrija tautodailės darbuose
  • Ornamentų kūrimas
  • Erdvinių kūnų išklotinės
  • Sąvokų žemėlapiai

 
IV skyrius - Matai ir matavimai

IV skyrius -  Matai ir matavimai
4.1 Užduotys 1-2 kl.


 

Atlikę užduotis,  1-2 kl. mokiniai gebės:

 

  • užrašyti ilgio, masės, talpos, temperatūros bei pinigų skaičiavimo rezultatus vieniniais matiniais skaičiais;
  • spręsi uždavinius, kuriuose reikia atlikti veiksmus su vieniniais matiniais skaičiais.

Priemonės: kompiuteris, multimedija, interaktyvi lenta, dalomoji medžiaga, pieštukai.


1.      Parašykite:

1 m =               cm
1 dm =             cm
1cm =               mm
1 Lt =                ct
1 kg =               g
1 km =              m
 
2. Nustatykite laikrodžio rodykles taip, kad jos sudarytų statųjį kampą ir rodytų sveiką valandų skaičių. Kiek valandų rodys laikrodis?


 
Ats.: 3 h, 15 h, 9 h, 21 h.

3. Nustatykite laikrodžio rodykles taip, kad jos sudarytų bukąjį kampą ir rodytų sveiką valandų skaičių. Kiek valandų rodys laikrodis? 



Ats.: 4 h, 16 h, 5 h, 17 h, 7 h, 19 h, 8 h, 20 h.
 
4. Pažymėkite  ir parašykite nurodytą laiką.                              


14 : 30        Po 3 h 30 min laikrodis  rodys ...............   
Ats.:  18 h 00 min.             

5. Lentelėje parodyta savaitės oro temperatūra. Parašykite, kurią savaitės dieną buvo aukščiausia, o kurią – žemiausia temperatūra. Raskite šių temperatūrų skirtumą.
 


Pirmadienis    4° C Penktadienis – 10°C
Antradienis    0°C Šeštadienis – 5° C
Trečiadienis – 2° C Sekmadienis 1° C
Ketvirtadienis – 6° C    
     
Aukščiausia .......................... Žemiausia ............................       Skirtumas...................  

Ats.: Aukščiausia  pirmadienį. Žemiausia  penktadienį. Skirtumas 14 laipsnių. 
 
6. Senelis su anūku nori supjauti rąstą į 6 dalis. Vienai daliai nupjauti reikia 3 minučių. Per kiek laiko supjaustys rąstą?
Ats.: per 15 minučių.

7. Ugnė turi sukarpyti 6 m juostelę į 6 lygias dalis. Kiek kartų ji turės kirpti?
Ats.: 5 kartus.


Idėjų žemėlapis



  • Inscenizacija
  • Netradicinės pamokos (už mokyklos ribų)
  •  Projektas ,,Koks mano ūgis ir drabužių dydis“


 

4.2. Užduotys 3-4 kl.


 

Atlikę užduotis,  3--4 kl. mokiniai gebės:

 

  • taisyklingai skaityti ir užrašyti įvairių dydžių matavimo rezultatus;
  • apskaičiuoti geometrinės figūros plotą ir perimetrą
  • atlikti užduotis su matiniais skaičiais.

Priemonės: kompiuteris, internetas, multimedija, interaktyvi lenta, laikrodis, svarstyklės, liniuotė, sąlyginės matuoklės.

1. Kokį laiką rodys laikrodžiai po 48 min?
 
a)16 h 39  min –                                                           c) 3 h 47 min –
b)11 h 15 min –                                                            d) 23 h 13 min –
 
Ats.: a) 17 h 27 min; b) 12 h 03 min; c) 4 h 35 min; d) 00 h 01 min

 2. Susmulkinkite.
a) 2h =                      min                c) 3 min =                         s                   e) 5 paros   =                      h
b) 2h 20 min =         min               d) 2 min 40 s =                s                    f) 1 savaitė =                      h

Ats.:
a) 2h = 120  min                 c) 3 min = 180 s                 e) 5 paros = 120 h
b) 2h 20 min =140 min     d) 2 min 40 s =160 s          f) 1 savaitė = 168 h
 
3. Sustambinkite.
a) 360 s =            min                 c) 540  min =              h                  e) 35 paros =                   savaitės
b) 120 min =            h                 d) 72 h =              paros                  f) 144 mėnesiai  =          metai

Ats.:
a) 360 s = 6  min               c) 540  min = 9 h                          e) 35 paros = 5 savaitės
b) 120 min = 2 h                d) 72 h = 3  paros                         f) 144 mėnesiai = 12 metų

4. Susmulkinkite arba sustambinkite matinius skaičius.
 
a) 15dm 6cm = ........... cm                      
b) 16 m 5 cm = ........... cm                      
c) 5 kg 609 g = ........... g                                              
d) 3 h 30 min =  ...........  min
e) 210 min =  ........... h  ...........  min      
f) 8km 864 m =…...........  m                                        
g) 6245 m =  ...........  km  ...........  m
h) 789 Lt 15ct =  ...........  ct                                         
k) 4666ct =  ...........  Lt  ........... ct        
l) 7056 kg = …………t ………..kg
 
Ats.:
a) 15dm 6cm = 156 cm                          
b) 16 m 5 cm = 1605 cm                        
c) 5 kg 609 g = 5609 g                                                 
d) 3 h 30 min =  210 min
e) 210 min =  3 h  30 min
f) 8km 864 m = 8864m                         
g) 6245 m =  6 km  245 m
h) 789 Lt 15ct =  78915 ct                                          
k) 4666ct =  46 Lt  66ct  
l) 7056 kg =  7 t 56 kg

5. Apskaičiuokite.
 
a) 1/2 amžiaus = .............m                                                     d) 2/3 h = .................. min                                           
b) 3/4 paros =................... h                                                     e) 0, 7 km = ............... m                                              
c)  2/5 kg = ………………g                                                       f) 0, 3 l = …………….ml
 
Ats.:
a) 1/2 amžiaus = 50 m.                                                 d) 2/3 h = 40 min                                                         
b) 3/4 paros = 18 h                                                        e) 0, 7 km = 700 m                                                       
c) 2/5 kg = 400g                                                              f) 0, 3 l = 300 ml

6. Kiek truko kelionė?


Autobusas a) b) c) d) e) f) g)
Išvykimas 8.12 h 11.46 h 15.57 h 19.23 h 21.35 h 22.08 h 23.55 h
Atvykimas 12.53 h 15.31 h 20.54 h 23.17 h 10.52 h 13.02 h 22.45 h
Trukmė              

Ats.:
Autobusas a) b) c) d) e) f) g)
Išvykimas 8.12 h 11.46 h 15.57 h 19.23 h 21.35 h 22.08 h 23.55 h
Atvykimas 12.53 h 15.31 h 20.54 h 23.17 h 10.52 h 13.02 h 22.45 h
Trukmė 4 .41 h 3.45 h 4.57 h 3.44 h 13.17 h 14.54 h 22.50 h
 
7. Kada atvyko autobusas?
Autobusas a) b) c) d) e)
Išvykimas 6.06 h 12.35 h 15.46 h 19.12 h 21.42 h
Trukmė 4.18 h 7.43 h 7.55 h 5.25h 13.36 h
Atvykimas          
 
Ats.:
Autobusas a) b) c) d) e)
Išvykimas 6.06 h 12.35 h 15.46 h 19.12 h 21.42 h
Trukmė 4.18 h 7.43 h 7.55 h 5.25h 13.36 h
Atvykimas 10.24 h 20.18 h 23.41 h 0.37 h 11.18 h

8. Kada išvyko autobusas?
Autobusas a) b) c) d) e)
Atvykimas 17.35  h 18.06 h 14.31h 6.12 h 12.27 h
Trukmė 4.20 h 3.36 h 5.42 h 8.06 h 14.54 h
Išvykimas          

Ats.:
Autobusas a) b) c) d) e)
Atvykimas 17.35  h 18.06 h 14.31h 6.12 h 12.27 h
Trukmė 4.20 h 3.36 h 5.42 h 8.06 h 14.54 h
Išvykimas 13.15 h 14.30 h 8.49 h 22.06 h 21.33 h
 
9. Kiek laiko šviečia saulė?

Saulė a) b)           c) d) e) f) g)
Teka 7.58 h 4.53 h 4.14 h 6.42 h 5.13 h 6.37 h 7.29 h
Leidžias 17.15 h 19.47 h 20.39 h 17.34 h 18.02 h 17.28 h 18.03 h
Trukmė              

Ats.:
Saulė a) b) c) d) e) f) g)
Teka 7.58 h 4.53 h 4.14 h 6.42 h 5.13 h 6.37 h 7.29 h
Leidžias 17.15 h 19.47 h 20.39 h 17.34 h 18.02 h 17.28 h 18.03 h
Trukmė 9.17 h 14.54 h 16.25 h 10.52 h 12.49 h 10.51 h 10.34 h
 
10.Pyragą reikia kepti du trečdalius valandos. Kada jį reikia išimti iš orkaitės, jei šeimininkė pradėjo kepti 10 h 45min? Laikrodžiuose pažymėkite pyrago kepimo pradžią ir pabaigą. Brūkšnį nuimti.



Ats.: 11 h 25 min.                                                                                                                        
1) 60 : 3 x 2 = 40 (min)
2) 10h 45 min + 40 min = 11 h 25 min

11. Iš namų Paulius su tėvais išvažiavo 9 h 40 min, o pas senelius atvyko 12 h 25 min. Kiek laiko berniukas važiavo?
Ats.: 2 h 45 min.
 
12. Užpildykite lentelę.
 
  1 paros 1h 96 km 192 kg 228 litrų
1/2          
1/3          
1/4          
 
Ats.:
  1 paros 1h 96 km 192 kg 228  litrų
1/2  12 h 30 min  48 km   96 kg    114  l
1/3    8 h 20 min  32 km   64 kg      76  l
1/4    6 h 15 min  24 km   48 kg      57  l

13.Trikampio perimetras 146 cm. Pirmos ir antros kraštinių ilgių suma 102 cm. Trečioji kraštinė – 12 cm ilgesnė už pirmąją. Koks kiekvienos trikampio kraštinės ilgis?

Ats.: 32 cm, 70 cm, 44 cm.
1) 146 – 102 = 44 (cm) (trečiosios kraštinės ilgis)
2) 44-12= 32 (cm) (pirmosios kraštinės ilgis)
3)102 – 32 = 70 (cm)  (antrosios kraštinės ilgis)


14.  Apskaičiuokite, koks plotas užsodintas obelimis, koks – kriaušėmis ir koks – slyvomis. Kokį plotą užima sodas?


Ats.: Obelimis 1800 m2, kriaušėmis 1800 m2, slyvomis 900 m2; sodo plotas 4500m2.

15. Žiūrėdami į brėžinį, apskaičiuokite daržo plotą ir sklypo perimetrą.

Ats.: Daržo plotas yra 140 m2 .Viso sklypo perimetras yra 134 m.

16.  Nuo Ingos iki Noros namų 750 m.  Inga nuėjo 2/3 kelio, tačiau prasidėjo lietus ir ji parbėgo namo. Kokį atstumą iš viso įveikė Inga?
Ats.:  1 km. 

17. Apskaičiuokite perimetrą. 


Ats.: 136 m.
1)  32 – 7 = 25 (m)     2) 29 + 7 = 36 (m)   3) 32 + 36 + 29 + 25 + 7 + 7 = 136 (m)    

18. Sodas yra stačiakampio formos. Jo ilgis 156 m, o plotis sudaro 1/3 ilgio. Koks sodo perimetras? Koks sodo plotas?
Ats.: perimetras 416 m, o plotas 8112 m2.
 
19. Gėlyno ilgis 345 cm, o plotis 128 cm. Koks būtų dekoratyvinės tvorelės ilgis aplink visą gėlyną?
Ats.: 946 cm.
 
20.   Kad klasė būtų gerai apšviesta, langų plotas turi sudaryti 1/5 grindų ploto. Koks turi būi langų plotas, jei klasės ilgis yra 9 m, o plotis 5 m?
Ats.: 9m2.
 
 21.  Ar pakaks 2 m vielos išlankstyti

 a) kvadratą, kurio vienos kraštinės ilgis 50 cm?
 b) stačiakampį, kurio ilgis 70 cm, o plotis  - 30 cm?
 c) trikampį, kurio visos kraštinės po 67 cm?

Ats.: a) kvadratui pakaks; b) stačiakampiui pakaks; c) trikampiui nepakaks.
 
22.  Visų laikrodžio ciferblate esančių skaičių suma lygi 78. Dviem tiesiomis linijomis padalykite laikrodžio ciferblatą į tris dalis taip, kad sudėję skaičius kiekvienoje dalyje gautumėte lygias dalis.



Ats.: 11+12+1+2=26; 9+10+3+4=26; 5+6+7+8=26. Brūkšniai turi būti po skaitmenimis.



23. Ūkininkas pagamino 130 dešrelių. Ant maišo buvo užrašyta:  5 kg 70 g. Kiek gramų sveria viena dešrelė?
Ats.: 39 g.

Idėjų žemėlapis  



  • Matavimo diena mokykloje
  • Sveriame kuprines
  •  Kompiuteriniai mokomieji žaidimai
  • Užduočių sprendimas internetinėse svetainėse
  •  

 

V skyrius - Statistika

V skyrius – Statistika 



 
5.1Užduotys 1-2 kl.
 

Atlikę užduotis,  1-2 kl. mokiniai gebės:

 

  • rinkti duomenis apie arimą aplinką pagal vieną požymį;
  • duomenis pavaizduoti stulpeline diagrama;
  • atsakyti į klausimus, remianis pateiktais (surinktais) duomenimis.

Priemonės: kompiuteris, multimedija, baltas ir spalvotas popierius, klijai.
 

 

  1. Atlikite apklausą ir duomenis pavaizduokite stulpeline diagrama:

a)      kiek klasėje berniukų ir mergaičių?
b)      mėgstamiausia sporo šaka?
c)      namų augintiniai?
d)     skaniausias patiekalas?
e)      akių spalva?   
 

 

  1. Mėnesį stebėkie orą ir duomenis pavaizduokite grafiku.
  2. Atlikite projektą ,,Mano klasė“.

    

Idėjų žemėlapis



  • Mokytojų apklausa ir duomenų pateikimas diagramomis
  • Diagramų analizavimas laikraščiuose
  • Kompiuteriniai mokomieji žaidimai
  • Užduočių sprendimas internetinėse svetainėse

                                                                                     

5.2. Užduotys 3-4 kl.
 

Atlikę užduotis,  3-4 kl. mokiniai gebės:


  • rinkti duomenis pagal vieną požymį ir juos užrašyti dažnių lentelėje;
  • duomenis pavaizduoti stulpeline diagrama;
  • remiantis pateiktais duomenimis, atsakyti į klausimus, formuluoti išvadas.
Priemonės: kompiuteris, multimedija, baltas ir spalvotas popierius, klijai.
 
1.    Atlikite apklausą ,,Mano mėgstamiausia knyga” ir duomenis pavaizduokite stulpeline diagrama.
2.    Atlikite  3- 4 kl. mokinių apklausą ,,Duona” ir duomenis pavaizduokite stulpeline diagrama.
3.    Per vasaros atostogas ½ moksleivių ilsėjosi kaime, ¼ - prie jūros ir ¼ - mieste. Skritulinėje diagramoje pažymėkite: kiek vaikų poilsiavo kaime, kiek prie jūros ir kiek mieste. 


4. Pradinėje mokykloje mokosi 248 mokiniai. Vasaros atostogas  1/8 mokinių praleido kaime, 3/8 mokinių  buvo prie jūros, 2/8 mokinių atostogavo stovyklose. Likusieji laiką leido namuose. Kiek mokinių atostogavo namuose? Duomenis pavaizduokite diagrama.

Ats.: 62 mokiniai.

5.Diagramoje pavaizduota, kiek valandų per parą miega kai kurie gyvūnai.
 

1) Koks miego valandų skirtumas tarp ilgiausiai ir trumpiausiai miegančių gyvūnų?    
2)  Keliomis valandomis ežys miega ilgiau nei arklys? 

Ats.: 1) 14 h           (13+10) – (5 +4) =14 (h);                   2) 5 h     10 – 5 = 5 (h)
 



Idėjų žemėlapis



  • Projekto patinkančia tema vykdymas
  • Apsilankymas apklausas atliekančioje įstaigoje
  • Viešnagė Statistikos departamente

 


 

 

PASAULIO PAŽINIMAS
Teorinė dalis
1. Gabių mokinių per pasaulio pažinimo pamokas pažinimas

Pasaulio pažinimo dalykas suteikia daugybę galimybių modeliuoti pamokas taip, kad vaikai augtų laisvi, kūrybiški, atviri sau ir aplinkiniams, kad plėtotų jutiminį gebėjimą, ugdytųsi lakią vaizduotę, pasitikėjimą savimi.

            Eigil Kjargaard ir Rima Martinėnienė knygoje „Neprarastas pavasaris“ teigia, kad vaikus klasėje galima palyginti su įvairiomis sėklomis ir grūdais sumaišytais viename maiše. Kiekvienas vaikas turi individualias genų nulemtas skirtingas galimybes augti, mokytis, tobulėti. Didelę reikšmę turi ir skirtingos jo augimo sąlygos.

            Pasaulio pažinimo pamokų metu mokytojas turi gerai pažinti kiekvieną vaiką, pastebėti jo išskirtines savybes: sumanumą, smalsumą, kūrybiškumą, orientaciją, netikėtą, savitą požiūrį į aplinką, ieškojimą kontaktų ir kt..... Reikia, atkreipti dėmesį į tai, kaip jie elgiasi besimokydami ir laisvalaikio metu: vieni žaidžia, kiti įsigilina, vieni tylūs, kiti triukšmingi, vieni ramūs, lėti, kiti greiti.  

Gabių mokinių per pasaulio pažinimo pamokas charakteristika:

            - Vartojantis turtingą gamtamokslinių terminų žodyną.
            - Atskiriems pasaulio pažinimo klausimams turi savo nuomonę, supratimą.
            - Komentuodamas, išsakydamas savo nuomonę grindžia loginiais argumentais.
            - Geba daryti netikėtas, originalias išvadas apie žmonių gyvenimą, gyvąją ir negyvąją gamtą.
            - Puiki atmintis jį dominančiose temose (pvz.: įsimena istorinius faktus, asmenybes; atpažįsta automobilių modelius, grupuoja juos pagal išleidimo datas ir kt.).
            - Mėgsta stebėti, tyrinėti aplinką, pastebi net ir menkiausius, mažai kam krintančius į akis, pasikeitimus gamtoje, visuomeniniame gyvenime.
            - Geba ilgai susikoncentruoti ties jį dominančiu klausimu; tyrinėti, kol paaiškės išvada, bus išspręsta problema.
            - Smalsus. Savarankiškai tęsia ieškojimus, tyrinėjimus jį dominančia tema. Pvz.: apie kosmosą, Saulės sistemą, transporto priemones, įvairius augalus, gyvūnus ir kt. Savarankiškai randa informaciją, geba pagal savo galimybes ją kaupti.
            - Turi gerus kalbinius įgūdžius, geba sudominti kitus, vaizdžiai papasakoti draugams savo stebėjimus, atradimus.
            - Nemokantis nuobodžiauti: kupinas idėjų, patarimų, pasiūlymų. Pats kuria ir atlieka įvairius bandymus su gamtine medžiaga, buitiniais prietaisais.
            - Įžvelgia humoristines situacijas, pats geba nepiktybiškai pajuokauti, tuo sukurdamas  linksmą atmosferą klasėje.

            Gabus mokinys neturi ir negali turėti visiškai visų šioje charakteristikoje išvardintų bruožų – mokiniai yra įvairūs. Dažnai tokie vaikai yra emocionaliai labai jautrūs, bet kokia kritika, ypač bendraamžių, juos giliai žeidžia, taigi, kartais, šie jų privalumai gali jiems ir pakenkti. Tačiau, skirtingai nei kitų dalykų, pasaulio pažinimo pamokose „moksliukai“ yra gerbiami ir vertinami, nes ir kitiems mokiniams gamtamokslinė informacija yra įdomi ir patraukli, nori bendrauti su daugiau išmanančiu, patys seka jo pavyzdžiu. Prasčiau, kada pasaulio pažinimo temose yra analizuojamas žmonių tarpusavio gyvenimas, kai gabūs mokiniai įžvelgia ir pakritikuoja klasėje ar visuomenėje pasitaikančias blogybes, netoleruotinas situacijas.  Gabūs mokiniai ieško draugų bendraamžių tarpe, su kuriais jie galėtų kalbėti, diskutuoti įvairiomis temomis, juos dominančiais klausimais. Kadangi tokių bendraamžių nėra daug, ieško kontaktų su vyresniaisiais, su suaugusiais.

2. Gabiųjų mokinių mokymas(-is) ir ugdymas(-is)

(parengta pagal Metodinius patarimus pasaulio pažinimui)

            Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, pasaulio pažinimo pamokose reikia sudaryti vaikui palankiausias augimo sąlygas, skatinti galimybes atsiskleisti asmenybei, poreikį tobulėti. Svarbu stengtis įdomiai, viliojančiai, kantriai ir iš lėto pateikti socialinę bei gamtamokslinę informaciją tol, kol mokiniui susidarys vidinė motyvacija, tada – lengviau mokytis, kaupti patirtį, ją panaudoti naujose nestandartinėse situacijose.

            Kiekvienas žmogus ką nors gali ir ko nors nesugeba. Jei žmogus skatinamas ugdyti tai, ką jis geba, jis daro pažangą, jaučia pasitenkinimą, pasitikėjimą savimi. Nepastebėjus talentų, gabumų, nepanaudojus vaiko vidinių išteklių, skursta ir dūsta jo asmenybė.

            Dažnai mokyklose vaikai įpranta (įpratinami) atlikti standartines užduotis, kurių paskirtis įtvirtinti bazinius įgūdžius. Tokia veikla turi vienintelį sprendimo atsakymą ir vienintelį, iš anksto numatytą, scheminį kelią į rezultatą. Praktiškai, vaikai neturi galimybės veikti savarankiškai, efektyviai išnaudoti savo asmeninį intelektualinį potencialą. Kita vertus, vien tik  tipinių užduočių atlikimas skurdina mokinio asmenybę, darbo rezultatas priklauso tik nuo jo kruopštumo ir atidumo,  nėra galimybės atsiskleisti vaiko individualioms intelektualinėms vertybėms, kaip pavyzdžiui, išradingumui, sumanumui, loginei analizei ir sintezei kūrybiškai ieškant atsakymo. Taigi, vienas iš pagrindinių motyvų, paskatinusių kurti šią programą, yra rekomenduoti mokytojams, kad jie organizuotų, pateiktų vaikams tokias pasaulio pažinimo užduotis, kurios įtrauktų mokinius į aktyvią kūrybinę-tiriamąją veiklą, visapusiškai ugdytų asmenines vertybes, tiek dalykines, tiek bendrąsias kompetencijas.

 

2.1. Gabiųjų mokinių ugdymas per pasaulio pažinimą

Vertybiniai pasaulio pažinimo tikslai:
            - ugdyti pagarbą, supratimą, toleranciją kiekvieno asmens, minties ar reiškinio „kitokumui“: kitokiai nuomonei, kitokiam gyvenimo būdui, kitokiam tikė­jimui ir t.t.; ugdyti nuostatą paisyti kito žmogaus interesų, nepažeisti jo teisių;
            - ugdyti laisvą ir atsakingą žmogų: mokyti laisvai rinktis ir spręsti, turėti savo nuomonę ir ją ginti; drauge jausti atsakomybę už save ir savo artimą, už visa, kas vyksta šalia;
            - ugdyti žmogų bendruomeniniam gyvenimui: mokyti bendrauti ir bendradar­biauti, rūpintis vieni kitais; pagelbėti ir padėti esant reikalui; nebūti abejingiems kitų rūpesčiams ir nelaimėms;
            - padėti skleistis kūrybiniams gebėjimams, iniciatyvumui, veržlumui, pasiti­kėjimui savimi ir savo jėgomis, ugdyti nuostatą, kad norint visa galima pasiek­ti, bet tam reikia pastangų;
            - ugdyti solidarų ir visuomenišką žmogų; puoselėti nuostatą įsijungti ir prisidėti prie bendrų savosios bendruomenės, tautos, valstybės, žmonijos reikalų, de­ramai dalyvauti sprendžiant bendras problemas.

 

2.2. Bendrieji ir specialieji vaiko gebėjimai
            Pasaulio pažinimo kursas yra labai parankus ugdyti bendriesiems ir specia­liesiems vaiko gebėjimams:
            - Komunikacinis (bendravimo):
 išreikšti ir perduoti savo mintis, jausmus, išgyvenimus piešiniais, simboliais, ženklais, raštu, žodžiais; klausytis kitų, išgirsti ir suprasti kitų mintis; jausti kitų nuotaikas, išgyvenimus; mokėti tinkamai užjausti, paguosti, drauge džiaugtis; dalytis sumanymais, idėjomis; dalyvauti bendroje kūryboje; dalyvauti bendruomenės – klasės, mokyklos, gyvenvietės – gyvenime; prisidėti nustatant, planuojant grupės ar bendruo­menės tikslus; sutelkti kitus tiems tikslams realizuoti.

            - Informacinis:
 rinkti informaciją iš įvairių šaltinių (enciklopedijų, žody­nų, žinynų, periodinių leidinių, TV ir kt.); grupuoti, rūšiuoti, klasifikuoti turimą informaciją; naudotis schemomis, lentelėmis, diagramomis; analizuoti ir interpretuoti informaciją, gaunamą iš įvairių šaltinių; pastebėti informacijos spragas, rasti klaidas ir jas taisyti; apibendrinti turimas žinias ir patyrimą, daryti išvadas; suvokti ryšį tarp faktų ir konceptų (sąvokų, idėjų visumos); analizuoti faktus, nuomones, idėjas; turėti savo nuomonę ir mokėti ją reikšti, logiškai ir tiksliai formuluoti mintis;

            - Pažinimo (kognityvinis) gebėjimas:
 stebėti, fiksuoti, analizuoti, interpretuoti faktus bei reiškinius; kelti ir tikrinti hipotezes; nustatyti faktų ir reiškinių priežasties ir pasekmės ryšį; eksperimentuoti, atlikti paprastus bandymus; remiantis turima medžiaga, tyrimo rezultatais, daryti išvadas bei apibendrinimus; naudotis simboliais, ženklais, vartoti pagrindines sąvokas.

            Pasaulio pažinimas gali ir turi ugdyti ne vien dalykines (socialumo bei pažinimo), bet ir bendrąsias - asmeninę,  iniciatyvumo bei kūrybingumo, komunikavimo, mokėjimo mokytis - kompetencijas. Asmeninė mokinio kompetencija bus plėtojama, įgyjant žinių apie save ir kitus žmones, mokantis saugoti savo sveikatą ir gyvybę, rūpintis kitų gerove, mokantis ne tik atkakliai dirbti bet ir tinkamai atsipalaiduoti. Iniciatyvumo bei kūrybingumo kompetenciją ugdysime suteikdami vaikams daugiau erdvės veikti ir eksperimentuoti, ieškoti originalių problemos sprendimų,  pritaikyti savo idėjas bei sumanymus kuriant individualius ir bendrus projektus ir t.t. Komunikavimo kompetencija plėtosis ir tobulės, jei vaikai pažindami pasaulį turės galimybių dalintis savo patirtimi, mintimis, išsakyti savąją ir išklausyti kito nuomonę, diskutuoti, ieškoti, kaupti, analizuoti žodinę, ženklinę, vaizdinę, garsinę ir pan. informaciją pristatyti turimą informaciją kitiems. Mokėjimas mokytis augs ir tobulės, jei vaikai geriau pažins save ir savo galimybes, jei įgis daugiau supratimo apie darbo planavimą, jo išdėstymą etapais,  nuoseklų ir kryptingą ėjimą tikslo link, gebėjimą apmąstyti, kas pasiekta ir ko dar trūksta, norint pasiekti gerą rezultatą ir t.t. Todėl mokytojas turi nuolat mąstyti ne tik apie dalyko pasiekimus, bet ir apie žymiai esmingesnius - asmenybės brandinimo - uždavinius, įsikūnijančius bendrosiose - asmens - kompetencijose.

Pasaulio pažinimo kurso žinojimo (žinių bei jų įprasminimo) tikslai:
Socialinių mokslų srityje:
            - žinoti pagrindinę informaciją apie save, savo šeimą, klasę, klasės draugus, mokyklą, joje dirbančius žmones ir jų darbus, tų darbų reikšmę;
            - turėti bendrą supratimą apie savo gyvenamąją vietovę: jos šiandieną, praeitį ir ateitį; turėti nuovoką apie socialinę gyvenvietės struktūrą (visuomenines institucijas, tarnybas, jų paskirtį, veiklą, reikšmę);
            - suprasti pagrindinius visuomeninio gyvenimo reikalavimus (pagarba kitam; tarpusavio pagalba; poreikių, norų, sumanymų derinimas, kito interesų pai­symas; silpnesnio globojimas ir gynimas; solidarumas; atsakomybė);
            - žinoti reikšmingiausius Lietuvos tautos, valstybės gyvavimo faktus, pagrindines (tiktai!) datas; svarbiausias tautos ir valstybės šventes bei jų prasmę;
            - orientuotis Lietuvos žemėlapyje: gebėti parodyti pagrindinius Lietuvos miestus, upes, kelius, etnografines dalis; išmanyti pagrindines Lietuvos geogra­fines charakteristikas;
            - gebėti rasti Europos žemėlapyje Lietuvos kaimynus šiapus ir anapus Baltijos;
            - turėti bendriausią nuovoką apie Žemės geografinius ypatumus; rasti gaublyje bei pusrutulių žemėlapyje vandenynus, žemynus, Lietuvą.

Gamtos mokslų srityje:
            - mokėti apibūdinti ir konkrečiais pavyzdžiais iliustruoti, kaip auga, maitinasi, dauginasi augalai ir gyvūnai;
            - suvokti ir gebėti pavyzdžiais paaiškinti, kaip gyvoji gamta susijusi su negyvąja, kodėl gyvybė Žemėje neįmanoma be saulės, oro, vandens;
            - mokėti nusakyti ir pavyzdžiais parodyti, kaip prisitaiko prie aplinkos augalai, gyvūnai ir žmonės;
            - turėti elementarių žinių apie žalojantį ir tausojantį įvairių veiksnių (ir žmo­gaus) poveikį gamtai;
            - elementariai išmanyti žmogaus organizmo sandarą ir veiklą; žinoti, kaip ap­sisaugoti nuo ligų, nelaimių, kaip elgtis susirgus ar susižeidus;
            - turėti supratimą apie žmogaus sveikatą trikdančius veiksnius: fizinius, psi­chinius, socialinius;
            - turėti elementarių žinių apie darbo, poilsio, miego, maitinimosi higieną, atsipalaidavimo būdus;
            - žinoti pagrindinius energijos šaltinius; turėti elementarių žinių apie energijos gavimo, naudojimo, taupymo problemas.
            - turėti elementarų supratimą apie Saulės sistemą, jos planetas, taip pat Mėnulį.

            Socialinis ir gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje – svarbi bendrojo ugdymo dalis, apimanti ne vien mokymo ir mokymosi  turinį, bet ir visą mokyklos gyvenimą: jos mikroklimatą, ugdymo proceso organizavimą, neformalųjį ugdymą, mokyklos bendruomenės narių santykius, ryšius su vietos bendruomene, tausojantį santykį su gamtine aplinka.

 

2.3. Metodų, tinkamų pasaulio pažinimo pamokoms, atsirinkimas.

            Socialinis ugdymas. Rekomenduojama:

Bendravimo ir bendradarbiavimo atmosfera. Klasėje, tarp bendraamžių kuriama saugi, tolerantiška, taikaus bendravimo ir bendradarbiavimo atmosfera. Palaikomas ir puoselėjamas pasitikėjimo, abipusio supratimo, pagarbos ir paramos, keitimosi asmenine patirtimi ryšys (sąveika) tarp mokytojų ir vaikų, mokytojo ir šeimos, klasės mokinių. Socialiniams gebėjimams ugdyti būtina palanki vaiko jausmams ir mintims skleistis aplinka: pokalbis susėdus ratu, matant vieniems kitų akis, ramus tonas, atidumas kalbančiajam, skirtingų nuomonių išklausymas ir toleravimas – tai terpė, kurioje vaikas įgis demokratinio bendrabūvio patirties. Mokantis bendrauti, tartis, aiškintis, reikšti ir ginti savo nuomonę, teises, o taip pat priimti ir gerbti kito jausmus ir idėjas, užjausti, paguosti, padėti, remiamasi įprasta, kasdiene vaiko aplinka ir gyvenimiškomis situacijomis.
            Siekiant išsikeltų socialinio ugdymo tikslų, pradinėje mokykloje neturėtų būti skatinamas vaikų varžymasis, konkuravimas, rungtyniavimas. Neretai aiškinama, jog,  norint, kad vaikas išaugtų asmenybiškai ir socialiai tvirtas, atsparus, reikia  skatinti  tarpusavio konkurenciją ir lenktyniavimą. Deja, taip yra klaidingai interpretuojamas šio amžiaus tarpsnio vaiko ugdymo pamatas: mokytojams žinotina, kad, remiantis asmenybės raidos dėsningumais, iki paauglystės pabaigos vaiko asmenybiniam (doriniam, intelektiniam, emociniam) brendimui palankesnė yra psichologiškai saugi, tausojanti, netraumuojanti ir negniuždanti socialinė aplinka ir tarpusavio santykiai, o ne konkuravimas, rungtyniavimas.
            Mokytojų ir tėvų pastangomis siektina, kad kiekvienas vaikas jaustųsi pripažintas, ką nors sugebantis, kad turėtų progų pasireikšti ir būti gerai įvertintas, pasijustų gebantis ką nors atlikti gerai. Tam reikėtų išnaudoti visas natūralias progas bei kartkartėmis sukurti specialias situacijas, kad visus,  ypač silpnesniuosius vaikus, būtų galima už ką nors pagirti ir labai gerai įvertinti. Sudarant palankias sąlygas silpnesniesiems patirti sėkmės jausmą sprendžiant paprastas, įveikiamas problemas, atliekant nesudėtingus kūrybinius darbus, kiekvienas vaikas pasijus, kaip ir kiti, „šio to vertas“. Vaiko atsparumas stresams ir galimoms nesėkmėms ugdomas stiprinant pasitikėjimą savimi, savo jėgomis. Taip pat mokomasi pozityviai reaguoti į mokymosi ir kasdienes problemas, nedideles nesėkmes, konstruktyviai spręsti tarp pačių vaikų ir tarp vaikų bei suaugusiųjų kylančius konfliktus, ieškoma išeičių iš padėties. Dar daugiau: ugdoma nuostata, kad  galima į nesėkmę žiūrėti  kaip į postūmį dar kartą bandyti, atrasti naujus dalykus, įgyti patirties, mokytis.
              Asmens socialumas (bendruomeniškumas, pilietiškumas) neatsiejamas nuo atsakomybės jausmo. Įvairiomis progomis vaikai skatinami prisiimti atsakomybę, pasijusti reikšmingais. Atsakomybės jausmas auga, kai stengiamasi tesėti duotą žodį ar gerai atlikti pareigas – namuose ir mokykloje. Tačiau įsipareigojimai (paties vaiko) neturėtų būti tapatinami su įpareigojimais (suaugusiojo). Vertingi iš esmės yra tik į-si-pareigojimai. Jei vaikas gauna darbą, kuriam jis nesijaučia įsipareigojęs, atsakomybės nėra ko reikalauti. Todėl mokytojai turėtų ieškoti būdų, kaip teikti užduotis ar darbus, kad jų imtis nuspręstų pats vaikas. (Tą svarbu žinoti ir skiriant/siūlant namų darbus: jeigu mokytojas ne „užduos“ namų darbus, o pasiūlys vaikams „patiems pasirinkti“ norimas užduotis, namų darbų atlikimo efektyvumas bus nepalyginti didesnis).
Aktyvumo ir dalyvavimo reikalaujančių metodų naudojimas.
            Socialinės patirties kaupimas. Vaiko socializacija vyksta bendraujant su kitais žmonėmis. Socialinis ugdymas vyksta pervaiko socialinę patirtį įtvirtinančią ir turtinančią veiklą, jam svarbią ir aktualią kasdienę patirtį, patiriamus  išgyvenimus,  dalyvavimą - bendruose darbuose, diskusijoje, socialinėse akcijose. Vaikai, aktyviai veikdami, aiškindamiesi, svarstydami, darydami išvadas ir priimdami sprendimus ugdosi svarbiausius socialinius gebėjimus bei vertybines nuostatas, įgyja žinių apie save, kitus žmones, bendruomeninį gyvenimą. Nuo pat pirmos dienos mokykloje su vaikais turi būti tariamasi: išklausoma jų nuomonė, kalbamasi, aiškinamasi, siekiama susitarimo. Taip ugdomi demokratinio bendrabūvio gebėjimai, be to, dalyvavimas diskutuojant ir priimant sprendimus ugdo vaikų atsakomybės jausmą, verčia paisyti susitarimų, tesėti duotą žodį. Todėl socialiniam ugdymui pradinėje mokykloje kiek įmanoma taikytini vaiko aktyvumo ir jo dalyvavimo reikalaujantys metodai - pokalbiai, diskusijos, debatai.
            Nors vaikai dar nedideli, bet jie jau gali imtis nesudėtingos užmokyklinės veiklos (darbo kitų labui) – padėti seneliams, neįgaliems žmonėms, mažesniems už juos vaikams, organizuoti švaros reidus, talkas, inicijuoti labdaros akcijas ir t.t. Plačiai praktikuojamas ir rekomenduojamas yra pradinukų ir senelių namų, pradinės mokyklos ir vaikų darželių bendradarbiavimas: pradinukai gali pradžiuginti senelius ar darželinukus parodėlėmis, koncertais, pasaulio pažinimo viktorinomis ir pan., kuriuos, pagal išgales turėtų parengtis patys, suaugusiesiems tik padedant, o ne diktuojant.
            Ypač svarbus socialiniam ugdymui metodas yra ekskursijos - iš anksto dėl jų susitarus ir – būtinai – pasiruošus. Ekskursijų metu susipažįstama su įvairiausiomis tarnybomis, įstaigomis,  objektais: miesto (miestelio, kaimo) seniūnija, gaisrine, policija, pašto skyriumi, gamykla, o taip pat – pagal galimybes – etnografiniu (kraštotyros)  muziejumi, siuvykla, kepykla ar pan. Čia vaikai įgyja tiesioginės socialinės patirties: pamato, kokie žmonės kokius darbus dirba bendram visuomenės labui, supranta tų darbų vertė ir svarbą, praplečia akiratį.
Projektų rengimas. Dar vienas svarbus ir itin efektyvus šiuolaikinio ugdymo metodas -  grupinių projektų rengimas: vaikai, susibūrę į grupeles, atlieka bendrą užduotį. Ieškodami reikalingos informacijos, ją fiksuodami, analizuodami, rengdami pristatymus, vaikai priversti bendradarbiauti: turi išmokti išgirsti kitą, suprasti jo nuomonę, deramai suformuluoti savo mintis, jas išsakyti, leisti pasireikšti kitiems, pasinaudoti  racionalesniais kitų grupės narių sumanymais, derinti skirtingas pozicijas ir t.t. Mokomasi būti partneriu, komandos nariu.
            Stebėjimas. Ne mažiau svarbus ir efektyvus metodas yra stebėjimas ir stebėtų socialinių situacijų imitavimas, inscenizavimas (pavyzdžiui, elgesys viešėjame transporte, parduotuvėje, teatre, kine, parodoje ir pan. Mokomasi tam tikrų elgesio modelių, pavyzdžiui, kaip iškviesti pagalbą nelaimės atveju, kaip mandagiai elgtis viešoje vietoje ir pan.
            Informacijos šaltinių nagrinėjimas. Siekiant socialinio ugdymo tikslų, efektyvus metodas yra įvairių socialinės informacijos šaltinių nagrinėjimas: jau su pirmokais galima periodiškai diskutuoti apie publikacijas vaikų spaudoje, televizijoje, internete. Diskutuojant vaikams artimomis ir aktualiomis temomis, mokytojas turi galimybę išsakyti savo – vaikams itin svarbią ir autoritetingą - poziciją, sudėlioti reikiamus akcentus – moralinius, socialinius, kultūrinius – pakoreguoti vaikų iš gatvės ar namų atsineštas nepageidautinas nuostatas, įsitikinimus, supratimą.
            Jau antroje, trečioje klasėje vertėtų pasimokyti interviu, anketinės apklausos metodikų, kaip kitų žmonių nuomonių išsiaiškinimo būdo. Nėra sudėtinga parengti ir atlikti anketinę bendraamžių apklausą, pavyzdžiui, aiškinantis jų polinkius, interesus, galimus pasirinkimus. Atliekant interviu, mokomasi bendrauti, tinkamai formuluoti ir užduoti klausimus, apibendrinti gautus atsakymus, daryti išvadas. Mokomasi taip pat suprasti, kad žmonių nuomonės dažnu atveju skiriasi, tačiau jos visos gali būti pagrįstos, argumentuotos. Mokomasi įsiklausyti ir suprasti kito žmogaus poziciją, mokomasi pakantos, tolerancijos. Interviu galima daryti ir su suaugusiaisiais: tėvais, mokytojais, socialinių ar kt. įstaigų darbuotojais. Aiškinamasi nuomonės, vertinimai, interpretacijos, fiksuojami prisiminimai.
            Socialinis ugdymas pradinėje mokykloje vyksta nuolat, visur, pasinaudojant visomis situacijomis, kur kyla ginčai, nesutarimai, sprendžiami konfliktai, mokomasi tartis ir derinti nuomones, ieškoti priimtino sprendimo.
Mokytojas, nagrinėdamas problemą, iliustracijai gali telktis ne vadovėlinę medžiagą, o neseną, vaikams atpažįstamą situaciją ar įvykį: tuomet ir problema taps artimesnė vaikams, ir naudos daugiau, nes bus stengiamasi ieškoti atsakymų į vaikams aktualius klausimus.
Pasaulio pažinimo pamokose didelis dėmesys skiriamas kūrybiškumo ugdymui, kuris betarpiškai susijęs su probleminio mokymo sritimi. Kūrybinį mąstymą galima ugdyti specialiais metodais arba jų variantais.
Negalima teigti, kad idėja siekti kokybiško asmenybės ugdymo, mokymo,  pasitelkiant įvairius metodus, yra nauja ir anksčiau nebuvo sprendžiama. Tai viename, tai kitame visuomenės vystymosi periode ši idėja būdavo išskiriama į pirmą planą, arba laikinai „pamirštama“, bet niekada neatmesta, pastoviai vyksta  mokslinis tyrinėjimas, o, svarbiausia, praktinis realizavimas mokykloje.

            Tematika, naudojama socialiniam ugdymui, turi būti vaikams artima, pažįstama, aktuali, juos dominanti: tai ir šeimos, klasės, bendraamžių grupės gyvenimas, savos bendruomenės (kaimo, miestelio, miesto) veikla, taip pat aktualūs Lietuvos, tarptautinio gyvenimo faktai. Nereikėtų manyti, kad pradinėse klasėse derėtų apsiriboti vien artimiausia, „savo kiemo“,  aplinka: šiuolaikinės komunikacinės technologijos net atokiausiame kaime padaro atvirą ir prieinamą visą pasaulį, todėl su vaikais būtina diskutuoti visais jiems rūpimais klausimais, leidžiant jiems pasijusti ir savo gyvenamosios vietos, ir šalies, ir Europos, ir viso pasaulio piliečiais, atsakingais už pasaulio likimą.

Gamtamokslinis ugdymas. Rekomenduojama:

            gamtamokslinis ugdymas pradinėje mokykloje  organizuojamas taip, kad vaikai galėtų patirti pažinimo džiaugsmą, išmoktų dalyvauti sprendžiant įvairias, susijusias tiek su gyvąja, tiek su negyvąja gamta problemas, atsakingai priimtų sprendimus.

Pažinimo veikla (stebėjimas, tyrinėjimas, eksperimentas). Pradinėje mokykloje plėtojama vaikų pažintis su gamtine aplinka, kasdieniais gamtos reiškiniais. Pažinimo veiklaturėtųbūti įvairi, jos turinys įdomus ir patrauklus,  pažinimo užduotys - nuolat keičiamos, kad vaikams būtų smalsu ir įdomu, kad  jie galėtų ilgesniam laikui išlaikyti dėmesį. Organizuojant pasaulio pažinimo veiklą taip pat pasitelkiami  žaidimai, vaidyba, piešimas, muzika, tautosaka,  vaikų literatūra.
Mokymosi aplinka. Dažnai mokomasi ne klasėje, bet artimoje aplinkoje - jeigu įmanoma, pamokos vedamos gamtoje, muziejuje, jaunųjų gamtininkų centre, ūkininko sodyboje, pas amatininkus ir pan. Į tokias pamokas vykstama iš anksto gerai pasiruošus: parengus stebėjimo lapus su numatytais stebėjimo aspektais, pasirūpinus informacijos fiksavimo priemonėmis, pasiskirsčius vaidmenimis ir atsakomybe. Grįžus į klasę, sukaupta informacija atitinkamai panaudojama – aptariama, analizuojama, daromos išvados, rengiami pristatymai.
              Vaikams siūlomos veiklos ar užduotys turi atitiktiamžiaus psichomotorines galias ir ištvermę:  jei organizuojama iškyla į gamtą, skirta stebėti pievos, miško, tvenkinio gyvenimą, pamąstoma ir apie tai, ar vaikai nepervargs, ar neišalks, ar turės ko atsigerti ir pan. Numatomas maršrutas su stotelėmis, kurių metu galima aptarti stebėjimų duomenis, pasidalinti įspūdžiais, numatyti, ką stebėsime ir tyrinėsime toliau.

            Mokymosi priemonės ir sąlygos. Gamtotyrinei veiklai šiame amžiaus tarpsnyje siūlomi paprasti, nesudėtingi tyrimai, suteikiantys galimybę vaikui visais pojūčiais gauti informaciją apie aplinką bei pastebėti paprastus priežasties ir pasekmės ryšius.
            Mokomasi ne tik iš vadovėlių, bet ir atliekant paprastus stebėjimus ir bandymus (sodinama ir auginama, tirpinama, maišoma ir garinama, sveriama ir matuojama), ieškoma atsakymų į klausimus.
            Tyrimo veiklai turi būti sudaromos saugios sąlygos. Šio amžiaus tarpsnio vaikai – smalsūs, aktyvūs eksperimentatoriai, norintys viską išbandyti, patirti, kaip yra „iš tikrųjų“. Siektina, kad mokykla nenuslopintų prigimtinio ir natūralaus pažintinio aktyvumo. Todėl derėtų sukurti kuo daugiau situacijų, kuomet vaikai galėtų eksperimentuoti, atlikti bandymus patys, dalyvaujant mokytojui. Reikia ne tik inicijuoti jų tiriamąją veiklą, bet ir pamokyti, kaip reikia saugiai elgtis su ugnimi, įranga, instrumentais, nepažįstamomis cheminėmis medžiagomis. Mokytojas, ruošdamasis eksperimentui, turėtų aiškinti ir demonstruoti, kaip įrengiama saugi eksperimentuoti vieta, kokios būtinos apsaugos priemonės, kaip saugiai atlikti patį bandymą. Ši informacija papildoma kasdienės buities pavyzdžiais.

              Organizuojamos įvairios veiklos, projektai, įtraukiantys visus vaikus, skatinantys  jų bendravimą ir bendradarbiavimą. Pavyzdžiui, nagrinėjama konkreti tema apie gamtą. Vaikai, pasiskirstę grupelėmis, renkasi skirtingus temos aspektus: vieni renka informaciją istoriniu (evoliuciniu) aspektu, kiti – pritaikymo šiandieniniame gyvenime, treti – temos meninę išraišką ir t.t. Po to sukaupta informacija komponuojama į bendrą kūrinį. Tai gali būti ir plakatas, ir kompiuterinė prezentacija, ir inscenizacija.  Svarbu, kad į bendrą darbą būtų įtraukti visi vaikai ir visi pagal savo polinkius ir sugebėjimus galėtų pasireikšti.

              Nereikėtų manyti, kad kokybiškam gamtamoksliniam ugdymui būtina moderni įranga bei priemonės. Puiku, jeigu yra galimybė naudotis specialia įranga, kompiuteriu, internetu ar vaizdo medžiaga, tačiau dažnai galima apsieiti ir su paprasčiausiais buities daiktais (plastikiniais ar stikliniais indais (kartais – ugniai atsparaus stiklo), nedegančiu padėklu, žvake ar spiritine tablete), žaislais, tuo, ką randame gamtoje, ką mokiniai pasigamina patys. Tam galima panaudoti įvairias medžiagas bei atliekas (pavyzdžiui, pirkinių pakuotes, popierių, audinių atraižas ir kt.).

              Nors pagrindinis mokymosi objektas yra artimiausia aplinka, skatinamas vaikų domėjimasis tolimų kraštų gamta, taip pat dangaus kūnais, mūsų planetos praeitimi, gamtos mokslų pritaikymu įvairiose,  ypač - vaikams rūpimose srityse. Šiais laikais nesudėtinga informacijai gauti pasinaudoti  IKT galimybėmis. Vaikai interneto pagalba gali ieškoti, kaupti, analizuoti jiems rūpimą informaciją, rengti individualius ar grupinius projektus. Tai, kas atrasta, apibendrinama, daromos vaikų amžių atitinkančios išvados. Mokomasi, kaip įdomiai pavaizduoti ir pristatyti savo veiklos rezultatus, organizuojamos darbų parodėlės klasėje, kitų klasių mokiniams, tėvams.

              Vaikai,mokytojo padedami ir savarankiškai, mokosi  planuoti savo veiklą, aptarti jos taisykles, ją atlikti, taip pat ir ją įvertinti bei numatyti, ką ir kaip darys toliau. Taip nuosekliai ugdomi gamtos pažinimo, savo darbo įvertinimo ir tobulinimo gebėjimai, mokomasi planuoti ir įgyvendinti tai, kas numatyta, taikyti įgytas žinias ir gebėjimus naujose situacijose.

3. Pasaulio pažinimo bendroji programa

Šiuolaikinė Bendroji programa atsižvelgia į nuolat besikeičiančius gyvenimo reikalavimus. Mokyklai keliamas uždavinys perorientuoti savo veiklos prioritetus nuo elementaraus žinių perteikimo link siekio padėti vaikui išsiugdyti svarbiausias kiekvienam asmeniui bendrąsias kompetencijas, grįstas įsisąmonintomis žiniomis, įgytais gebėjimais bei vertybinėmis nuostatomis.

     Kaip ir kitų dalykų pamokose, taip ir pasaulio pažinimo pamokose mokiniai įgiję kompetencijų gebės įžvelgti mokymosi prasmę dabar ir ateityje, apgalvotai priimti sprendimus, lanksčiai ir kūrybiškai veikti, pasirūpinti savimi ir kitais, saugiai ir atsakingai elgtis aplinkoje. Pasaulio pažinimas – integrali ugdymo sritis, skirta vaiko socialinei bei gamtamokslinei kompetencijai plėtoti, apimanti pilietinio ugdymo, istorijos, geografijos, biologijos, fizikos, chemijos, taip pat žmogaus saugos ir sveikatos dalykus. Visos pasaulio pažinimo sritys integraliai susietos bendru tikslu – vaiko savivokos, pasaulėvokos, pasaulėvaizdžio, taipogi asmens vertybinės orientacijos kūrimu:   
 


    Siekiant pasaulio pažinimo tikslų, stengiamasi ne tik pažinti ir suprasti kas, kaip ir kodėl vyksta vaiko artimoje aplinkoje, bet ir įgyti svarbiausių žmogaus gyvenime bendrųjų gebėjimų bei vertybinių nuostatų:
 

 

    Pasaulio pažinimo programos turinio įgyvendinimui mokytojo užduotis ne aiškinti, ne „perteikti“ žinias, ne pademonstruoti, o betarpiškai organizuoti problemos/užduoties sprendimą kartu. Mokytojas – mini spektaklio, kuris kuriamas klasėje ar kurioje nors kitoje aplinkoje, režisierius. Tokios aplinkybės reikalauja iš mokytojo gebėjimo išklausyti visus mokinius, neatmesti nė vieno atsakymo, netgi pasijausti pasisakančiojo pozicijoje, suprasti jo svarstymų logiką, atrasti išeitį iš pastoviai besikeičiančios mokymosi situacijos, analizuoti vaikų siūlymus ir atsakymus, nepastebimai vesti juos prie atsakymo į problemą. Akademinis ginčas, disputas, dialogas – tai nėra greitas ir tiesus kelias į teisingą atsakymą, galimos situacijos, kai vaikai per vieną pamoką neras tiesos. Tokio ilgo ugdymo proceso pateisinimas – tyrinėjimas, ieškojimas.

            Pagrindinė pradinio ugdymo savybė yra integralumas, supančios aplinkos ir pasaulio visuminio vaizdo kūrimas. Gamtamokslinis ugdymas glaudžiai siejamas su socialiniu, technologiniu ir meniniu ugdymu, taip pat su matematika ir kalbomis. Jie vieni kitus papildo arba sudaro vieningą visumą. Ugdymo turinys pradinėse klasėse gali būti organizuojamas ne dalykiniu principu, o integruojant atskirų sričių temas, metodus, realias moksleiviams iškylančias problemas.
Vertinimas per pasaulio pažinimo pamokas.
            Siekiant pasaulio pažinimo tikslų – teikiant žinių, ugdyti socialinius bei gamtamokslinius gebėjimus ir asmens verty­bines nuostatas, vertinimas užima itin svarbią vietą ugdymo procese. Kadangi kursas orientuotas ne tiek į žinias, kiek į supratimo ir bendros nuovokos apie pasaulį įgijimą, gyvenimiškos patirties kaupimą, gebėjimų bendrauti, bendradarbiauti, jausti ir suprasti kitą, dalyvauti savo klasės, mokyklos, bendruomenės gyvenime, įgijimą, gebėjimų suvokti gamtinėje bei socialinėje aplinkoje vykstančius reiškinius bei procesus, atlikti nesudėtingus stebėjimus bei bandymus ir t.t. išsiugdymą, vertinimas yra ypatingas: iš kiekybinio jis tampa kokybiniu. Tai reiškia, kad svarbu, ne kiek vaikas išmoko ar žino, bet kaip jis ieško atsakymo, mąsto, samprotauja, spren­džia problemas ir t. t. Galiausiai svarbu, ką jis iš tikrųjų yra įgijęs ir kiek geba tuo operuoti, o ne tik - ką įsiminęs ir geba atgaminti. Siekti tokių tikslų įmanoma tik aktyviais, produktyviais metodais.
            Pasaulio pažinimo (žinių, gebėjimų, vertybinių nuostatų) vertinimas grindžiamas Bendrosios programose nusakytais vertinimo kriterijais (aprašytais kaip „Pasiekimai“). Vertinant gabaus mokinio pasiekimus reikėtų orientuotis į Bendrosiose programose aprašytu aukštesniuoju lygiu.
            Pasaulio pažinimo mokymosi proceso ir rezultatų vertinimas, dirbant aktyviais metodais ir siekiant nužymėtų tikslų, šiuolaikinėje mokykloje yra:
            - Vertinimo objektas – mokinio įgyta kompetencija, t.y. gebėjimas ope­ruoti įgytomis žiniomis, panaudoti turimą patirtį, demonstruoti įgytus įgūdžius, mąstyti, spręsti problemas, atlikti paprastus stebėjimus, bandymus, rinkti ir apdoroti reikalingą informaciją, ją fiksuoti ir pristatyti kitiems.
            - Vertinimo principas - individualizavimas:  vertiname, ką kiekvienas mokinys jau yra pasiekęs, fiksuojame individualią jo pažangą, lygindami ankstesnius mokinio rezultatus su dabartiniais. Pasaulio pažinimo rezultatai turėtų būti vertinami kiek įmanoma individualizuo­tai. Juk čia daug lemia vaiko prigimtiniai gabumai, aplinka, įgyta socialinė-kultūrinė patirtis, jo interesai, polinkiai ir t.t. Vienų galimybės kaupti patirtį yra didesnės, kitų – menkesnės. Mokytojo uždavinys – nustatyti kiekvieno vaiko galimybes bei „artimiausio vystymosi zoną“ (pagal V. Vygotskį) ir, keliant atitinkamus reikalavimus („kiekvienam – pagal jo išgales“), stebėti ir vertinti kiekvieno vaiko daromą pažangą. Svarbu, kad vaikas dirbtų pagal savo galimybes ir stengtųsi siekti kuo geresnių rezultatų. Mokytojo pareiga – individualizuoti vaikui keliamus reikalavimus, kad jie būtų įveikiami, tačiau ne pernelyg žemi, t. y. skatintų augti kiekvieną, neišskiriant ir gabių mokinių.
            - Vertinimo metodikos gali būti įvairios, sudarytos iš mokytojui įprastų ir patogių stebėjimo, vertinimo užduočių, vertinimo procedūrų, rezultatų fiksavimo, moksleivių bei jų tėvų informavimo metodų. Gabiam mokiniui reikėtų labai apdairiai  parinkti vertinimo metodiką, kad ji nepakenktų, nenuteiktų prieš kitus klasės draugus.
            - Vertinimo procesas - tikslingas, kryptingas, efektyvus, ekonomiškas. Svarbu, kad vertinimas padėtų gabiam vaikui siekti geresnių mokymosi rezultatų, o taip pat skatintų jo intelekto, emocijų, valios sferų plėto­tę, padėtų socializacijai.
            - Vertinimas - savalaikis: mažiems vaikams itin svarbu, kad būtų įvertintas kiekvienas jų atliktas didesnis ar mažesnis darbas. Pagal galimybes tai ir reikėtų daryti: įvertinti kiek­vieną projektinį darbą, pratybų sąsiuvinio ar kitas užduotis. Vertinant itin svarbu atsižvelgti į užduoties atlikimo pobūdį, kokybę: kaip vaikas mąsto, samprotauja, kaip panaudoja savo patirtį, kaip orientuojasi aplinkoje, gyvenimo realybėje. Ypač svarbi turėtų būti vaiko nuomonė, jo pozicija, faktų kritinė analizė. Suprantama, „teisingų“ ar „klaidingų“ atsakymų šiuo atveju nėra – vaikas tiesiog formuluoja savo požiūrį, grįstą turima patirtimi. Tokius atsakymus reikėtų ypač skatinti.
            - Atlikto darbo ar pasiekto rezultato įvertinimas (vertinamasis sprendimas, išvada)gali būti nusakomas trumpu apibend­rinimu - replika, komentaru, kuris išsakomas žodžiu arba fiksuojamas: tiesiog pasaulio pažinimo pratybų sąsiuvinyje, arba mokinio pasiekimų knygelėje, arba vertinimo lape, arba mokytojo dienoraštyje ar pan.. Svarbu, kad įrašas, skirtas vaikui,  būtų prasmingas, t. y. informatyvus, nurodantis, kas pavyko, kas ne, kur dar reikia pasistengti ir kaip mokėjimo spragas ištaisyti, o taip pat tikslingas, konstruktyvus. Mokytojams reikėtų paieškoti vertinimo komentarų formuluočių, palai­kančių gabaus vaiko tikėjimą, jog jis gali, geba daugiau, jog jam tereikia pasistengti, padirbėti.
- Vertinimas visada turi būti pozityvus, t.y., skatinti, vesti į priekį, kelti mokymosi motyvaciją.

Gero įvertinimo formulė:
nurodoma,
kas yra gerai+ kas (šį kartą/dar/kol kas)  nepavyko + ką reikia padaryti,
kad rezultatas būtų geresnis.
 

Literatūra

Jonynienė, V. 2002, Vienas pasaulis, pratybų sąsiuvinis IV klasei Nr.1, Kaunas.
            Jonynienė, V. 2002, Vienas pasaulis, pratybų sąsiuvinis IV klasei Nr.2, Kaunas.
            Jonynienė, V. 2002, Vienas pasaulis, vadovėlis IV klasei, Kaunas.
            Jonynienė, V., 1994, Pasaulis ir aš, III klasės mokytojo knyga, Kaunas.
            Jonynienė, V., 1996, Pasaulis ir aš, II klasės mokytojo knyga, Kaunas.
            Jonynienė, V., 2003, Vienas pasaulis, IV klasės mokytojo knyga, Kaunas.
            Jonynienė, V., 2004, Aš ir pasaulis, pratybų sąsiuvinis I klasei Nr. 1, Kaunas.
            Jonynienė, V., 2004, Aš ir pasaulis, pratybų sąsiuvinis I klasei Nr. 2, Kaunas.
            Jonynienė, V., 2004, Aš ir pasaulis, vadovėlis I klasei, Kaunas.
            Jonynienė, V., 2005, Pasaulis ir aš, pratybų sąsiuvinis II klasei Nr. 1, Kaunas.
            Jonynienė, V., 2005, Pasaulis ir aš, pratybų sąsiuvinis II klasei Nr. 2, Kaunas.
            Jonynienė, V., 2005, Pasaulis ir aš, pratybų sąsiuvinis III klasei Nr. 1, Kaunas.
            Jonynienė, V., 2005, Pasaulis ir aš, pratybų sąsiuvinis III klasei Nr. 2, Kaunas.
            Jonynienė, V., 2005, Pasaulis ir aš, vadovėlis II klasei, Kaunas.
            Jonynienė, V.,2005, Mūsų pasaulis, vadovėlis III klasei, Kaunas.
            Kjargaard, E., Martinėnienė, R., 1999, Neprarastas pavasaris, Vilnius,
            Metodinės pasaulio pažinimo rekomendacijos: http://www.pedagogika.lt/index.php?1215831742
            Monitos Leavitt, Ph.D. Educational Consultant paskaita, 2011, Vilnius.
            Petty G., 2007, Šiuolaikinis mokymas, Vilnius.
            Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, 2008, Vilnius.

            Trends in International Mathematics and Science Study 2007, 2009, Vilnius.

Užduotys
I skyrius - Praktinės užduotys 1-2 klasėms

1.      Žmonių gyvenimo kaita. Šeima.


 

Atlikę užduotis, mokiniai gebės:
·  Nusakyti  kai kuriuos reikšmingesnius faktus apie savo šeimos narius.
·  Nusakyti  kai kuriuos reikšmingesnius faktus apie savo šeimos istoriją.
·  Nurodyti, kada švenčiamos svarbiausios šeimos šventės.
·  Gerbti savo artimuosius.

Priemonės:  šeimos nuotraukos (įvairaus laikotarpio),  piešimo popieriaus lapai, spalvoti pieštukai ar flomasteriai.

Užduotys
1.      Naudojantis savo šeimos nuotraukomis, atkurti šeimos istoriją.
Mokiniai atsineštas šeimos nuotraukas išdėlioja (prisega prie didelio lapo) nuo seniausios iki naujausios. Pagal nuotraukas pasakoja apie žmogaus keitimąsi bėgant metams: vaikas, suaugęs vyras, jau ir senelis. Atkreipiamas dėmesys į nuotraukų senumą (nespalvotos...), tuometines madas. Sukuriamas pasakojimas „Aš ir mano šeima“.
2.      Piešiama laiko juosta:

Mokinys, pasiklausdamas tėvelių, užpildo juostą:
·         Tėčio gimimo metai.
·         Mamos gimimo metai.
·         Kitų šeimos narių gimimo metai (senelio, močiutės, brolių, sesučių...)
·         Savo gimimo diena.
·         Kiti svarbūs šeimai metai (tėvelių vestuvės, jubiliejai, kt.)
·         Laiko juosta puošiama piešinėliais, nuotraukomis, kt.
·         Aptariant vieni kitų šeimos laiko juostą vaikai nusprendžia, kurie įvykiai juos labiausiai nustebino, kurie – buvo netikėčiausi, įspūdingiausi ir t.t.
 
1.      Birutės dažnių lentelė.
 
Birutė paprašė savo klasės draugų parašyti, kiek brolių ir seserų jie turi.
Ji surinko jų atsakymus:

ir pradėjo pildyti lentelę. Ties nuliais ji pažymėjo du brūkšnelius.
Baikite pildyti Birutės dažnių lentelę.

 

 Brolių ir seserų skaičius Pasikartojimų skaičius
0
 
//
1
 
 
2
 
 
3
 
 
4
 
 
 

1.      Pasinaudodami Birutės dažnių lentele atlikite šį tyrimą savo klasėje. Galima skaičiuoti pusbrolius, pusseseres, arba sugalvoti patiems naują tyrimą. (pvz.: kiek kokių augintinių (gyvūnėlių) yra šeimose ir kt.)

Grįžtamajam ryšiui vaikai pildo lentelę:



Mokytojams:
lentelėje procentais įvertinkite kiekvieną užduotį, kiek ji buvo tinkama (pvz.: 100% - tiko puikiai, 50% - vidutiniškai ir t.t.)



1-2 klasės
 1. Žmonių gyvenimo kaita.
Žmonių gyvenimas praeityje. Daiktai – praeities liudytojai.

Atlikę užduotis, mokiniai gebės:
·  Nurodyti, kokie daiktai gali būti praeities liudytojai.
·  Suprasti, pagal kokius požymius galima atskirti seną daiktą nuo šiuolaikinio.
·  Grupuoti ir lyginti senovinius ir šiuolaikinius daiktus.
·  Nusakyti, ką galima sužinoti apie praeitį iš senovinių daiktų.
·  Formuluoti klausimus duota tema.
·  Patirti tyrinėjimo ir pažinimo džiaugsmą.

Priemonės:  senų daiktų nuotraukos, iš namų atsinešti senoviniai daiktai, piešimo popieriaus lapai, spalvoti pieštukai ar flomasteriai, internetinis puslapis: http://www.antikvaraskaune.com/lietuviskisendaikciai.htm

Užduotys
1.      Senovinių daiktų parodėlė.
·        Vaikai iš namų (pagal galimybes) atsineša senovinių daiktų: knygų, nuotraukų ir kt. Išsiaiškinama, kad iš jų daug ką galima sužinoti apie praeitį.
·        Nustatomas parodėlėje seniausias daiktas.
·        Vaikai papasakoja daiktų įsigijimo istoriją.
2.      Ką gali papasakoti seni daiktai.
·        Kuriamas pasakojimas, senovinio daikto istorija, pagal atsineštus daiktus ( pvz.: „Pasagos istorija“, „Prosenelio tabokinės nuotykiai“, „Rašalinės pasakojimas“ ir kt.). Pasakojimas bus įdomesnis, jei bus pasakojama pirmuoju asmeniu.
·        Pagal savo pasakojimą kuriamas piešinys, kuriame pavaizduotas koks nors senovinio daikto „nuotykis“, pvz.: susitinka žibalinė lempa su elektrine staline lempa, ir pan. Ką papasakos žibalinė lempa elektrinei? Kuo nustebins elektrinė lempa žibalinę? ...
 
3.      Atspėk, kas paveikslėlyje.
·        Mokytojas mokiniams parodo kokio nors senovinio daikto nuotrauką ar piešinį. Mokiniai gali užduoti tik tokius klausimus, kurie reikalauja atsakymo taip arba ne ir spėti, koks tai daiktas, kur naudojamas.
Pvz.: žvangučių nuotrauka:

Mokinių klausimai gali būti:
·    Ar jis šiais laikais naudojamas?
·    Ar tai apyrankė?
·    Ar jo pagrindinė naudojimo vieta – troboje?
·    Ar tai papuošalas?
·    Ar jis naudojamas gyvūnams?
·    Ar jis skamba?
·     ...............
Atspėjus daiktą, mokytojas pasakoja jo reikšmę, jei žino – pasakoja vaikai. Gal yra matę muziejuje, gal kaimo turizmo sodybose taip papuoštus arklius.

1.      Mokiniams (kurie nori) išdalinamos senovinių daiktų nuotraukos (ar piešiniai). Namuose su tėvelių, interneto, enciklopedijų  ar kt. informacinių šaltinių pagalba išsiaiškina, kokie tai daiktai, kur buvo naudojami, kas šiuo metu juos pakeitė, gal visiškai nebenaudojami.
Išsiaiškinę daiktų pavadinimus, paskirtį, tarpusavyje žaidžia žaidimą „Kas tai?“ : užduoda klausimus, reikalaujančius atsakymo taip arba ne (taip, kaip žaidė su mokytoju).
Nuotraukų pavyzdžiai:



Lūpinės armonikėlės      



Musių gaudyklė



Spyna



Puodkeltė



Ritė siūlams



Batsiuvio "Koja"



Prietaisas batams nusiauti



Girnapusė



Bezmenas (Svarstyklės)



Akselis



Naščiai



Sviesto mūšimo įrankis



Sūrio spaudimo įrankis

Nuotraukos iš internetinio puslapio:   http://www.antikvaraskaune.com/lietuviskisendaikciai.htm

Grįžtamajam ryšiui vaikai pildo lentelę:




  

Mokytojams: lentelėje procentais įvertinkite kiekvieną užduotį, kiek ji buvo tinkama (pvz.: 100% - tiko puikiai, 50% - vidutiniškai ir t.t.)  



 

II skyrius - Praktinės užduotys 3-4 klasėms

V. Praktinės užduotys 3-4 klasėms 
1. Žmonių gyvenamoji aplinka. Etnografiniai regionai.


 

Atlikę užduotis, mokiniai gebės:
·    „Keliauti“ po Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją, Dzūkiją, atpažinti tarminius regionus žemėlapyje.
·    Atskirti žemaitišką, aukštaitišką, dzūkišką, suvalkietišką šneką.
·    Kurti pasakojimus, improvizacijas, vaidinimus lietuvių kalbos tarmėmis.
·    Sukurti vaikišką tarmę.
·    Kurti žaidimus.
 
Priemonės:  Lietuvos žemėlapis, tarmių garso įrašai, improvizacijoms reikalingas  rekvizitas, apranga: skaros, kepurės ir kt., dekoracija(viskas, pagal galimybes), kompiuterinis tarmių žodynas: http://www.mch.mii.lt/tarmes/Tarmes/

Užduotys
 
1.    Išklausomi klasės mokinių pasisakymai apie tai, ką jie prisimena apie lietuvių kalbos tarmes. Tada:
·      diskutuojama, kokios tarmės dar galėtų būti, juk kiekvienas Lietuvos miestas ir kaimas turi savo kalbos skirtumų (šiaulietiška, panevėžietiška, kuršėnietiška... tarmės).
·      prisimenama, kokius žodžius, kitaip tariamus nei įprastai, teko girdėti iš sutiktų žmonių (giminių, pažįstamų...) iš kitų Lietuvos vietų.
·      aptariami savo gyvenamosios vietos tarmės ypatumai, pateikiami pavyzdžiai, improvizuojamos situacijos savo krašto tarme (parduotuvėje, autobusų stotyje, kavinėje...).
 
2.    Pasiklausius kiekvienos tarmės garso įrašo:
·      bandoma pakartoti, improvizuoti ar patiems sukurti siužetą, panaudojant išgirstus tarmiškus žodžius. Kad lengviau būtų prisiminti, žodžius galima užsirašyti.
·      mokiniams, kuriems sunkiau sekasi atlikti šią užduotį, pasiūloma sukurti sakinį pagal duotą arba paties sugalvotą situaciją (pvz.: miškas, ežeras, miestas...) su girdėtu tarmišku žodžiu.
 
3.    Aptariama, iš ko galima spręsti, kad kalbama žemaitiškai, aukštaitiškai, suvalkietiškai, dzūkiškai. Palyginami įvairių tarmių žodžiai. Randami skirtumai.
·      Siūlomas žaidimas „taip-ne“, pirmuosius klausimus pateikia mokytojas, kitus galvoja patys vaikai. Klausimai gali būti tokie: „ar atskirsime žemaitį nuo aukštaičio pagal ūgį?“ (Vaikai choru sako: „ne!“). Kiekvieną atsakymą reikėtų argumentuoti, mokytojas gali pateikti klausimų, skatinančių vaikus mąstyti. (Juk pačios sąvokos rodo, kad žemaitis – žemas, aukštaitis – aukštas... Kodėl – „ne!“) „Ar atskirsime dzūką nuo suvalkiečio pagal  aprangą?“ Kai nuskamba ir taip, ir ne, vėlgi aiškinamasi, kodėl taip skirtingai mąstoma. Gali pasakyti „taip“, jei turi mintyje tautinius rūbus. Klausimų gali būti: „....pagal svorį, pagal akių spalvą, pagal apavą, pagal judesius, pagal kalbėjimo tempą, kt.
 
4.    Papasakojama, kur, kada teko patiems mokiniams išgirsti tarmiškai kalbant:
·      prisimena ir pakartoja, kokie tai buvo žodžiai, sakiniai.
·      gal išvis kam nors nepavyko susikalbėti?
·      improvizuojama girdėta ar paties sukurta kalba, kiti mokiniai „išverčia“ tai į lietuvių kalbą.



1. Darbas su Lietuvos žemėlapiu: parodoma, kurioje Lietuvos dalyje kuria tarme kalbama.

-    Padiskutuojama, ar tikrai žemaičiai – tik Žemaitijoje, dzūkai – Dzūkijoje ir t.t.,
-   ar negalima išgirsti Vilniuje kalbant žemaitiškai...(ir pan.) Kodėl taip nutinka? 

2. Darbas grupėse po 4. (Į grupes mokiniai pasiskirsto kiekvieną kartą vis kitokiu būdu: išsiskaičiuojant, traukiant burtus... kt. ).
Grupėje susitariama, planuojama, kaip atliks užduotis: kas nori, grupėje piešia vieną didelį žemėlapį, pasidalina, kas ką žymės ir t.t.
-    Pratybų sąsiuviniuose esančiame žemėlapyje (arba ant didelių lapų patys piešia žemėlapį)   apibrėžiamos Lietuvos Respublikos sienos, pažymimi miestai, savo gyvenamoji vietovė... (Jeigu yra laiko, galima pažymėti ir daugiau objektų, naudojantis žemėlapiu, internetu ir kt. informacijos šaltiniais).
-    Skirtingomis spalvomis nuspalvinamos etnografinės Lietuvos dalys: Žemaitija, Aukštaitija, Suvalkija, Dzūkija. Sugalvojama , kaip įdomiau, išradingiau pažymėti vakarų aukštaičių, rytų aukštaičių, pietų aukštaičių sritis; jos pažymimos. Pasamprotauja, kodėl Aukštaitija dar skirstoma į Suvalkiją, Dzūkiją.
-    Kaip dar vadinama Suvalkija ir Dzūkija? Gali naudotis internetu. (Sūduva ir Dainava)
-    Po kiekvieno užduoties etapo mokiniai grupelėse apžiūri kiekvieno darbą, teikia pasiūlymų, ką reikėtų papildyti, konkretizuoja, kilus neaiškumams, kreipiasi į mokytoją.
 
3. Prisiminus, į kurią pusę yra šiaurė, pietūs, rytai, vakarai, ant  klasės grindų kreidelėmis piešiamas didelis Lietuvos žemėlapis (geriau, jei gamtinės sąlygos leidžia, tai atlikti mokyklos kieme).  Pažymimi didesnieji miestai, upės, savo gyvenamoji vietovė. Punktyrine linija pažymimos etnografinės Lietuvos dalys.
-    Žaidžiamas žaidimas „Į namus!“ Kiekviena mokinių grupė atstovauja kurį nors tarminį regioną, o šiuo metu „keliauja po užsienį“, yra už Lietuvos ribų. Vedančiajam pasakius: „Į namus!“, kiekvienos grupės vaikai turi kuo greičiau grįžti į savo etnografinę sritį , t.y. atsistoti tam tikroje žemėlapio vietoje, pažymėtoje punktyru. Kitą kartą grupelėms pakeičiamas tarminis regionas. Variantų galima patiems sugalvoti, pavyzdžiui, vedantysis pasako: „dzūkai keliauja į svečius pas žemaičius, o aukštaičiai – pas suvalkiečius“ ir t.t.
 
4. Kiekvienai grupei įteikiamas lapelis su skirtinga tarme užrašytu tekstu: 1.Žemaitiškai, 2.Aukštaitiškai, 3.Dzūkiškai, 4. Suvalkietiškai.
Pavyzdžiai:
1.

Ėšuoka vuoželis
Į rūtų daržą,
Ak vei,vei vei,
Į rūtų daržą.
Ėšejė buobotė
Vuožė varytė,
Ak vei, vei vei,
Vuožė varytė.
 
2.

Vėjelis pučia,
Girala ūžia,
Ųžolalis  linguoja.
 
Išgriuvo uodas
Iš ųžolalio,
Unt ųžolo šakėlį
Išmušė šonelį.
 
Atajo meška
Par visų miškų
Uodu šono gydytų.
 
3.

Važavau dzienų,
Važavau nakcį
Ir privažavau
Žalių pievelį.
 
Toje pievelen,
Toje žaliojon,
Tį mergužėlė
Šienelį grėbė.
 


(paliekama mokytojų pasirinkimui)
 
 
Perskaitomi gauti tekstai ir pabandoma spėti (savo grupėje), kokiai tarmei priklauso.
-    Grupės improvizuoja, suvaidina lapelyje užrašytą kūrinį: pasiskirsto vaidmenimis, pagal galimybes susiranda reikalingą
-    Kitos grupės stebi ir atpažįsta, kokia tarme vyksta improvizacija.
-    Paaiškina, kokie teksto žodžiai parodo, kuriai tarmei priklauso tekstas. Pasako tarmiško žodžio reikšmę bendrine kalba.
 
5. Vaikiškos tarmės kūrimas:
-    prie žodžių skiemenų pridedamas skiemuo –ver-, -sa-... ir pan. Skiemenis sugalvoja patys mokiniai. Pvz.: veraš verkeverliauverju verpo verlievertuvervą (= aš keliauju po Lietuvą).
-    Viena grupė pasako vaikiška tarme sakinį, kitos – spėja, koks tai sakinys. Renkamas juokingiausias sakinys.
 
6. Užduotis „Namai namučiai“.
-    Iš mokytojo pateiktos literatūros savarankiškai perskaičius apie etnografinių regionų gyvenamuosius namus, išrenkama ir užrašoma lapeliuose, kaip vadinamas namas Žemaitijoje (troba), Aukštaitijoje (pirkia), Dzūkijoje (gryčia), Suvalkijoje (stuba).
-    lapelius su užrašais („Žemaitijos namas – troba“ ir kt.) priklijuoja lentoje esančiame žemėlapyje, atitinkamoje vietoje.
-    Žaidžiamas žaidimas „Vaikai, namo!“. Visi sustoja prie nubrėžtos linijos, nutolusios nuo žemėlapio kiek galima toliau ( o lauke - apie 10 metrų). Vedančiajam pasakius: „Vaikai į trobą!“, visi bėga į Žemaitijos regioną (piešinys ant grindų ar kieme). (Tie, kurie netelpa ant piešinio, arba pralaimi – toliau nebedalyvauja žaidime, tik stebi, arba sugalvojami fantai). Vedantysis kviečia į gryčią, stubą, pirkią... vaikai bėga į atitinkamą tarminio regiono vietą.
-    Kitokius variantus sugalvoja patys vaikai, pvz., komanda sakoma vaikiška tarme ir kt.
 
Grįžtamajam ryšiui vaikai pildo lentelę: 


Mokytojams:
lentelėje procentais įvertinkite kiekvieną užduotį, kiek ji buvo tinkama (pvz.: 100% - tiko puikiai, 50% - vidutiniškai ir t.t.)




3-4 klasės
 
1.      Žmonių gyvenimo kaita.
 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kūrimasis. Kunigaikštis Mindaugas – Lietuvos karalius.

Atlikę užduotis, mokiniai gebės:
-    Atrasti paralelę tarp praeities ir dabarties.
-    Paaiškinti Mindaugo svarbą Lietuvos istorijai.
-    Žavėtis karaliaus Mindaugo asmenybe ir jo nuveiktais darbais Lietuvos labui.
-    Sukurti nuotaikingą karaliaus „priėmimą“ pas Lietuvos prezidentę.
-    Komunikuoti tarpusavyje pasitelkiant istorinius faktus.
-    Gerbti ir didžiuotis savo šalies praeitimi.
 
Priemonės:  Karaliaus Mindaugo portretai, to meto Lietuvos istoriniai vaizdai, interneto puslapis: http://www.bitute.lt/zurnalo-herojai/elniaragis/mindaugas-%E2%80%93-lietuvos-karalius.html rekvizitas inscenizacijoms (pagal galimybes),
 
Užduotys
 
Išsiaiškinus Mindaugo svarbą Lietuvos istorijai, „pakvies“ jį į „priėmimą“ pas Lietuvos Prezidentę (arba Prezidentą).
 
 
1. Mokiniai pasiskirsto į tris grupes. Pirmoji – ruošiasi būti karaliais, antroji – prezidentais, trečioji grupė – spaudos atstovais.
-    Skaitoma atitinkama literatūra (apie karalių Mindaugą, to meto Lietuvą, apie šiuolaikinės Lietuvos valdžios institucijas, apie žurnalistų darbo ypatumus...),
-    sugalvojamas savęs pristatymas,
-    apmąstoma, kokius klausimus pateiks,
-    pagal galimybes apsirūpinama rekvizitu.
-    į „priėmimą“ iš karalių ir prezidentų grupių išrenkama po vieną atstovą , spaudos atstovai dalyvauja visi
 
.
2. Vyksta karaliaus Mindaugo ir Lietuvos prezidento susitikimas:
-    pasisveikinus, pasikeičiama nuomonėmis apie Lietuvą viduramžiais,
-    pasikeičiama nuomonėmis apie dabartinę Lietuvą,
-    vartojami kreipiniai „Jūsų karališkoji didenybe“ ir „Jūsų Ekscelencija Lietuvos prezidente“.
 
3. Improvizuojami dialogai apie regalijas:
-    karališkos regalijos, prezidento regalijos,
-    valstybės valdovo (vadovo) pareigos ir teisės,
-    klausimus užduoda ir spaudos atstovai (vartojamos sąvokos: skeptras, rutulys su kryžiumi, karūna, ordinai...)
 
4. Sugalvojami ir pateikiami klausimai karaliui:
-    apie valstybės įkūrimą(...),,
-    krikštą, krikščionybę(...),,
-    kovas dėl sosto, priešus, draugus(...),...
-    kokie buvo sprendžiami karalystės valdymo uždaviniai...
 
5. Sugalvojami ir pateikiami klausimai prezidentui:
-    apie Lietuvos Respubliką,
-    Prezidentūrą(...),
-    vadovavimą šaliai, kokios svarbiausios problemos sprendžiamos šiandien, ...
 
6. Sugalvojama ir:
-    prezidentas teikia pasiūlymus karaliui,
-    karalius – prezidentui apie valstybės valdymo klausimus (kiekvienas pagal savo meto įstatymus).
 
7. Spaudos atstovai pasiteirauja karaliaus, kodėl jis neturėjo metraštininko. Prašo papasakoti apie istorijoje minimus faktus apie jo klastą, apgaulę, nekilnų elgesį (juk taip elgiasi šiuolaikiniai paparaciai...).
 
8. Priėmimo pabaiga (draugiška arba nedraugiška, pvz., karalius nenorėtų gyventi šiuolaikinėje Lietuvoje... kodėl)
 
Kitam priėmimui atvyksta kitas karalius, kitas prezidentas, dialogas kartojamas, tačiau jau dabar viskas vyksta sklandžiau, dar įdomiau, daugiau išradingesnių klausimų...
 
Kitas variantas: į priėmimą gali atvykti visi karaliai ir visi prezidentai (grupė prieš grupę).
 
9. Pasakojimas „Jeigu aš būčiau karalius Mindaugas...“, „Jeigu aš būčiau Lietuvos prezidentas“. Surašo grupėse 5 punktus, ką jis padarytų, nuveiktų, ir 5 punktus, ką uždraustų, ko nedarytų. Sukuria ir nupiešia (sau) regalijų kiekvienai institucijai pavyzdžius.

10.  Spaudos atstovai (gali prisijungti visi norintieji) parengia straipsnį „spaudai“. Išrenkamas nuotaikingas pavadinimas (pvz.: „Sensacija!  Prezidentūroje lankėsi karalius Mindaugas“, „Karalius Mindaugas suka laiko mašinos vairą atgal į savo amžiaus Lietuvą“, „Karalius Mindaugas dėkoja Prezidentei ir žmonėms už išsaugotą Lietuvos valstybę“ ir pan.)  straipsnyje gali būti panaudojamas interviu su Prezidentu ir karaliumi Mindaugu, apipavidalinama piešiniais (gal net nuotraukomis).
 
Grįžtamajam ryšiui vaikai pildo lentelę:



Mokytojams:
lentelėje procentais įvertinkite kiekvieną užduotį, kiek ji buvo tinkama (pvz.: 100% - tiko puikiai, 50% - vidutiniškai ir t.t.)



3-4 klasės
 
1.      Žmogus ir gyvoji gamta.
Lietuvos laukiniai gyvūnai. Prisitaikymas prie aplinkos, mitybos grandinė. Žmogaus atsakomybė gamtai. 

Atlikę užduotis, mokiniai gebės:

-    Atpažinti ir nurodyti Lietuvos miškuose gyvenančius laukinius gyvūnus.
-    Nurodyti keletą gyvūnų prisitaikymo prie aplinkos požymių.
-    Pasakyti, kokiu principu sudaryta paprasčiausia mitybos grandinė.
-    Domėtis Lietuvos laukinių gyvūnų įvairove.
-    Savais žodžiais nusakyti pragaištingus neprotingo žmogaus naudojimosi gamta padarinius.
-    Jausti atsakomybę už savo poelgius.
 
Priemonės:  knygos, enciklopedijos, vaizdinė medžiaga apie Lietuvos laukinius gyvūnus, rekvizitas inscenizacijoms (pagal galimybes), internetiniai puslapiai:
http://mumsidomu.blogas.lt/pazinkime-lietuvoje-gyvenancius-laukinius-gyvunus-3.html
http://www.lmzd.lt/lt/medziokle/medziokles-istorija/
http://mkp.emokykla.lt/enciklopedija/lt/straipsniai/zeme/gyvunija/zinduoliai
http://www.bitute.lt/zurnalo-herojai/elniaragis/lietuvos-misku-karaliai.html
 
 
Užduotys
 
Išsiaiškinus, kokie žvėrys gyvena Lietuvos miškuose, kodėl gyvūnams patogiau gyventi bendruomenėmis, jų prisitaikymą prie gamtos sąlygų dėl išlikimo, mokiniai „organizuos“ medžioklę „fotoaparatu“ („filmavimo kamera“).
 
Vaikai, pasikalbėję apie medžioklę, kaip vieną iš seniausių verslų, kokie žvėrys buvo medžiojami anksčiau, kokie dabar, susiskirsto į grupeles po 4. Grupelėse aptariama, kokius žvėrelius „medžios“- fotografuos, filmuos (be tikrų fotoaparatų, filmavimo kamerų). Išsirenkamas  „medžioklės“ vadas, kuris turės kitoms grupėms pristatyti „sumedžiotus“ trofėjus. Susitariama, kiek laiko truks „medžioklė“.
 
1. Grupėse vadas, kartu su likusiais vaikais, kuria, repetuoja, aptaria pasirinktų miško gyventojų personažus. Pavyzdžiui, vienas mokinys vaidins vilką, kitas – voverę, trečias – lapę. Kiekvienas turi, kuo vaizdingiau suvaidinti savo rolę. Vadas „fotografuoja“: pakoreguoja, pataiso, įsiklauso į kitų argumentus, kodėl reikia būtent taip atlikti užduotį... ruošiasi pristatymui.
Paskelbus „medžioklės“ pabaigą (įspūdinga, jei tikru medžioklės ragu skelbiama pradžia ir pabaiga), kiekviena grupelė pristato savo „sumedžiotus“  žvėris: „medžioklės“ vadas sako įžanginį žodį, kaip sekėsi „medžioti“, kur „lankėsi“, kokie „miškai“ pasitaikė..., tada pristato pirmą „sumedžiotą“ žvėrį nesakydamas jo pavadinimo.  Mokinys suvaidina žvėries rolę (prisitaikymas prie gamtos, savisauga, maisto paieška, elgesys, judėjimo būdas ir t.t.) , o kitos grupės bando atspėti, koks tai žvėris. Jei mokiniai neatspėja, „medžioklės“ vadas pateikia papildomą informaciją apie tą žvėrį: dar kartą suvaidinama žvėries scena, o vadas pakomentuoja, ką jis veikia.
 
2. Išrenkamas įdomiausias „trofėjus“, įspūdingiausia, nuotaikingiausia „nuotrauka“...(tiems, kasįdomiausiai suvaidino – vado padėka, ar pan.)
 
3. Visi „žvėrys“ kviečiami prie diskusijų „kelmo“. Kiekvienas „žvėris“ turi atsakyti į įvairius klausimus, pateikiamus kitų grupių mokinių, parodo savo suvaidinto žvėries vietą mitybos grandinėje, paaiškina, kodėl.

Pavyzdys:

4. Grupėse rašomas laiškas Lietuvos Medžiotojų draugijai: aprašomos žvėrelių teisės ir medžiotojų pareigos, nurodomi neprotingo žmogaus elgesio su gamta padariniai. Išrenkamas prasmingiausias, juokingiausias, netikėčiausias laiškas.
 
Grįžtamajam ryšiui vaikai pildo lentelę:




Mokytojams:
lentelėje procentais įvertinkite kiekvieną užduotį, kiek ji buvo tinkama (pvz.: 100% - tiko puikiai, 50% - vidutiniškai ir t.t.)




3-4 klasės
1. Žmonių gyvenamoji aplinka.
Vietovės planas.


 

Atlikę užduotis, mokiniai gebės:
-    Orientuotis aplinkoje.
-    Atpažinti ir atkurti sutartinius plano ženklus.
-    Nubraižyti pažįstamos vietovės planą.
-    Nubraižyti vietovės planą pagal duotus parametrus.
-    Kurti planus naujų miestų, miestelių „statyboms“.
-    Kurti, patiems sugalvoti plano sutartinius ženklus.
-    Kurti planus orientaciniams žaidimams, varžyboms ir kt.
 
Priemonės:  kartografinis (arba sportinis) savo gyvenamosios vietovės stambesnio mastelio  žemėlapis (galima pasinaudoti internetu), kompasas, 3A (gali būti ir didesnio) formato popieriaus lapai.
 
 
Užduotys
 
Mokiniai, pakartoję plano ženklus, susipažinę su savo vietovės planu (pagal galimybę) arba pateiktu Pasaulio pažinimo vadovėlyje, kurs naujus planus, žais mažuosius landšafto architektus.
 
1.      Tauraičiai yra naujas miestelis. Tauraičių gyventojai planuoja, ką statyti savo miestelyje. Jie nusprendė pastatyti kultūros rūmus pusiaukelėje tarp ežero ir miško, kaip parodyta šioje schemoje. Matavimus jie atliko tarp ženklų X.

Naudodamiesi žemiau pateikta informacija, Tauraičių miestelio plane pažymėkite parką, biblioteką ir mokyklą.

Parkasturėtų būti 200 metrų atstumu nuo ežero, kad žmonės galėtų eiti žvejoti ir maudytis. Atitinkamoje plano vietoje padėkite ženklą X ir po juo parašykite PARKAS.

Biblioteka turėtų būti bent 300 metrų atstumu, bet ne daugiau kaip 400 metrai, nuo kultūros rūmų. Atitinkamoje plano vietoje padėkite ženklą X ir po juo parašykite BIBLIOTEKA.

Mokykla turėtų būti pusiaukelėje tarp parko ir bibliotekos. Atitinkamoje plano vietoje padėkite ženklą X ir po juo parašykite MOKYKLA.
 
 
1. „Landšafto architektai“.

Mokiniai pasiskirsto grupėmis po 3 ar 4 ir kuria savo „miestą“:
-    Sugalvoja „miestui“ pavadinimą (tai galėtų būti iš grupėje dalyvaujančių vaikų vardų pirmųjų raidžių sukurtas žodis (pvz.: dalyvauja Rokas, Aneta ir Gytė – RAGučiai, GRAžiasodis ir t.t.).
Miesto pavadinimą gali sukurti ir pagal tai, kokius objektus planuos „statyti“.
-    Numato objektus ( pastatus, parkus, vandens telkinius, geležinkelius...)
-    Numato mastelį, pasaulio šalių kryptis.
-    Sukuria sutartinius ženklus.
-    Pasiskirsto komandoje darbus ir braižo planą.
-    Kiekviena grupė pristato savo „miestą“. Papasakoja, kodėl toks jo vardas, kokius objektus numatę statyti.
-    Kitų grupių mokiniai kelia klausimus, pataria, kaip, jų nuomone, būtų geriau (pvz.: kodėl nėra stadiono?, kur vaikų darželio auklėtiniai galėtų saugiai pasivaikščioti?, ką jūs padarėte kitaip, nei dabar yra mūsų mieste?..)

2. Orientacininkų varžybos.

Vaikai pasirenka vietovę (geriausiai būtų miškelis ar parkas, bet galima ir mokyklos kiemą), nubraižo, naudodami mastelį ir pasaulio šalių kryptis, planą. Plane nurodomi punktai, kuriuos reikia surasti. Punktus galima įdomiai, kūrybingai pavadinti (tai priklauso nuo plano objektų) pvz.: „Laumės akmuo“, „Akacijos burtai“ ir t.t. Sportininkai gauna planus ir išvyksta ieškoti punktų.  Punktuose budintys mokiniai „sportininko“ plane sutartiniu ženklu pažymi, kad jis atvyko į nurodytą vietą, bet punktai turi būti surandami pagal numatytą eilę, negalima pažymėti punkto, jei nerastas ankstesnis. Varžybas laimi tas, kuris greičiausiai įveikė kelią, atrado visus punktus.

3. „Lobio“ ieškotojai.

Žaidimas žaidžiamas panašiai, kaip ir orientacininkų varžybose, tik čia lobio ieško grupelės vaikų, po 3 – 4.
Lobio ieškotojai gauna planą,  kiekviena grupė – skirtingą maršrutą iki pirmo punkto (pirmas punktas –visiems tas pats). Pirmame punkte yra paslėptas planas-maršrutas į antrą punktą (kuris yra irgi visiems tas pats, tik skiriasi maršrutai) ir t.t. Grupės turi surinkti visus paslėptus maršrutus. Punktų skaičius gali būti įvairus, pagal norą. Paskutiniame punkte – „lobis“. Lobis – pagal mokytojo kūrybiškumą, svarbu, kad niekas nebūtų nuskriaustas.

Grįžtamajam ryšiui vaikai pildo lentelę:



Mokytojams:
lentelėje procentais įvertinkite kiekvieną užduotį, kiek ji buvo tinkama (pvz.: 100% - tiko puikiai, 50% - vidutiniškai ir t.t.)



V. Literatūra

Jonynienė, V. 2002, Vienas pasaulis, pratybų sąsiuvinis IV klasei Nr.1, Kaunas.
Jonynienė, V. 2002, Vienas pasaulis, pratybų sąsiuvinis IV klasei Nr.2, Kaunas.
Jonynienė, V. 2002, Vienas pasaulis, vadovėlis IV klasei, Kaunas.
Jonynienė, V., 1994, Pasaulis ir aš, III klasės mokytojo knyga, Kaunas.
Jonynienė, V., 1996, Pasaulis ir aš, II klasės mokytojo knyga, Kaunas.
Jonynienė, V., 2003, Vienas pasaulis, IV klasės mokytojo knyga, Kaunas.
Jonynienė, V., 2004, Aš ir pasaulis, pratybų sąsiuvinis I klasei Nr. 1, Kaunas.
Jonynienė, V., 2004, Aš ir pasaulis, pratybų sąsiuvinis I klasei Nr. 2, Kaunas.
Jonynienė, V., 2004, Aš ir pasaulis, vadovėlis I klasei, Kaunas.
Jonynienė, V., 2005, Pasaulis ir aš, pratybų sąsiuvinis II klasei Nr. 1, Kaunas.
Jonynienė, V., 2005, Pasaulis ir aš, pratybų sąsiuvinis II klasei Nr. 2, Kaunas.
Jonynienė, V., 2005, Pasaulis ir aš, pratybų sąsiuvinis III klasei Nr. 1, Kaunas.
Jonynienė, V., 2005, Pasaulis ir aš, pratybų sąsiuvinis III klasei Nr. 2, Kaunas.
Jonynienė, V., 2005, Pasaulis ir aš, vadovėlis II klasei, Kaunas.
Jonynienė, V.,2005, Mūsų pasaulis, vadovėlis III klasei, Kaunas.
Kjargaard, E., Martinėnienė, R., 1999, Neprarastas pavasaris, Vilnius,
Metodinės pasaulio pažinimo rekomendacijos: http://www.pedagogika.lt/index.php?1215831742 
Monitos Leavitt, Ph.D. Educational Consultant paskaita, 2011, Vilnius.
Petty G., 2007, Šiuolaikinis mokymas, Vilnius.
Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosios programos, 2008, Vilnius.
Trends in International Mathematics and Science Study 2007, 2009, Vilnius. 




Visuomeninė organizacija

GABIŲJŲ UGDYMO CENTRAS


vykdo

"Europos socialinio fondo agentūros" finansuojamą projektą

"Gabių vaikų ugdymo poreikių tenkinimas
pradinio ugdymo įstaigose"

projekto kodas

VP1 - 2.3 - ŠMM-06-K-01-006

apie projektą
leidinys
bendra info
pagalba

PRISIJUNGIMO DUOMENYS NETEISINGI

Kontaktai


GABIŲJŲ UGDYMO CENTRAS

El. paštas: daiva.karkockiene@vpu.lt

Daukanto a. 1, LT-01122 Vilnius

Tel.: +370 683 11803

Faksas: 8 5 273 0895

Įmonės kodas: 126081042

AB SEB bankas

LT50 7044 0600 0097 1332

Banko kodas: 70440

Swift kodas: CBVILT 2X